Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu (50 m) atstumu, šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad I. G. yra jo žmona, kartu gyvena 8 metus. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jų šeimai, t. y. jam priklauso pusė namo, o kita pusė priklauso jo pusbroliui A. C., name yra du įėjimai. Kol bus priimtas procesinis sprendimas, jis pasižada gyventi pas pusbrolį, t. y. jo namo pusėje, pasižada nebendrauti su savo žmona ir neieškoti jokių ryšių su ja. 2022 m. spalio 9 d., apie 19.30 val. jis buvo savo kambaryje vienas, gulėjo, buvo išgėręs, nes visą dieną dirbo lauke, sušalo. Per visą dieną išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį brendžio. Tuo metu, jam būnant kambaryje, užėjo jo žmona ir iškart pradėjo bartis dėl to, kad jis yra girtas. Jis labai supyko, nes jam nusibodo jos pakeltas tonas, jis norėjo ramiai savo kambaryje atsipalaiduoti. Žodinio konflikto metu jis vieną kartą spyrė savo žmonai į dešinę klubą, po to stvėrė rankomis iš priekio, ji nukrito ir atsitrenkė ant lovos kampo. Po to ji išbėgo. Dar pasirodė jo pusbrolis, kuris bandė juos nuraminti. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Jis labai gailisi, kad padarė nusikaltimą. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 89–91).

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), kažkaip tarp jos ir sutuoktinio A. G. kilo konfliktas. Ji dėl konflikto pagrasino iškviesti policiją, o šis jai spyrė iš kojos į dešinį klubą. Po spyrio vyras surėkė, kad ją užmuš ir ji puolė nuo jo bėgti. Bėgo į savo kambarį, kur norėjo užsirakinti, bet nespėjo. Nepribėgus kambario, šis ją pastūmė ir ji paslydusi griuvo ant lovos kampo. Po susidūrimo su kampu, jai skaudėjo dešinės pusės šoną ties šonkauliais. Nukentėjusios manymu, mėlynės nebus. Po šio įvykio iškart atbėgo vyro pusbrolis M. ir prispaudė jos vyrą prie sienos, tam, kad vyras jai nesmogtų. Jos vyras jau buvo užsimojęs, kad jai smogtų. Kadangi vyras buvo prispaustas prie sienos, šis garsiu balsu jai rėkė, kad ją sulaužys, sumuš, užmuš bei mosikuodamas rankomis jos kryptimi, bandė ištrūkti nuo pusbrolio. Mano, bandė jai suduoti. Kol vyro pusbrolis laikė jos vyrą, ji pabėgo iš namų ir nubėgo pas dukrą G. M.. Jos vyras ją dar vijosi, tačiau jam trukdė pusbrolis, nes jį laikė. Vejantis vis šaukė, kad ją užmuš. Po įvykio neįžvelgia liekamųjų sužalojimų. Apklausiama papildomai nukentėjusioji parodė, kad civilinio ieškinio atsisako, nors jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio į ligoninę nesikreipė, komplikacijos dėl sveikatos būklės neturi, dabar jaučiasi neblogai. Ji gavo užduotį atlikti kūno apžiūrą pas teismo medikus, tačiau dėl apžiūros pas medikus neis, mėlynių nėra. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 1–8, 97–99).

Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. G. pusbrolis. 2022 m. spalio 5 d. jis atvažiavo į svečius pas pusbrolį padėti ūkininkauti. 2022 m. spalio 9 d., apie 19.30 val., kai jis buvo name, adresu (duomenys neskelbtini), tai išgirdo kaip rėkė A. G. žmona I.. Jis nubėgo į kambarį ir pamatė, kaip A. rankomis nustūmė I. ant lovos kampo. Po to I. išbėgo iš kambario, o A. G. jai nubėgo iš paskos, tačiau jis jį suspėjo sustabdyti. Nežino, dėl ko įvyko konfliktas (1 t., el. b. l. 92–94).

2022 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. spalio 9 d. apie 19.30 val. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. G. ėmė grasinti susidorojimu ir aktyviais veiksmais, mosuodamas rankomis, siekė ją sužaloti. Taip pat panaudodamas fizinę jėgą, koja spyrė jai į dešinį šoną ties klubu ir vėliau pargriovė ant lovos kampo. Dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą, sužalojimų neįžvelgia (1 t., el. b. l. 1–8, 65–71).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. spalio 9 d. 20.37 val. patikrinus A. G. blaivumą, nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (1 t., el. b. l. 47–48).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir žmonos prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. G.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios I. G. ir liudytojo M. M. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, be to, tokius parodymus patvirtina ir detalizuoja 2022 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad A. G. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis A. G. buvo neblaivus.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. G. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei I. G.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, suduotas smūgis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi A. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad A. G. ir I. G. yra sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., el. b. l. 170–172).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, aptariamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., el. b. l. 9–18). A. G. baustas administracine tvarka (1 t., el. b. l. 200–204), dirba (1 t., el. b. l. 102–104). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė – arešto, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. G. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl yra pagrindas šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, t. y. prie griežtesnės – 30 parų arešto – bausmės pridėjus dalį neatliktos švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Teismas nemano, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. G. arešto bausmės vykdymą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam jau buvo pritaikytas toks baudžiamosios teisės institutas, tačiau jis nepadarė jokių teigiamų išvadų ir, praėjus itin mažam laikui, vėl nusikalto. Tai patvirtina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas neleidžia pasiekti bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72¹ straipsnis); 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

A. G. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę I. G.. Pastebėtina, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys kartojasi, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą I. G., be to, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau kaip 3 mėnesiams. Maža to, A. G. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš sutuoktinę teistas ir ankstesniais procesiniais sprendimais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu. Akivaizdu, kad kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė, jo smurtinis elgesys kartojasi, jis linkęs nusikalsti prieš sutuoktinę I. G..

Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti A. G. skirtinos – BK 72¹ straipsnyje įtvirtintina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu 50 metrų atstumu, šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 142–145). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

A. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 9 d. 20.50 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 13.01 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 35–38, 132–134), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prie griežtesnės – 30 parų arešto – bausmės pridėjus dalį neatliktos švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą įskaitytiną laikotarpį, taip pat šioje byloje A. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 9 d. 20.50 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 13.01 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– įpareigoti A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu, šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

– įpareigoti A. G. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) A. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paštas info@kaunoti.lt).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.