- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1-1658-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12255-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- D. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį 24 MGL bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 16 MGL bauda, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaičius 1 parą išbūtą laikinai sulaikytu, 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, galutine 14 MGL (1820 litų) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. kovo 15 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – motinos V. M. atžvilgiu, t. y. sugriebė ją už kairės rankos peties srityje ir pastūmė, tokiu būdu nukentėjusiajai V. M. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. vakare į namus parėjo išgėręs. Kai atėjo į kambarį žiūrėti televizorių, tarp jo ir jo brolių – G. bei V. – įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie susimušė. Muštynių metu jis nukrito ant grindų, po ko G. su V. pabėgo iš kambario. Jis norėjo bėgti paskui brolius, o kai mama bandė jį sulaikyti, jis galėjo mamai sugriebti už peties ir ją pastumti. Tai padarė neturėdamas tikslo mamos sužaloti ar jai sukelti fizinį skausmą, nors pats šio momento neatsimena. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Įvykio metu broliai jo nesužalojo ir jiems jokių pretenzijų neturi. Dėl savo netinkamo elgesio mamos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 44-45).
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. ji mėgino išskirti konfliktuojančius sūnus: D., G. ir V., ko pasėkoje V. ir G. išbėgo iš kambario, o, kai D. juos bandė vytis, ji D. pastojo kelią. Norėdamas išbėgti iš kambario D. jai sugriebė už kairio peties ir stipriai stumtelėjo, dėl ko ji juto skausmą, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl šios priežasties ji nebuvo nuvykusi pas teismo med. ekspertus, į medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Po įvykio D. jos atsiprašė (b. l. 6, 4-15, 17).
Liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. apie 18 val. jo brolis D. M. į namus grįžo girtas. Tuo metu jie su kitu broliu G. M. kambaryje žiūrėjo televizorių. D. atėjęs į kambarį pradėjo konfliktuoti su G. ir jam norėjo suduoti, todėl jis puolė prie D. ir jam neleido mušti G. Jų mama V. M. buvo tame pačiame kambaryje ir prašė D. ramintis. Jis nematė, kada ir kokiomis aplinkybėmis D. smurtavo mamos atžvilgiu. D. jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir jis įvykio metu nenukentėjo (b. l. 31).
Liudytojas G. M. parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. vakare jis žiūrėjo televizorių, kai neblaivus į namus grįžo jo brolis D. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. jam vieną kartą spyrė į nugarą, o, kai jie su broliu V. bandė D. sutramdyti, pastarasis jam kumščiu smūgiavo į galvą. Jam neskaudėjo ir jokių žymių ar sužalojimų padaryta nebuvo. Išbėgęs į lauką jis paskambino pagalbos telefonu 112. Nematė, kada ir kokiomis aplinkybėmis D. smurtavo mamos atžvilgiu (b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, D. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
2018 m. kovo 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmės turinčių objektų nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 7-9);
2018 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad smurtą patyręs asmuo – V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Smurtą galinčių įrodyti požymių nėra fiksuota (b. l. 11-12);
VšĮ Kaišiadorių GMPS pateikta kvietimo kortelės kopija, pildyta V. M., kur grafoje „Preliminari diagnozė“ įrašyta – „emocinio šoko ir streso būsena“ (b. l. 25).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištirtų įrodymų visuma galima neabejotinai teigti, kad D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – motinos V. M. atžvilgiu, t. y. sugriebė ją už kairės rankos peties srityje ir pastūmė, tokiu būdu nukentėjusiajai V. M. sukeldamas fizinį skausmą, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra teistas (b. l. 50-51, 54-57), administracine tvarka baustas vieną kartą daugiau kaip prieš vienerius metus, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 63), nedirba (b. l. 66), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 59), Paparčių seniūnija nurodo, jog nusiskundimų D. M. atžvilgiu nėra gavusi (b. l. 62).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – sutinka (b. l. 68).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant D. M. per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 6 mėnesiai, šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Taikytinas BK 64¹ straipsnis – bausmė sumažintina 1/3 dalimi.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokuroro pasiūlytas įpareigojimas – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teismo vertinimu, yra tikslingas ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
D. M. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam D. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad, išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.