Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. 2015-09-18, apie 16.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, keikėsi necenzūriniais žodžiais įžeisdamas kitų žmonių orumą, pažeisdamas viešąją tvarką. Šiais savo veiksmais L. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.

L. Ž. tiek tyrimo metu (b. l. 2,7), tiek apklaustas teisme pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad 2015-09-18, apie 16.00 val., automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo prisiparkuoti atsilaisvinusioje vietoje išvažiavus mikroautobusui. Tačiau automobilio „Škoda“ vairuotojas (S. K.) įžūliai pervažiavo visas pėsčiųjų juostas, sustojo jo laukiamojoje vietoje, į kurią jis ruošėsi parkuoti savo automobilį, t.y. užimdamas jo vietą, ir pradėjo iš savo automobilio kažką rodyti. Jis (L. Ž.), pravėręs savo automobilio duris, paklausė vairuotojo: „ar tai normalu“. S. K. atsakė, kad tai ne jo reikalas, gal šis nori pasiaiškinti. Dėl tokio pasakymo jis (L. Ž.) buvo nepatenkintas, piktas, o jausdamasis teisus, atsakė norintis pasiaiškinti. Besiaiškinant tarp jų įvyko ginčas, t.y. žodinis konfliktas. Kadangi S. K. teigė, jog jokio pėstiesiems skirto tako jis nepervažiavo, suprato, jog aikštelė turi būti stebima vaizdo kameromis, ir dėl šio fakto turi būti vaizdo įrašas. Tuo metu S. K. pradėjo skambinti, suprato, jog šis skambina prekybos centro apsaugos darbuotojui, sakydamas, kad vyksta konfliktas (incidentas) ir kad kažkas ateitų į įvykio vietą, po ko ištraukė policijos pareigūno pažymėjimą, sakydamas: „tu ką, nori kažką aiškintis, pažiūrėk kas aš toks esu.“. Tuomet jam trūko kantrybė, jis užsirašė iš pažymėjimo vardą ir pavardę. Kuomet atėjo apsaugos darbuotojai jis tuo metu nesikeikė, o paaiškinus konflikto aplinkybes apsaugos darbuotojams, jie patys patvirtino, jog situacija nenormali. Po kurio laiko jis nuėjo į „Maximos“ parduotuvės apsaugos skyrių klausti, ar yra įrašas, o pavaikščiojęs ir pagalvojęs apie susidariusią situaciją, jis paskambino pasitikėjimo telefono numeriu. Patvirtino, jog ginčas su S. K. įvyko dėl parkavimosi vietos, neneigė aplinkybės, jog konflikto metu jis gal būt ir pavartojo žodžius: „ožys“, ar „asilas“, galimas atvejis, jog jo tonas buvo pakeltas, nes realiai jis (L. Ž.) dėl S. K. elgesio, kuomet šis automobiliu užėmė jo parkavimo vietą, buvo užpykęs. Taip pat neneigė aplinkybės, jog galimai žodinio konflikto metu jis pavartojo necenzūrinius žodžius, nes buvo supykęs, nepatenkintas ir kalbėjo pakeltu tonu. Kuomet jis buvo apklausiamas policijos komisariate, tuomet sužinojo, jog S. K. patrauktas atsakomybėn dėl KET pažeidimo, o jis dėl chuliganizmo. Mano esantis nekaltas, nes konfliktinę situaciją sukėlė ne jis.

Iš pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelės matyti, kad L. Ž. pasitikėjimo telefonu pranešė, jog 2015-09-18 apie 16 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pranešėjas ruošėsi priparkuoti automobilį, kai staiga prieš jį, grubiai pažeisdamas KET taisykles, t.y. važiuodamas per ištisinę liniją ir pėsčiųjų taką. Prisiparkavo automobilis „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai raudonos spalvos. Tarp pranešėjo ir vairuotojo kilo konfliktas, kurio metu vairuotojas parodė policijos tarnybinį pažymėjimą, kuriame pranešėjęs perskaitė „Policijos departamento komisaras S. K.. Pranešėjęs mano, kad policijos pareigūno elgesys yra netinkamas ir prašo ištirti įvykį (b.l. 4).

Teisme apklaustas liudytojas S. K. paaiškino, kad 2015-09-18 po darbo važiavo pas žmoną, kuri dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ palikti šiai automobilį. Pasistatė automobilį, tuo metu iš dešinės pusės atvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas (L. Ž.), atsidaręs automobilio langą grubia forma pradėjo reikalauti, kad jis pasitrauktų iš tos vietos ir išvažiuotų. Tačiau jis nematė pagrindo, kodėl turėtų išvažiuoti, nes šalia jo buvo laisva vieta. Tuomet L. Ž., apvažiavęs stovėjimo aikštelę, prisiparkavęs jo automobiliui iš galo ir pasistatęs automobilį iš jo išlipo. Prasidėjo konfliktas, apsižodžiavimas, kuomet L. Ž. nesiliaudamas vartojo keiksmažodžius jo atžvilgiu, kad jis nepasitraukė iš stovėjimo vietos. Matydamas, kad gali kilti rimtesnis incidentas, jis, prisistatęs pareigūnu ir parodęs pažymėjimą, bandė raminti situaciją, tačiau L. Ž. buvo įsiaudrinęs, pažymėjimo parodymas sukėlė L. Ž. neadekvačią reakciją, todėl jis telefonu pakvietė prekybos centro apsaugos darbuotojus. Atvykus apsaugos darbuotojams L. Ž. nusiramino, konfliktas pasibaigė ir visi išsiskirstė. Pirmadienį atėjęs į tarnybą, jis sužinojo, jog L. Ž. pateikė skundą, dėl ko tarnyba jo atžvilgiu pradėjo tarnybinį patikrinimą. Jo byla dėl KET pažeidimo buvo išnagrinėta, nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog jis KET nepažeidė ir nubaustas nebuvo. Pažymėjo, jog Policijos veiklos įstatymas nedraudžia rodyti tarnybinį pažymėjimą, o šioje situacijoje jis tarnybinį pažymėjimą rodė matydamas neadekvatų asmens elgesį ir augantį konfliktą, siekiant jo išvengti. Kategoriškai tvirtino, jog viešoje vietoje buvo vartojami necenzūriniai žodžiai girdint jo dukrai ir kuomet aplinkui buvo kitų žmonių, pirkėjų.

Iš esmės analogiškas aplinkybes S. K. nurodė savo tarnybiniame pranešime Policijos generaliniam komisarui (b.l. 5).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus tarnybiniame pranešime dėl konflikto, nurodyta, kad Policijos departamente tiriant pasitikėjimo telefonu gautą L. Ž. pranešimą, įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad tarp S. K. ir L. Ž. kilo konfliktas dėl automobilių parkavimo vietos prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, šioje situacijoje tiek S. K., tiek L. Ž. galėjo vadovautis elementariomis pavyzdingo ir draugiško vairavimo taisyklėmis ir principais. Taip pat konstatuota, kad tikslinant L. Ž. pasitikėjimo telefonu pateiktą pranešimą dėl konflikto su S. K., negauta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima S. K. veiksmus konflikto metu vertinti, kaip neatitinkančius Policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintų nuostatų. Įvertinus nustatytas aplinkybes nutarta tarnybinio patikrinimo PD prie VRM Viešosios policijos valdybos Masinių renginių ir ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus viršininko S. K. atžvilgiu nepradėti (b.l. 9-11).

Teisme apklaustas liudytojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, G. M. patvirtino tyrimo metu duotame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b.l. 13), iš kurių seka, kad 2015-09-18 jam dirbant apsaugos darbuotoju zonoje už kasų, prie didmenos išėjimo, iš lauko einantys lankytojai pranešė, kad parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta dviejų vyrų konfliktas ir tarp kurių galimai bręsta muštynės. Saugumo sumetimais jis pasikvietė dirbantį kolegą R. Š.. Išėjus į lauką automobilių stovėjimo aikštelėje barėsi du vyrai. Aiškinantis aplinkybes nustatė, jog tai buvo S. K. ir L. Ž.. L. Ž. buvo labai susinervinęs, emocionalus, daug kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis, aiškinant aplinkybes vartojo necenzūrinius žodžius (žodžiai necituotini), prisipažino, kad tokius žodžius vartojo iki jų (apsaugos darbuotojų) atvykimo. Po pokalbio su juo (G. M.) L. Ž. nurimo. S. K. paaiškino konflikto atsiradimo priežastis, elgėsi kultūringai, savo duomenis nurodė iš žodžių (b.l. 13). Apklaustas teisme patvirtino, jog išėjęs į lauką jis pamatė tarp vyrų konfliktą, kurie kažką aiškinosi, L. Ž. labai emocionaliai bendravo, kuomet buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai. S. K. prie jo nerodė tarnybinio pažymėjimo, vadovybė jokių nurodymų jam nedavė kokius paaiškinimus teikti, taip pat jo niekas neįtakojo teikiant paaiškinimą.

Iš esmės analogiškas aplinkybes tyrimo metu nurodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas R. Š. (b.l. 12).

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešoji vieta – teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje pažeidimo darymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog L. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, visiškai įrodyta. Iš byloje esačių duomenų, proceso dalyvių duotų paaiškinimų akivaizdu, jog tarp L. Ž. ir S. K. įvyko konfliktinė situacija dėl automobilio parkavimo vietos prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. L. Ž. padarytą pažeidimą patvirtina iš dalies paties L. Ž. parodymai duoti teisme, kuris paaiškino, jog kilus konfliktinei situacijai su S. K. dėl automobilių parkavimo vietos jis galėjo vartoti žodžius: „ožys“, ar „asilas“, taip pat neneigė aplinkybės, jog galimai žodinio konflikto metu jis pavartojo ir necenzūrinius žodžius, nes buvo supykęs, nepatenkintas ir kalbėjo pakeltu tonu; kitos konflikto pusės – liudytojo S. K. paaiškinimai tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kad kilus konfliktinei situacijai tarp jo ir L. Ž. dėl parkavimo vietos L. Ž. nesiliaudamas vartojo keiksmažodžius; liudytojų G. M. ir R. Š. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės bei G. M. paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu iš kurių seka, jog minėtiems apsaugos darbuotojams atėjus į konflikto vietą (automobilių stovėjimo aikštelę), L. Ž. būdamas susinervinęs, emocionalus ir kalbėdamas pakeltu tonu vartojo necenzūrinius žodžius. Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog apsaugos darbuotojai gali siekti melagingai apkalbėti L. Ž., juolab jog ir pats L. Ž. nepaneigė aplinkybės, jog konflikto metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. Įvertinus abiejų konflikto pusių (L. Ž. ir S. K.) paaiškinimus, t.y. kurio vairuotojo vairavimo būdas ir elgesys išprovokavo susidariusią konfliktinę situaciją, L. Ž. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia ne tik asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta, bet ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. viešoje vietoje, nepaisant asmenų tarpusavio konflikto pobūdžio, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.

Taigi, nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog L. Ž. inkriminuotu laiku viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

L. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, į L. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę charakterizuojančius duomenis, L. Ž. administracine tvarka baustas, tačiau šio pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (2015-06-25, 2015-09-14 surašyti administraciniai nurodymai, kuriuos L. Ž. laiku įvykdė, pagal teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas asmeniui neužtraukia baustumo), kitos kilusio ginčo šalies elgesį, kuris nebuvo pasyvus konflikto dalyvis, bei tai, jog L. Ž. padarytą pažeidimą nulėmė menkavertė dingstis dėl automobilio parkavimo vietos, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus L. Ž. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, ir jam skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).