Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo E. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 94-18 taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 3 d. ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme (2010 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendis įsiteisėjo). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi į nuteistajam E. L. paskirtos bausmės laiką įskaitė pastarojo ekspertizės ir sveikatos priežiūros įstaigose išbūtą laiką nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. vasario 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. (2 (dveji) metai 17 (septyniolika) dienų). Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 24 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 7 d.

2015 m. sausio 14 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo E. L. prašymą, priėmė nutarimą Nr. 94-18 lygtiniai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, per likusios neatliktos bausmės dalį E. L. atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 94-18 taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismui nepakako duomenų išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.

Skunde nurodoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad neatliktos E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra dar pakankamai didelė bei nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra turėjęs drausminių nuobaudų, tačiau, nuteistojo vertinimu, tokie teismo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio bei neatitinka įstatymuose numatytų bausmių vykdymo principų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – LR BVK), nustatant sąlygas, kurioms esant nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, jos nėra siejamos su neatliktos bausmės dalimi, todėl, E. L. teigimu, teismo argumentas, jog pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis yra pakankamai didelė, neatitinka įstatymo reikalavimų. Pabrėžiama, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose, svarstant klausimą dėl E. L. lygtinio paleidimo pirmąjį kartą ir jo netaikius, nuteistojo atžvilgiu buvo nustatytos rekomendacijos, kurias pastarasis privalėjo atlikti per nustatytą laikotarpį. Visas rekomendacijas nuteistasis įvykdė, ne kartą buvo skatintas, nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų nepažeidė, tęsė mokslus bei toliau dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra pažeista nebus, kadangi savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo E. L. pripažįsta visiškai, savo ateitį sieja su šeima, ketina ir turi galimybę dirbti, kas, nuteistojo vertinimu, neabejotinai sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mokosi, įgijo keturias specialybes, kas, E. L. teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis supranta visuotinai pripažintas elgesio taisykles, jų laikosi ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. skundas atmetamas.

LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nepaisant to, kad E. L. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad E. L. nuo 2014 m. kovo 20 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos bei integracijos į visuomenę programas. Siekdamas didesnio užimtumo, lanko „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose bei socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, įgijo mūrininko – betonuotojo, šaltkalvio – remontininko, elektros įrenginių remontininko, siuvinių gamintojo specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Yra motyvuotas dirbti – laisvėje nuo 1994 iki 1999 metų dirbo sargu, vėliau vertėsi automobilių prekyba, atlikdamas bausmę vykdė gerbūvio darbus (įrengė sporto salę bei remontavo ilgalaikių pasimatymų kambarius), laisvėje planuoja užsiimti kaimo turizmu, kaimo turizmo sodyboje „ž. N.“. Jo vardu išduotų ieškinių bei vykdomųjų raštu ar įsiskolinimų, neturi, gyvendamas laisvėje, pragyvendavo iš uždirbamo atlyginimo. Be to, nuteistasis palaiko artimus ryšius su sutuoktine bei kitais šeimos nariais, su kuriais bendrauja telefonu, yra lankomas ir laisvės atėmimo vietoje. Individualių pokalbių metu ypač akcentuoja šeimos svarbą, visuomet siekia gauti papildomų pasimatymų su sutuoktine. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje už nepriekaištingą elgesį, stropų mokymąsi bei darbą buvo skatintas septynis kartus. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes, svarbu paminėti, kad jis atpažįsta socialinius veiksnius, lėmusius jo nusikaltimus ir mano, kad ateityje vengs situacijų, galinčių suteikti galimybę nusikalsti, turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus bei supranta įstatymo normas. Jo nusikalstamumo rizika pagal OASys sistemą atitinka 26 balus, kas atitinka žemą nusikalstamo elgesio rizikos kategoriją.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja E. L. ir patvirtina jo elgesyje esant korekcijos požymių, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. nuostatas, ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 str. 3 d., ir susijusio su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei sukeliančio didelį pavojų visuomenės sveikatai, padarymą. Įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė ir itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju už aptariamą nusikaltimą E. L. buvo paskirta minimali BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Šių aplinkybių kontekste paminėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant E. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. E. L. dar nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies (bausmės pabaiga 2018 m. gegužės 7 d.), todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų,

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, pažymėtina, kad teistumas už aptariamo nusikaltimo padarymą E. L. nėra pirmasis. Pateiktos medžiagos duomenimis, 1989 m. lapkričio 14 d., jis buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 118 str. 3 d. (išžaginimas) ir nuteistas realia laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausme. Nepaisant to, kad šis teistumas BK 260 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykęs ir yra pakankamai senas, tačiau visgi padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, E. L. už nepaklusimą nustatyto režimo reikalavimams buvo baustas du kartus. Paskutinį kartą drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2013 m. kovo 26 d. ir nors ji 2013 m. lapkričio 8 d. už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi buvo panaikinta prieš terminą, tačiau visgi E. L. drausmės pažeidimai leidžia pagrįstai manyti, jog pastarojo elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, akcentuotina ir tai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui ypač svarbi ir pataisos įstaigos administracijos nuomonė. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis, E. L. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas jau trečią kartą, tačiau komisijos balsavimas nebuvo vienbalsis – vienas iš penkių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu. Įvertintina ir tai, kad ankščiau vykusio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu nuteistajam buvo rekomenduota kreiptis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo galimybių, o pasiūlius – pradėti dirbti, tačiau, kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvados, E. L. pats į pataisos namų administraciją dėl darbo vietos nesikreipė, 2013 m. liepos 9 d. ir 2014 m. birželio 10 d. buvo pateikęs prašymus VĮ „Mūsų amatai“ direktoriui dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, o 2014 m. sausio 13 d. Alytaus pataisos namų administracijai pasiūlius darbą nuteistųjų valgykloje darbininku arba maisto išdavėju – tvarkdariu uždaroje zonoje, nuteistasis prašymo dirbti šiose pareigose taip ir nepateikė.

Šių duomenų plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į neigiamai E. L. charakterizuojančias jo asmenines savybes. Remiantis 2014 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra panaudojęs smurtą ar grasinęs jį panaudoti, siekdamas kitų asmenų paklusimo, nors jis ir suvokia įstatymo normas, tačiau, kalbėdamas apie savo nusikaltimus, jis sumenkina informaciją, jo elgesyje pastebima ir spontaniškų sprendimų priėmimo apraiškų, t.y. kartais jis pasiduoda kitų asmenų ir savo emocijų įtakai, kas, psichologinės tarnybos vertinimu, trukdo pastarajam tinkamai įvertinti savo neigiamo elgesio pasekmes. Be to, laisvėje E. L. bendraudavo ir su nusikaltimus darančiais asmenimis, kas nagrinėjamu atveju pripažįstama vienu iš galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo kriminogeninių veiksnių.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. sausio 14 d. nutarimą taikyti E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.