- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-652-425/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00081-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., E. J.
- Pareiškėjas
- D. J.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos socialinės
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. J., E. J., institucija teikianti išvadą - Biržų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia, kadangi ji serga psichine liga - paranoidine šizofrenija, ji negali savimi pasirūpinti, prižiūrėti savęs, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Gaunamą netekto darbingumo pensiją J. J. iššvaisto arba atiduoda pašaliniams asmenims. Ją prižiūri ir rūpinasi, neša maisto, sumoka mokesčius sutuoktinis D. J..
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu tenkino pareiškimą ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažino neveiksnia. Teismas nurodė, kad teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo nustatyta, jog J. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, nepertraukiama eiga su asmenybės defektu (F20.0), dėl ko ji nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Taip pat tai, kad J. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pati savimi pasirūpinti, yra neįgali, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: išrašai iš medicininių dokumentų ir teismo psichiatrinės ekspertizės aktas. Teismas konstatavo, kad visi byloje surinkti duomenys yra pagrindas pripažinti J. J. neveiksnia.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. J. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme kartu su savo atstove prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-173-830/2011 ir pareiškėjo D. J. pareiškimą J. J. pripažinti neveiksnia atmesti, priteisti iš pareiškėjo D. J. bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, kuris surašytas remiantis senais 1991-1994 m. gydymo rezultatais, yra paviršutiniškas, nenuoseklus, logiškai neargumentuotas. Apeliantė pažymėjo, kad būtų tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę. J. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad supranta savo veiksmus, juos valdo, gyvena viena ir sėkmingai veda buitį, dirba savanoriškus darbus. Diagnozuota liga neįtakoja jos veiksnumo ir nekelia grėsmės aplinkiniams. Apeliantę gydę gydytojai nerekomendavo jokios specialios priežiūros ar nuolatinio ligos stebėjimo. Tai patvirtina, kad apeliantė pati gali kontroliuoti savo ligą ir jo eigą. J. J. ambulatoriškai buvo gydyta tik 1991-1994 metais ir šis faktas įrodo, kad liga neprogresuoja. Nors pareiškėjas teigė, kad jis rūpinasi apeliantė, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti CK 2.10 str. Teismas neišklausė suinteresuoto asmens teismo posėdyje, sprendime nepasisakė dėl apellantes sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas neturėjo įrodymų apie apellantes pavojingą elgesį, dėl kurio ji negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, neturėjo duomenų, kad jos sveikatos būklė būtų pablogėjusi ar ji būtų gydoma ligoninėje. J. J. pažymėjo, kad teismas pažeidė CPK 464 str. 2 d. normas ir nepaskyrė apeliantei advokato, kad būtų apsaugotos jos procesinės teisės. Teismas taip pat tiesiogiai neapklausė ir eksperto, galinčio paaiškinti, kokiais profesiniais nurodymais remdamiesi psichiatrai supranta asmens negalėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmų. Apellante nurodė, kad jos globėja norinti būti E. J. yra senyvo amžiaus, jau turi įsipareigojimų, kadangi ji globoja anūkę E. J., todėl net ir pripažinus J. J. neveiksnia, E. J. negalėtų būti J. J. globėja.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-173-830/2011, o apellantes J. J. apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad J. J. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Paranoidinė šizofrenija yra sunki ir neišgydoma liga, o ekspertizę atlikę ekspertai yra savo srities specialistai, apžiūrintys nemažai tiriamųjų ir negalintys apsirikti. Be to, sprendimas buvo paremtas ne tik ekspertizės akto išvada, bet ir teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais. Apellantes nurodomi teiginiai, kad ji pati savarankiškai gali gyventi, išsilaikyti, pasirūpinti savimi yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi pareiškėjas D. J. jai nuneša maisto, nepilnametės dukters. J. J. fiziškai yra sveika, todėl dirbti fizinius darbus gali, tačiau tai nepaneigia jos psichikos problemų. J. J. sveikatos problemos pradėjo ryškėti po dukters gimimo 1997 m., o byloje pateikti tik seni, 1991-1994 metų pasireiškę ligos požymiai. Pareiškėjas parūpina kuro, sumoka mokesčius už butą, o apeliantė gautą pensiją iššvaisto, visai neparemia savo pažymėjo neteigęs, kad J. J. keltų pavojų aplinkiniams ar sau, taip pat nepasisakęs dėl globėjo skyrimo, kadangi sprendimas dėl pripažinimo neveiksnia dar neįsiteisėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str.ld.4p.).
CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa.
Neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė. Nepakanka vien to, kad asmuo sirgtų tokia liga ar būtų silpnaprotis, dar būtinas kitas elementas - kad dėl tokios ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio nuostatos dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sąlygų (realios grėsmės, kad sunkia psichikos liga sergantis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimas) taip pat laikytinos tomis gairėmis, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, vertindamas asmens galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pobūdį.
Pirmosios instancijos teismas apellantes skundžiamame sprendime pagal byloje surinktus rašytinius duomenis, t.y. išrašus iš medicininių dokumentų, teismo psichiatrinės ekspertizės akto nustatė, kad suinteresuotas asmuo J. J. serga lėtiniu psichikos surikimu paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga su asmenybės defektu (F20.0), dėl ko ji nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, todėl yra neįgali, negali savimi pasirūpinti (b.1.60). Pirmosios instancijos teismo paskirtos Ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamoji J. J. „nežino datos. Dienos“ (b.1.48), tačiau apeliacinės instancijos teisme apeliantė J. J., atsakydama į teisėjų klausimus, teisingai nurodė tos dienos datą, t.y. 2011 m. spalio 20d., pasakė savo gyvenamosios vietos adresą bei savo gimimo datą, logiškai atsakė ir į kitus teisėjų klausimus, teismo posėdyje elgėsi ramiai ir išlaikytai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoją teismų praktiką, kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, jo tiesioginis dalyvavimas teismo procese yra būtinas ne tik dėl jo, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinių teisių (teisės būti asmeniškai išklausytam, teisės pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisės duoti paaiškinimus, dėstyti argumentus ir teikti prašymus, teisės išdėstyti savo nuomonę baigiamojoje kalboje) įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir dėl galimybės teisėjui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą dėl pripažinimo neveiksnia J. J., neinformavo jos apie 2011-07-07 įvyksiantį teismo posėdį, matomai įvertindamas eksperto išvadą, kad „įvertinus J. J. sveikatos būklę, jos negalima kviesti į teismo posėdį" (b.1.48). Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė teigė , kad J. J. „dėl psichinės ligos negali savimi socialiai rūpintis" (b.1.59), o suinteresuotas asmuo E. J. teigė, kad J. J. nemokanti elgtis su pinigais, juos išdalinanti kietiems asmenims (b.1.57). Kaip buvo pasakyta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apellantes J. J. elgesys, atsakymai iš dalies neatitiko jos psichinės būklės požymių, nurodytų ekspertizės akte, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo tikslinga į bylos nagrinėjimą kviesti ekspertizę atlikusį ekspertą ir J. J.. CPK 467str.5d. numato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti. Apellantes atstovė apeliaciniame teisme nurodė, kad J. J. rūpinosi savivaldybės paskirta socialine darbuotoja, kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, o būtent šio iš esmės nesuinteresuoto asmens parodymai gali atskleisti teismui labai svarbių aplinkybių apie J. J. sveikatos būklę, jos gebėjimus tvarkytis buityje, pasirūpinti savimi, kitas ypatybes, turinčias esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pripažinimo neveiksnia arba ribotai veiksnia. Nurodytais klausimais tikslinga apklausti ir J. J. šeimos gydytoją, šalia gyvenančius kaimynus. Nesant byloje šeimos gydytojo, socialinės darbuotojos, kaimynų, eksperto parodymų dėl J. J. sveikatos, elgesio, jos gebėjimų pasirūpinti savimi, santykių su kitais asmenimis, darytina išvada, kad neatskleista bylos esmė tokiu svarbiu klausimu kaip asmens pripažinimas neveiksniu, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327str.ld.2p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.