Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1763-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-03
Bylos Nr.
2S-1763-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12401-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
UAB „Ripovila“
Suinteresuotas asmuo
G. B.
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1763-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12401-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 129.4.; 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Ripovila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – G. B., antstolis D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Ripovila“ su skundu kreipėsi į antstolį D. B. ir prašė panaikinti antstolio D. B. 2014-02-17 priimtą patvarkymą dėl turto arešto, 2014-02-17 surašytą turto arešto aktą, 2014-03-04 priimtus patvarkymus areštuoti lėšas ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2014-03-07 patvarkymą dėl atsakymo į pranešimą ir atsisakymo transporto priemones perduoti išieškotojui turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktu, bei priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad 2014-02-17 patvarkymu antstolis D. B. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2602-852/2012 dėl 12063,99 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Ripovila“ (pareiškėjo) išieškotojo G. B. naudai. 2014-02-17 antstolis išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir nustatė 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti išieškotojui 12063,99 Lt skolos bei 286,00 Lt vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Be to, tą pačią dieną, t.y. 2014-02-17, antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį turtą: transporto priemonę VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonę BMW 740, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonę VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) 1,1000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad turto vertei nustatyti atskiru patvarkymu bus kviečiamas ekspertas. Nurodo, kad pareiškėjas (skolininkas) 2013-08-22 dienai buvo atlikęs minėtų transporto priemonių įvertinimus, pagal kuriuos visos minėtos transporto priemonės buvo įvertintos bendrai 19100,00 Lt sumai, t.y. minėtų areštuotų transporto priemonių vertė žymiai viršija turto arešto mastą. Be to, minėtos transporto priemonės nuo 2011 m. gruodžio mėnesio randasi pas išieškotoją, todėl antstolis nepagrįstai transporto priemonės VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini)saugotoju paskyrė pareiškėją. Taip pat remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtų areštuotų žemės sklypų vertė bendrai sudaro 28300,00 Lt. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, antstolis areštavo pareiškėjo turto iš viso už 47400,00 Lt sumą, kas beveik 4 kartus viršija turto arešto mastą. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas 2014-02-23 pateikė antstoliui skundą dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir turto arešto akto, tačiau antstolis išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą ir 2014-03-07 patvarkymu su juo nesutikdamas, nepersiuntė jo nagrinėti teismui. Vietoje to, antstolis 2014-03-04 priėmė du naujus patvarkymus, kuriais areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias Danske banke ir UniCredit banke, taip pat priėmė patvarkymą įpareigoti Vilniaus AVMI patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, be to, surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjo kasoje visas esamas ir būsimas lėšas 14043,99 Lt sumai, t.y. iš viso antstolis areštavo pareiškėjo turto 61443,99 Lt sumai. Be to, antstolis nepagrįstai į vykdymo išlaidas įtraukė 80,00 Lt vykdymo išlaidų už 2014-03-04 patvarkymų ir turto arešto akto surašymą, kurie buvo pertekliniai. Pareiškėjo teigimu, antstolis nepagrįstai minėtą pareiškėjo skundą pripažino pranešimu ir nesilaikė vykdymo procese pateikiamų skundų nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jog antstolis nesilaikė skundų nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjui turi būti atnaujintas terminas dėl 2014-02-17 antstolio priimto patvarkymo dėl turto arešto ir turto arešto akto apskundimo, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Antstolis D. B. 2014-04-05 patvarkyme dėl atsisakymo dalinai patenkinti skundą nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2602-852/2012 dėl 12063,99 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Ripovila“ (pareiškėjo) išieškotojo G. B. naudai. 2014-02-23 pareiškėjas pateikė antstoliui pareiškimą su priedais, kuriuo prašė perduoti visas tris antstolio areštuotas transporto priemones saugoti išieškotojui ir panaikinti areštus žemės sklypams. Antstolis 2014-03-07 patvarkymu atsisakė panaikinti areštą žemės sklypams, taip pat nurodė paskirti dviejų transporto priemonių saugotoju išieškotoją. Nurodo, kad šiai dienai pareiškėjo (skolininko) skola sudaro 14043,99 Lt, o areštuotų transporto priemonių vertė bendrai sudaro 9500,00 Lt sumą. Gi skolininko pateikti duomenys apie transporto priemonių vertę, atsižvelgiant į tai, kad jos buvo vertinamos jų neapžiūrėjus ir vadovaujantis vien tik skolininko duomenimis, negali būti laikomi objektyviais. Savo ruožtu žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, atlikus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje vidutinės rinkos vertės paiešką, sudaro 4590,00 Lt, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 4390,00 Lt. Anot antstolio, tai įrodo aplinkybę, jog vien areštuotų transporto priemonių vertės užtikrinti susidariusį įsiskolinimą nepakanka, todėl siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą būtinas dar ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 4590,00 Lt, areštas. Savo ruožtu areštą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis panaikino, kaip perteklinį. Likusioje dalyje, nesutikdamas su skunde išdėstytais argumentais, antstolis pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė (b.l. 2-6).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Ripovila“ atmetė. Pareiškėjo rašytinius paaiškinimus teismas atsisakė priimti, konstatavęs, jog pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnyje numatytos antstolio veiksmų apskundimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad antstoliui nusprendus kreiptis į ekspertą ar turto vertę nustatyti atskiru patvarkymu nėr pagrindo konstatuoti antstolis iš esmės areštavo daugiau negu jo reikia sprendimui įvykdyti ir tuo pažeidė CPK 675 str. 2 d. nustatytą draudimą. Teismas taip pat laikė, kad nenustačius antstolio patvarkymų neteisėtumo pagrindu, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis neturėjo teisės už priimtus procesinius dokumentus skaičiuoti vykdymo išlaidas, o vykdymo išlaidų dydis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus vykdymo išlaidų dydžius. Teismas įvertinęs pareiškėjos pareiškimą, padarė nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog antstolis netenkindamas pareiškėjo pateikto procesinio dokumento neteisėtai nepersiuntė jį nagrinėti teismui, tuo pažeisdamas CPK 510 str. 2 d. nustatytą skundo nagrinėjimo tvarką, nes pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos antstolio veiksmų apskundimo tvarkos. Teismas taip pat konstatavo, jog antstolis teisėtai atsisakė panaikinti areštą skolininkui priklausantiems žemės sklypams. Pažymėjo, kad Skolininko turtas turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktu gali būti perduotas tik išieškotojo sutikimu, o duomenų apie tokį išieškotojo sutikimą byloje nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Ripovila“ prašo nutarti panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. B. 2014-02-17 priimtą patvarkymą dėl turto arešto, 2014-02-17 surašytą turto arešto aktą Nr. 0035/14/00166 ir grąžinti pareiškėjui žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant jų areštą; panaikinti 2014-03-04 priimtus patvarkymus areštuoti lėšas ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; panaikinti 2014-03-07 patvarkymą dėl atsakymo į pranešimą ir atsisakymo transporto priemones perduoti išieškotojui turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktu; panaikinti antstolio D. B. 2014-04-02 patvarkymą, 2014-04-02 turto arešto aktą ir 2014-04-23 patvarkymą; prijungti prie bylos 2014-05-12 rašytinius paaiškinimus ir prašymus dėl skundo antstoliui D. B. nagrinėjimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; bei priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio, kad antstolis skundžiamą turto areštą surašė 2014-02-17. Pareiškėjas antstolio 2014-04-27 gautu pareiškimu dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir turto arešto informavo antstolį, kad visos trys transporto priemonės yra įvertinto UAB „Tuvlita“ eksperto 19100 Lt. Nepaisant to, kad pareiškėjas antstoliui pateikė transporto priemonių eksperto nustatytas turto vertes, antstolis nepanaikino žemės sklypų arešto, bet 2014-03-04 priėmė papildomus patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto, dėl ko padidėjo antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Esant pateiktam ekspertiniam areštuotų transporto priemonių įvertinimui, antstolis neteisėtai delsė atlikti areštuoto turto įkainojimą, siekė sumažinti turto vertę. Teismas nevertino, kad suinteresuoto asmens G. B. 2014-03-06 pranešime yra patvirtinimas, kad du pareiškėjo automobiliai yra pas išieškotoją, o ieškotojo nurodymu trečiasis automobilis yra autoservise, todėl visis trys automobiliai yra išieškotojo žinioje ir išieškotojas, siekdamas sumažinti transporto priemonių vertę, gali daryti joms neigiamą poveikį. Pareiškėjas 2014-05-12 rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismas atsisakė priimti, pateikė naujai paaiškėjusias aplinkybes, reikšmingas skundo nagrinėjimui, apie antstolio 2014-04-02 atliktą turto vertės įkainojimą. Esant pareiškėjo pateiktoms eksperto nustatytoms transporto priemonių vertėms, antstolis 2014-04-02 patvarkymu pats įkainojo transporto priemones tinklapio www.autoplius.lt informacijos pagrindu, kurios skiriasi nuo pareiškėjo pateiktų transporto priemonių verčių. Pareikėjo teigimu, šios aplinkybės reikšmingos antstolio atliktas įkainojimas nukreiptas į kuo mažesnės pradinės areštuoto turto vertės nustatymą, kad iš esmės pažeidžia skolininko interesus. Teismas nesigilino į skundo dalį dėl antstolio 2014-03-07 patvarkymo į atsakymo į pranešimą, kadangi esminė skundo aplinkybė yra ne tai, kad antstolis nepersiuntė 2014-02-27 pateikto skundo nagrinėti teismui, tačiau dėl to, kad antstolis nesiėmė tinkamų procesinių veiksmų objektyviai areštuoto turto vertei nustatyti, pasikliovė subjektyvia G. B. nuomone. Teismas nepastebėjo, kad antstolis 2014-04-05 patvarkymu pats panaikino areštą vienam žemės sklypui, pripažindamas, kad turto areštuota daugiau negu reikia sprendimui įvykdyti. Teismas formaliai vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai pasisakė, kad nėra pagrindo pripažinti fakto, kad antstolis nepagrįstai ir trečio automobilio saugojimą nepavedė išieškotojui. Teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo paaiškinimus pažeidė CPK 42 str. numatytą teisę teikti paaiškinimus. Pareiškėjas taip pat antstoliui pareiškė prašymą išnagrinėti skundą, kurio antstolis neišnagrinėjo ir nepersiuntė apylinkės teismui pažeisdamas CPK 510 str. reikalavimus. Antstoliui nustačius areštuoto turto vertes ir pakeitus turto arešto aktą, pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir skundą dėl turto vertės nustatymo ir turto arešto akto, kurio antstolis nenagrinėjo ir nepersiuntė apylinkės teismui. Antstolis nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą prieštaravimams pateikti. Antstoliui nepriėmus jokio procesinio sprendimo, pareiškėjas įgijo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas G. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo pateikta transporto priemonių nustatyta vartė neatitinka faktinės automobilių būklės, kadangi automobilių techninė būklė yra prasta, automobiliai susidėvėję, pasibaigusios techninės apžiūros galiojimų laikas. Transporto priemonės buvo vertinamos jų fiziškai neapžiūrėjus ir atliktas 2013-08-23, t.y. praėjus 7 mėnesiams iki transporto priemonių arešto. Išieškotojas vykdomojoje byloje ne kartą buvo išreikęs norą visas transporto priemones perduoti pareiškėjui, dėl ko pareiškėjo argumentai, jog išieškotojas tyčia laiko transporto priemones ir blogina jų techninę būklę, yra nepagrįsti. Išieškotojas nesutinka, kad pareiškėjo transporto priemonės būtų perduotos išieškotojui, kadangi pareiškėjų automobilių vertinimas neatitinka jų faktinės būklės. Skola susidarė dėl darbo santykių, nes pareiškėjas tinkamai neatsikaitė su išieškotoju. Įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, todėl skolos išieškojimas iš pareiškėjui areštuoto turto yra vienintelis būdas tinkamai atsiskaityti su išieškotoju.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjui priklausančių transporto priemonių vertė sudaro 9500 Lt, kurią patvirtina internetinių tinklapių parinkti analogiški transporto priemonių modeliai, 2014-04-02 turto arešto akte nustatyta automobilių vertė. Trijų transporto priemonių vertės užtikrinti susidariusį įsiskolinimą nepakanka, todėl būtinas ir žemės sklypo areštas. Siekdamas nustatyti areštuoto turto vertę, antstolis nusprendė kreiptis į ekspertą arba turto vertę nustatyti atskiru patvarkymu, todėl arešto dienai nenustačius areštuoto turto vertės, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau negu reikia sprendimui įvykdyti ir tuo pažeidė CPK 675 str. 2 d. nustatytą draudimą. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad parieškojo nurodytos automobilių vertės nustatytos fiziškai neapžiūrėjus, automobiliai buvo pas išieškotoją, automobiliai yra susidėvėję, pasibaigusios techninės apžiūros galiojimų laikas, skolininkas bet kuriuo metu gali automobilius pasiimti. Antstolis apskaičiuodamas už priimtų patvarkymų priėmimą vykdymo išlaidas apskaičiavo vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimais, neviršydamas jam suteiktos kompetencijos, dėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai paskaičiuotų vykdymo išlaidų atmestini. Antstolis 2014-02-27 gavo ne skundą, bet pareiškimą, o CPK 510 straipsnio 2 dalis reglamentuoja paduoto skolininko skundo nagrinėjimo tvarką ir jo persiuntimą teismui tvarką po to kai priimamas antstolio patvarkymas, tačiau ne pareiškimų ir prašymų persiuntimą, ką pateikė šiuo atveju pareiškėjas. Išieškotojas nepateikė sutikimo tam, kad transporto priemonės būtų perduotos išieškotojui be varžytynių aktu, o pareiškėjo atliktas vienašališkas turto vertinimas nesuponuoja išvados, kad atlikto vertinimo suma lygi susidariusio įsiskolinimo sumai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su antstolių nustatytų transporto priemonių vertinimu, nurodydamas, jog pateikė UAB „Tuvlita“ automobilių vertinimą, o teismas nevertino, kad antstolis turėdamas apelianto transporto priemonių įvertinimą, areštavo papildomai žemės sklypus, pinigines lėšas sąskaitose, įmonės kasoje ir VMI, ir neturėdamas teisės vertinti pareiškėjo turto, turėjo paskirti turto vertinimo ekspertizę. CPK 675 str. 3 d. numato, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis G. B. 2014-02-17 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2602-852/2012 dėl 12063,99 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Ripovila“ išieškotojo B. G. naudai (vykd.b.l. 2-3,11). Priėmęs vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis nelaukdamas kol skolininkas įvykdys sprendimą geruoju, vadovaudamasis CPK 658 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 6 p., 2014-02-17 priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto bei surašė skundžiamą Turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį turtą: transporto priemonę VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini)VIN: (duomenys neskelbtini); transporto priemonę BMW 740, v/n (duomenys neskelbtini)VIN: (duomenys neskelbtini); transporto priemonę VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); 1,1000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); bei 1,0800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (vykd.b.l. 5-8). Priimdamas minėtą Turto arešto aktą, antstolis nurodė, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu (vykd.b.l. 6). Nustatyta, kad vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis siuntė pareiškėjui (skolininkui) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl turto arešto, Turto arešto aktą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei raginimą įvykdyti sprendimą, kurie skolininkui buvo tinkamai įteikti 2014-02-20, įteikiant juos įmonės vadovui (vykd.b.l. 5-13). 2014-02-27 antstolio kontoroje gautas skolininko pareiškimas, kuriame skolininkas pateikė informaciją apie UAB „Tuvlita“ atliktą areštuotų transporto priemonių vertinimą, nurodant, jog areštuotos transporto priemonės, kurių vertės pakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti, šiuo metu randasi pas išieškotoją, todėl skolininkas siūlė atsiskaitymui su ieškotoju areštuotas transporto priemones perduoti išieškotojui turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktu bei prašė panaikinti areštą minėtiems žemės sklypams (vykd.b.l. 30-36). Nustatyta, kad 2014-03-04 antstolis surašė skundžiamą Turto arešto aktą, kuriuo antstolis areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje (vykd.b.l. 37-38). Tuo pačiu antstolis 2014-03-04 priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo įpareigojo Vilniaus AVMI patikrinti ir pranešti ar skolininko vardu yra mokesčių permoka bei 12063,99 Lt sumoje sustabdyti lėšų skolininkui išmokėjimą, skundžiamus patvarkymus areštuoti lėšas, kuriais antstolis 14043,99 Lt sumoje areštavo skolininkui priklausančias lėšas banko sąskaitose, bei skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo, anot pareiškėjo (skolininko), antstolis nepagrįstai į vykdymo išlaidas įtraukė minėtų patvarkymų parengimo mokesčius 80,00 Lt sumoje (vykd.b.l. 37-43). 2014-03-06 antstolio kontoroje gautas išieškotojo G. B. pranešimas, kuriuo išieškotojas patvirtino, kad dvi transporto priemonės: BMW, v/n ((duomenys neskelbtini)ir VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini)yra pas išieškotoją ir sutiko jas saugoti, tačiau nesutiko su skolininko pateiktais minėtų transporto priemonių vertinimu (vykd.b.l. 51). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2014-03-06 priėmė patvarkymą, kuriuo pakeitė transporto priemonių BMW, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) saugotoją iš skolininko į išieškotoją (vykd.b.l. 52). Tuo pačiu antstolis 2014-03-07 priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti 2014-02-27 antstolio kontoroje gautą pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl areštuotų transporto priemonių perdavimo išieškotojui bei žemės sklypų arešto panaikinimo (vykd.b.l. 54). Antstolis D. B. 2014-03-28 gavo pareiškėjo (skolininko) UAB „Ripovila“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo iš esmės pareiškėjas nesutiko su transporto priemonių įvertinimu ir arešto mastu (vykd. b.l. 101-105). Antstolis, įvertinęs viešojoje elektroninėje erdvėje skelbiamas analogiškų automobilių pardavimo kainas, atsižvelgęs į VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos kainą, 2014-04-02 patvarkymu nustatė transporto priemonių – VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 2500 Lt, BMW740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 5500 Lt, VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1500 Lt, ir nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Skynimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav. vertę – 4590 Lt bei išaiškino skolininkui CPK 681 str. numatą teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (vykd.b.l. 107-114). Taip pat 2014-04-02 antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo įvertintą turtą (vykd.b.l. 126,127). Nors apeliantas remiasi UAB „Tuvlita“ 2013-08-23 Kelių transporto priemonių vertinimo pažyma Nr. 13-0008, tačiau iš vertinimo pažymos matyti, jog pareiškėjo nurodytos areštuotų transporto priemonių vertės neatitinka jų tikrosios vertės, kadangi UAB „Tuvlita“ automobiliai buvo vertinami iki turto arešto, transporto priemonių fiziškai neapžiūrėjus (vykd.b.l. 80,81). Antstolio transporto priemonių nustatytas vertes patvirtina internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt parinkti analogiški transporto priemonių modeliai. Be to aplinkybę, kad transporto priemonių būklė nėra tvarkinga patvirtina ir pateikti automobilių nusidėvėjimo paskaičiavimai (vykd.b.l. 45-50). Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolio, įvertinusio šalių paaiškinimus, duomenis ir įrodymus apie transporto priemonių techninę būklę, transporto priemonių įvertinimas nelaikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu realios šių automobilių rinkos kainų.

CPK 583 straipsnis numato, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarka nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte nustatyta, kad antstolis nukreipdamas išieškojimą į daiktus, gali areštuoti iš esmės didesnes vertės turtą negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tik tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ir skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus, arba skolininkas raštu prašo nukreipti išieškojimą į šį turtą. Kaip minėta, antstolis vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo B. G. naudai (vykd.b.l. 2-3,11), priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, nelaukdamas kol skolininkas įvykdys sprendimą geruoju, vadovaudamasis CPK 658 str. 2 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 p., bei 2014-02-17 patvarkymu ir Turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį turtą prieš tai nurodytą turtą (vykd.b.l. 5-8). Priimdamas minėtą Turto arešto aktą, antstolis nurodė, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu (vykd.b.l. 6). Vkdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis siuntė pareiškėjui (skolininkui) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl turto arešto, Turto arešto aktą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei raginimą įvykdyti sprendimą, kurie skolininkui buvo tinkamai įteikti (vykd.b.l. 5-13). Taigi nagrinėjamu atveju nežinant areštuotino turto vertės antstoliui 2014-02-17 patvarkymu dėl turto arešto ir 2014-02-17 turto arešto aktu areštavus apeliantui priklausantį turtą – transporto priemones ir žemės sklypus, siekiant nustatyti šio turto rinkos kainą ir jam nusprendus kreiptis į ekspertą arba turto vertę nustatyti atskiru patvarkymu, tokiu būdu antstoliui areštavus turto iš esmės daugiau nei reikia sprendimo įvykdymui, antstolis nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą, dėl ko, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo daryti išvados, jog antstolis, priimdamas 2014-02-17 patvarkymą dėl turto arešto; 2014-02-17 surašytą Turto arešto aktą; 2014-03-04 surašytą Turto arešto aktą; 2014-03-04 priimtus patvarkymus areštuoti lėšas bei 2014-03-04 patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, pažeidė antstolio pareigą neareštuoti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nepagrįstai į vykdymo išlaidas įtraukė išlaidas dėl skundžiamų 2014-03-04 priimtų patvarkymų priėmimo, kuriais antstolis papildomai areštavo skolininkui priklausančias pingines lėšas, tuo dar labiau viršydamas areštuoto turto mastą, ir kurie, anot pareiškėjo, buvo pertekliniai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pagrįstai konstatavus, kad antstolis nukreipdamas išieškojimą į daiktus, gali areštuoti iš esmės didesnes vertės turtą negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ir skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus, arba skolininkas raštu prašo nukreipti išieškojimą į šį turtą, bei iki turto vertės nustatymo antstolis areštuodamas skolininkui priklausančias lėšas, esančias kredito įstaigose ar Vilniaus AVMI, nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, dėl ko apeliantui neįvykdžius sprendimo gera valia jam kilo pareiga atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas, jog antstolis 2014-03-04 priimdamas turto arešto aktą, patvarkymus areštuoti lėšas, patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą veikė teisėtai pagal įstatymų nustatytą kompetenciją, antstolis apskaičiuodamas vykdymo išlaidas už minėtų patvarkymų priėmimą laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, pagrįstai konstatavo, kad antstolis apskaičiuodamas 80 Lt vykdymo išlaidas veikė teisėtai, neviršydamas jam suteiktos kompetencijos, dėl ko nėra pagrindo antstolio 2014-03-04 priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą pripažinti neteisėtais.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad visos transporto priemonės yra išieškotojo žinioje, kuris blogina jų būklę, ir kurias 2014-02-27 pareiškimu prašė perduoti išieškotojui turto perdavimo be varžytynių aktu. Bylos duomenys tvirtina, kad 2014-03-06 antstolio kontoroje gautas išieškotojo G. B. pranešimas, kuriame jis patvirtino, jog dvi iš trijų areštuotų transporto priemonių yra pas išieškotoją, todėl sutinka būti šių transporto priemonių saugotoju, tuo pačiu išieškotojas nesutiko su skolininko prašymu panaikinti žemės sklypų areštą kaip perteklinį, nurodydamas, jog skolininko nurodytos areštuotų transporto priemonių vertės neatitinka jų tikrosios vertės. Antstolis 2014-03-07 priėmė patvarkymą dėl atsakymo į pranešimą, kuriuo transporto priemonių BMW, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) saugotoju paskyrė išieškotoją. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ruožtu duomenų apie tai, kad trečia transporto priemonė yra būtent pas išieškotoją, byloje nepateiktą, todėl nėra pagrindo pripažinti fakto, jog antstolis nepagrįstai ir trečio automobilio saugojimą nepavedė išieškotojui. CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas skolininko siūlomas turtas turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktu gali būti perduotas tik išieškotojo sutikimu. Savo ruožtu duomenų apie tai, jog nagrinėjamu atveju išieškotojas buvo išreiškęs sutikimą sprendimo įvykdymui perimti iš skolininko areštuotą turtą, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis atsisakydamas tenkinti skolininko prašymą perduoti išieškotojui skolininkui priklausančias areštuotas transporto priemones turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktu, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantu, kad antstolis nesivadovavo CPK 510 straipsnio 2 dalimi ir nepersiuntė pareiškėjo 2014-02-23 pareiškimo apylinkės teismui po to, kai jį atsisakė priimti. Nustatyta, kad apeliantas neteisingai interpretuoja pareiškimo (vykd.b.l. 36) procesinę baigtį. Šiame 2014-02-23 skolininko antstoliui pateiktame pareiškime nenurodyta joks konkretus antstolio patvarkymas ar konkretus antstolio veiksmas, kuris, pareiškėjo nuomone, pripažintinas neteisėtu. Šį pareiškimą antstolis išsprendė 2014-03-07 patvarkymu dėl atsakymo į pranešimą (vykd.b.l. 53,54), kuriuo automobilių VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) ir BMW740, v/n (duomenys neskelbtini) turto saugotoju skyrė G. B.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio veiksmų apskundimo teisė nėra absoliuti, ši teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, todėl apelianto 2014-02-23 antstoliui pateiktas pareiškimas turi atitikti ir CPK 111 str. 2 d. nustato bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, taip pat skundžiant antstolio veiksmus CPK 510 str. nustatyta tvarka, tokiame skunde turi būti aiškiai nurodytas konkretus skundžiamas antstolio veiksmas bei nurodomos aplinkybės pagrindžiančios tokio veiksmo neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, kad apeliantas savo pareiškime dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir turto arešto netinkamai nurodė procesinio dokumento pobūdį, pareiškimo turinys neatitiko skundo dėl antstolio veiksmų keliamų prieš tai minėtų reikalavimų, kas leido antstoliui laikyti šį pareiškimą pranešimu, o ne skundu, į kurį atsakius, jam nekilo pareiga persiųsti nagrinėti apylinkės teismui, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo nagrinėjimo tvarką.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, kadangi tokia teisė numatyta CPK 42 straipsnyje. Tačiau iš atskirojo skundo argumentu ir nurodomų priimti rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas pats savo rašytinius paaiškinimus laiko skundu dėl antstolio veiksmų. Kaip matyti, apeliantas 2014-05-12 pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymus dėl skundo antstoliui nagrinėjimo, kurių turinį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė skundu dėl antstolio veiksmų, kuriais pareiškėjas prašo panaikinti 2014-04-02 patvarkymus dėl turto vertės nustatymo ir dėl turto arešto akto pakeitimo. Apeliantas pažymi, kad teisę tiesiogiai kreiptis su skundu į teismą jis įgijo po to, kai antstolis neišnagrinėjo ir nepersiuntė apylinkės teismui pažeisdamas CPK 510 straipsnyje nustatytą tvarką. Tačiau iš vykdomosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nebuvo duomenų iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl antstolio 2014-04-02 patvarkymų dėl turto vertės nustatymo ir dėl turto arešto akto pakeitimo, 2014-04-23 patvarkymo panaikinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų, jog antstolis 2014-04-23 patvarkymu pareiškėjo prieštaravimus dėl turto įkainojimo paliko nenagrinėtus (b.l. 51-61), pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti antstolio veiksmus, kurie buvo atlikti po pareiškėjo skundo pateikimo antstoliui, tiesiogiai teismui, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Tokiu būdu antstoliui 2014-04-23 patvarkymu dėl antstolio į skolininko pateiktą pranešimą palikus 2014-04-11 prieštaravimus dėl turto įkainojimo nenagrinėtais, pareiškėjas įgijo teisę pasinaudoti patvarkymui CPK 510 straipsnyje ir 512 straipsnyje numatyta antstolio atliktų veiksmų apskundimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo dėl 2014-05-12 rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl skundo antstoliui nagrinėjimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prijungimo.

Apeliantas nurodo, kad iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas šį prašymą grąžino nepasisakęs dėl šio prašymo. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui netenkinus apreiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų, todėl pagrįstai nepriteisė pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus su kuriais jis kartu pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas, o viena aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neaprašė CPK 93 straipsnio nuostatos, nesudaro pagrindo manyti, jog iš esmės skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikint, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens antstolio D. B. rašytinius paaiškinimus, perduotus pirmosios instancijos teismo ir grąžina juos padavusiam suinteresuotam asmeniui. CPK 42 str. 1 d. numatyta šalių teisė teikti teismui paaiškinimus nėra absoliuti ir teismas kiekvienu atveju individualiai sprendžia, ar juos priimti. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad suinteresuotas asmuo savo poziciją išdėstė ir ją pagrindė atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl nėra būtinybės priimti jo paaiškinimų dėl pareiškėjo atskirojo skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens antstolio D. B. rašytinius paaiškinimus ir juos grąžinti paaiškinimus padavusiam suinteresuotam asmeniui D. B..

Teisėjas Henrichas Jaglinskis