Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.(S)

2010 m. sausio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš R. R. individualios įmonės automobilio) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. (dėl R. R. IĮ automobilio sugadinimo) – trisdešimčia (30) parų arešto;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (už pasikėsinimą įsibrauti į R. P. automobilį) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir penkiems (5) mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. (dėl R. P. automobilio sugadinimo) – trisdešimčia (30) parų arešto;

pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš L. B. automobilio) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 187 str. 3 d. (dėl L. B. automobilio sugadinimo) – trisdešimčia (30) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas iš dalies sudėjus, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, kiekvieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktis), paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-24 nutartimi, dalis ir paskirta galutinė trejų (3) metų ir penkių (5) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2009-07-21 (viena diena) ir suėmimo laikas nuo 2009-07-22 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš K. K. priteista R. R. 260 litų, R. P. 150 litų ir L. B. 535 litai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 21 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą padaryti vagystę, tyčia keramikos gabalėliu išdaužė R. R. individualiai įmonei priklausančio 5 000 litų vertės užrakinto automobilio „Renault Space“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį galinio lango stiklą, pro langą įsibrovė į vidų ir iš automobilio salono slapta pagrobė R. R. priklausiusią 249 Lt vertės automobilinę magnetolą „Daewoo DCA-3400MM“, 30 Lt vertės atminties raktą „pqi“, 15 Lt vertės žaislą – pliušinį tigrą, 1,70 Lt vertės pakelį moliūgų sėklų „Tokmag“, bevertį dujinį žiebtuvėlį, bevertį saldainių pakelį „Mynthon“. Taip K. K. tyčia pagrobė R. R. priklausiusio turto už 295,70 litų bei tyčia sugadino R. R. individualiai įmonei priklausiusį nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 60 Lt vertės šoninį galinį lango stiklą ir, bandydamas prasukti žirklėmis, sugadino dvi 200 Lt vertės priekinių durų spynas.

K. K. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. liepos 21 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą padaryti vagystę, iš (duomenys neskelbtini) prie šaligatvio stovėjusio R. P. priklausiusio užrakinto 7 000 Lt vertės automobilio „Mazda Hedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti R. P. priklausiusią automobilinę magnetolą, keramikos gabalėliu tyčia išdaužė automobilio dešinės pusės galinių durelių lango stiklą, taip sugadino nedidelės 150 Lt vertės R. P. priklausiusį turtą, pasikėsino įsibrauti į automobilio vidų. Dėl nuo K. K. valios nepriklausančių aplinkybių pradėto nusikaltimo nebaigė, nes tai padaryti sutrukdė prie automobilio atėję D. R. ir M. K., todėl K. K. iš nusikaltimo vietos pasišalino.

Be to, K. K. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. liepos 21 d., apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą padaryti vagystę, keramikos gabalėliu išdaužė (duomenys neskelbtini , kieme, stovėjusio užrakinto L. B. priklausiusio 8 000 Lt vertės automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Lt vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklą ir, įsibrovęs į vidų, iš automobilio salono pagrobė L. B. priklausiusią 350 Lt vertės automobilinę magnetolą „Sony“, 50 Lt vertės atminties raktą „San Disk“, 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , 9,86 Lt vertės 29 (dvidešimt devynias) Švedijos kronas monetomis (l Švedijos krona – 0,34 Lt), 7,40 Lt vertės 20 (dvidešimt) Norvegijos kronų monetomis (1 Norvegijos krona – 0,37 Lt), 8,40 Lt vertės vieną 20 (dvidešimties) nominalo vertės Danijos kronų monetą (1 Danijos krona – 0,42 Lt), vieną 0,68 Lt vertės 20 euro centų monetą, bevertį antenos kištuką, 5 Lt vertės stiprintuvo saugiklį, bevertį metalinį raktą su metaliniu žiedu, raktų ryšulį su dviem 10 Lt vertės (1 vnt. – 5 Lt) ir dviem 16 Lt vertės (l vnt. – 8 Lt) raktais, raktų ryšulį su vienu 30 Lt vertės ir trimis 15 Lt vertės raktais (1 vnt. – 5 Lt), 80 Lt vertės keturių raktų ryšulį (1 vnt. – 20 Lt) ir 35 Lt vertės akinius nuo saulės. Taip K. K. tyčia pagrobė L. B. priklausiusio turto už 767,34 Lt bei tyčia sugadino svetimo L. B. priklausiusio turto už 150 litų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jis pats prisipažino padaręs nusikaltimus ir labai gailisi. Apelianto teigimu, jei ne jo prisipažinimas, nusikaltimas dėl pasikėsinimo įsibrauti į R. P. priklausantį automobilį nebūtų išaiškintas. Nuteistasis mano, kad jam paskirta trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per didelė. Nuteistasis K. K. skundžiasi, kad teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę, viršijančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Apeliantas prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., paskirti griežčiausią iš paskirtų už atskirus nusikaltimus bausmių bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

. Nuteistasis K. K. teistas aštuonis kartus (t. 1, b. l. 168–172), daugiausia už nusikaltimus nuosavybei bei kitus tyčinius nusikaltimus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris savanaudiškus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), ir tris baudžiamuosius nusižengimus, vėl nusikalto teistumams neišnykus, būdamas lygtinai prieš terminą paleistas iš pataisos įstaigos. Šiuo metu dėl K. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., atliekamas ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 62), nuteistasis niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. K. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti nelinkęs.

Teismas nuteistojo K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, sutiko atlyginti padarytą žalą, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo K. K. sutikimą su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais (t. 2, b. l. 45) teismas konstatavo kaip nuteistojo sutikimą atlyginti padarytą žalą ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.) nepagrįstai, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Veikiant BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatoms, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, kad, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, pabloginti nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teismas negali, šiuo atveju panaikinti teismo nepagrįstai pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kad nuteistasis sutiko atlyginti padarytą žalą, nėra įstatymų numatyto pagrindo. Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu žymiai mažesnės negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už pagal BK 187 str. 3 d. kvalifikuotas veikas paskirtas tik areštas. Nors už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, subendrintą bausmę apylinkės teismas paskyrė netinkamai. Skirdamas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, teismas BK 63 straipsnio 1, 5, 6 dalių nuostatomis vadovavosi netinkamai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes už atskiras nusikalstamas veikas iš dalies sudėjo, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo švelnesnes bausmes, esant idealiai veikų sutapčiai netaikė bausmių apėmimo principo (BK 63 str. 5 d. 1 p.). BK 63 str. 6 d. numatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Nuteistasis K. K. padarydamas vagystę iš R. R. IĮ automobilio (BK 178 str. 2 d.), tais pačiais veiksmais padarė dar kitą nusikalstamą veiką – sugadino R. R. IĮ priklausantį automobilį (BK 187 str. 3 d.), pasikėsindamas įsibrauti į R. P. automobilį (BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.), sugadino R. P. priklausantį automobilį (BK 187 str. 3 d.), padarydamas vagystę iš L. B. automobilio (BK 178 str. 2 d.), sugadino L. B. priklausantį automobilį (BK 187 str. 3 d.). Nuteistasis kiekviename iš trijų epizodų viena veika tuo pačiu metu padarė po dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl jo padarytose veikose yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko bausmių apėmimą. Taigi K. K. padarytos nusikalstamos veikos (BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.) sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o ne teismo taikytu bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Bausmių apėmimo principas turėjo būti taikomas ir todėl, kad veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10, 11 straipsnius (BK 178 str. 2 d. – apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), o BK 187 str. 3 d. – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.). Apėmimo būdu subendrintos bausmės vėliau bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Atsakydama į apelianto argumentą dėl subendrintos bausmės dydžio santykio su sankcijoje už atskiras nusikalstamas veikas numatytais bausmių vidurkiais kolegija nuteistajam išaiškina, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – Baudžiamojo kodekso nustatytos tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio (BK 63 str. 7 d.). Kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – Baudžiamojo kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Apylinkės teismo K. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis šių bausmių skyrimo nuostatų nepažeidžia. Nors apylinkės teismas bausmių apėmimo principo netaikė, pagal BK 178 str. 2 d. 187 str. 3 d. paskyrė subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, kaip pageidaujama apeliaciniame skunde, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijo.

Subendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi paskirta neatliktos bausmės dalimi, apylinkės teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik 5 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės, todėl ši bausmės dalis dar labiau nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš R. R. IĮ automobilio) paskirta vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 3 d. (už R. R. IĮ automobilio sugadinimą), ir paskirti galutinę subendrintą vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (už pasikėsinimą įsibrauti į R. P. automobilį) paskirta vienerių (1) metų penkių (5) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 3 d. (už R. P. automobilio sugadinimą), ir paskirti galutinę subendrintą vienerių (1) metų penkių (5) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš L. B. automobilio) paskirta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme apimti bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 3 d. (už L. B. automobilio sugadinimą), ir paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintas bausmes iš dalies sudėjus, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. subendrintos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą trejų (3) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.