Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1123-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2S-1123-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1123-115/2009

Teisėjas Marius Bajoras Procesinio sprendimo kategorijos 121.5; 121.6; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl atidėto sprendimo vykdymo atnaujinimo tenkintinas, civilinėje byloje Nr. 2⁶-123/1994 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. S. padavė teismui prašymą atnaujinti atidėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994-10-26 sprendimo vykdymą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1996-06-28 nutarė atidėti sprendimo vykdymo veiksmus. Antstolė keletą kartų prašė teismo paaiškinti dėl vykdymo veiksmų, tačiau atsakymų negavo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. su prašymu nesutiko, nurodė, kad teismo sprendimas nepagrįstas, teismo sprendimą skundė 1995-03-30 apeliaciniu skundu, tačiau dėl nežinomų priežasčių procesas nebuvo užbaigtas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-06-09 nutartimi atnaujino ieškovo V. S. prašymą dėl atidėto teismo sprendimo vykdymo atnaujinimo nagrinėjimą iš esmės ir prašymo nagrinėjimą sustabdė iki atsakovo A. K. apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Priėmė A. K. 1995 m. kovo 30 d. teismui pateiktą apeliacinį skundą ir bylą išsiuntė apeliacinės instancijos teismui (b.l. 84). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog vykdymo veiksmai buvo atidėti 1996-06-28 nutartimi, kurioje nurodyta, jog atsakovas A. K. yra padavęs apeliacinį skundą, tačiau jam neduota byloje eiga. Byloje nėra apeliacinio skundo, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą su teismo antspaudu „Gauta 1995-03-30“, taip pat pateikė 2002 m. balandžio 18 d. apeliacinio skundo nuorašą, kuriame minimas anksčiau paduotas apeliacinis skundas ir tai, jog prie jo buvo pridėtas žyminio mokesčio kvitas bei prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jei kvitas nebus rastas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad gavus atsakovo apeliacinį skundą, buvo atidėti vykdymo veiksmai, tačiau pats apeliacinis skundas nebuvo nagrinėtas, todėl tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą procesą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog negali būti sprendžiamas vykdymo veiksmų atnaujinimo klausimas, kol nėra išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994-10-26 sprendimas atsakovui nebuvo išsiųstas, o 1995 m. kovo 30 d. teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas į bylą nebuvo įdėtas, jo priėmimo klausimas nebuvo svarstytas, todėl pirmos instancijos teismas ex officio atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą, jį priėmė ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovas V. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-06-28 ir 2009-06-09 nutartis ir atnaujinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994-10-26 priimto sprendimo vykdymo procesą. Ieškovas V. S. nurodo, kad pirmos instancijos teismas 1994-10-26 priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo, tačiau nėra įvykdytas iki šiol. Tik nagrinėjant ieškovo prašymą dėl bylos vykdymo atnaujinimo, ieškovas sužinojo, kad atsakovas 1995-03-30 pateikė teismui apeliacinį skundą. Tačiau apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl teismo nebuvo nagrinėtas. Ieškovas nurodo, kad teismas 1996-06-28 priėmė neteisėtą nutartį, kuria neribotam laikui atidėjo 1994-10-26 teismo sprendimo vykdymo veiksmus. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo skundžiama 2009-06-09 nutartimi pakartotinai sustabdyti ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atnaujinimo. Pirmos instancijos teismas atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, nustatęs pagal bylos duomenis, kad teismas neišsiuntė laiku atsakovui 1994-10-26 sprendimo. Tačiau ieškovas pažymi, kad atsakovas dar teismo posėdžio metu pats nurodė, jog iš teismo sprendimą gavo 1994 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo atnaujinti be svarbios priežasties praleistą teismo sprendimo apskundimo terminą. Ieškovas taip pat nurodo, kad šioje civilinėje byloje nėra 1995-03-30 atsakovo apeliacinio skundo originalo, kartu su skundu pateikto žyminio mokesčio kvito bei 1996-06-28 teismo nutarties neribotai atidėti 1994-10-26 sprendimo vykdymą originalo. Be to, pats ieškovas iš teismo negavo 1996-06-28 nutarties, kuria buvo sustabdytas sprendimo vykdymas, todėl tai kelia dar daugiau abejonių, ar tokia nutartis iš viso buvo priimta. Kadangi teismo skundžiama nutartis buvo priimta abejotinų dokumentų pagrindu, todėl ieškovo manymu negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo peržiūrėti ieškinį ir atmesti jį kaip nepagrįstą, išieškoti iš A. S. 2400 Lt už garažo eksploataciją ir pakrovimo – iškrovimo darbus, atlaisvinant garažą, taip pat 200 Lt už spyną ir neturtinę žalą, viso 2600 Lt. Atsakovas pažymi, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, o ieškinio reikalavimai visiškai nepagrįsti. Atsakovas tikrai 1995-03-30 pateikė teismui apeliacinį skundą, apie kurį ieškovas žinojo, todėl tiek daug metų ir nereikalavo nepagrįsto teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo V. S. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-06-28 ir 2009-06-09 nutartis ir atnaujinti 1994-10-26 priimto sprendimo vykdymo procesą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kolegija šioje byloje paskirta nagrinėti atskirąjį skundą tik dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-09 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nesprendžia 1996-06-28 nutarties panaikinimo klausimo.

Ieškovas atskirajame skunde dėl 2009-06-09 nutarties nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad jis sustabdė prašymo dėl sprendimo vykdymo atnaujinimą, iki bus išnagrinėta atsakovo A. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994-10-26 priimto sprendimo. Nurodo, kad jo naudai dar 1994-10-26 priimtas sprendimas yra nepagrįstai ilgai neįvykdytas iki šiol. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo nuomone, kad teismo sprendimas yra nevykdomas neprotingai ilgą laiką, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas A. K. dėl minėto teismo sprendimo buvo padavęs apeliacinį skundą, kurio priėmimo klausimas byloje nebuvo išspręstas. Todėl kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė atsakovo apeliacinį skundą ir perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kol ši civilinė byla nėra išnagrinėta apeliacine tvarka, atitinkamai negali būti sprendžiamas ir ieškovo prašymas dėl 1994-10-26 sprendimo vykdymo atnaujinimo. Kadangi atsakovo paduoto apeliacinio skundo priėmimo klausimas byloje iki šiol nebuvo svarstytas tai rodo, jog tokiu būdu buvo pažeista atsakovo viena pagrindinių teisių apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad tik teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje, o peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, atsiranda prielaida kasacijai (LR CPK 340 str. 1 d., 341 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ prieš N. Mažutį; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. Baubinaitė prieš K. Liubartovičių, bylos Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kėris v. J. Kėrienė; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ex officio atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą, jį priėmė ir bylą išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atnaujinimo sustabdė, kol bus išnagrinėtas atsakovo apeliacinis skundas. Pažymėtina, kad ieškovo atskirasis skundas dalyje dėl apeliacinio skundo priėmimo ir jo išsiuntimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui negali būti nagrinėjamas, kadangi jis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir todėl nėra skundžiamas (LR CPK 334 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad yra pagrindas apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties dalies, kuria priimtas atsakovo A. K. 1995 m. kovo 30 d. pateiktas apeliacinis skundas ir byla išsiųsta apeliacinės instancijos teismui, nutraukti, nes teismo nutartis šioje dalyje pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (LR CPK 315 str. 5 d.. 338 str.). Tuo tarpu atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl nutarties dalies, kuria buvo sustabdytas ieškovo A. S. prašymas atnaujinti 1994-10-29 teismo sprendimą vykdymą, nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-09 nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

nutraukti apeliacinį procesą pagal V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties dalies, kuria priimtas atsakovo A. K. 1995 m. kovo 30 d. pateiktas apeliacinis skundas ir byla išsiųsta apeliacinės instancijos teismui.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2⁶-123/1994 palikti nepakeistą.

Civilinę bylą su apeliaciniu skundu perduoti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDalia Višinskienė