- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-521-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12740-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, SIA „B2 Kapital“, L. P.
- Pareiškėjas
- K. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys SIA „B2 Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, L. P., antstolė Brigita Palavinskienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos K. P. bankroto administratorius UAB „Vermosa“ pateikė teismui prašymą priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą.
2. Prašyme nurodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. administratorius informavo pareiškėjos kreditorius apie 2018 m. gruodžio 27 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę buvo įtrauktas vienintelis klausimas – plano įgyvendinimo akto tvirtinimas ir pasirašymas bei pateikimas teismui. 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjos kreditorius SIA „B2 Kapital“ pritarė plano įgyvendinimo akto tvirtinimui ir pareiškėjos bankroto bylos užbaigimui, o 2018 m. gruodžio 20 d. didžiausias pareiškėjos kreditorius ir pareiškėjos kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė plano įgyvendinimo akto tvirtinimui ir pareiškėjos bankroto bylos užbaigimui, kartu su balsavimo biuleteniu pateikdamas rašytines pastabas, dėl kurių atsisako patvirtinti plano įgyvendinimo aktą. Atsižvelgdamas į kreditoriaus pateiktas rašytines pastabas, administratorius 2018 m. gruodžio 28 d. surašė plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą bei plano įgyvendinimo aktą. Administratorius nurodė, kad kreditorius nepagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, nes planas įgyvendintas tinkamai, plane numatytas įmokas kreditoriams pareiškėja sumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi baigė K. P. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus: UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 52747,14 Eur, SIA „B2 Kapital“ – 3229,64 Eur.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjos kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė plano įgyvendinimo akto tvirtinimui ir pareiškėjos bankroto bylos užbaigimui, nurodydamas, jog administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, neteikiant ataskaitų apie plano eigą už 2018 m. liepos – spalio mėnesius, taip pat kad nebuvo skirta įmokų už 6 mėnesių laikotarpį.
5. Plano 34 punkte buvo numatyta, jog pareiškėjos bankroto proceso pabaiga numatoma 2018 m. gruodžio 1 d., o iš viso pareiškėja įsipareigoja per trejus metus sumokėti savo kreditoriams 1 231 Eur. Teismas pažymėjo, kad planui pritarė visi pareiškėjos kreditoriai, taip pat ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių kreditorius prieštarauja administratoriaus prašymui dėl pareiškėjos proceso pabaigos, be to, byloje esanti ataskaita apie bankroto eigą patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja įmokas kreditoriams mokėjo iš anksto, todėl darytina išvada, kad bankroto administratorius savo pareigas įvykdė tinkamai, todėl yra pagrindas pareiškimo patenkinimui.
6. Plano 36 punkte buvo numatyta, kad nurašytina kreditorinių reikalavimų suma bankroto proceso pabaigoje 2018 m. gruodžio 1 d. bus tokia: kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 52 747,14 Eur, o AB DNB bankui (šiuo metu SIA „B2 Kapital“) – 3 229,64 Eur.
7. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į byloje esantį bankroto administratoriaus pateiktą plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą ir plano įgyvendinimo aktą, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos įgyvendintos tinkamai, o pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pagrindas baigti pareiškėjos bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi FABĮ, tačiau neįsigilino į faktines aplinkybes, visiškai neištyrė įrodymų, neanalizavo procedūrinių reikalavimų, sąlygų, kurias įgyvendinus galima fizinio asmens bankroto proceso baigtis.
8.2. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi. Mokumo atkūrimo planas patvirtintas 3 metų plano įgyvendinimo laikotarpiui, todėl plano vykdymo eigos pradžia laikoma 2015 m. gruodžio 3 d., plano vykdymo eigos pabaiga – 2018 m. gruodžio mėnesis. Šiuo atveju bankroto administratoriaus veiksmai atlikti nesilaikant FABĮ 30 straipsnyje numatytos procedūros. Patvirtintame plane mokėjimai numatyti iki 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau paskutinis mokėjimas buvo atliktas dar 2018 m. birželio 26 d., todėl 2018 m. gruodžio mėnesį nebuvo galimybės įgyvendinti FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.
8.3. Bankroto administratorius, 2018 m. gruodžio 27 d. sušaukęs kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos pabaigos, nesuteikė kreditoriams informacijos apie plano vykdymo eigą už 2018 m. liepos – gruodžio mėnesius, neįvykdė 2018 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo sumokėti sumas viršijusias plane numatytus mokėjimus (kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl buvo privalomas tiek bankroto administratoriui, tiek bankrutuojančiam asmeniui). Tokiu būdu, kreditoriams, nors ir ribotą laiką, nebuvo suteikta teisė kontroliuoti mokumo atkūrimo plano vykdymo, konkrečiai fizinių asmenų pajamų gavimo ir galėjimo atsiskaityti su kreditoriais.
8.4. Nagrinėjamu atveju inicijuota bankroto proceso pabaiga, neužtikrinant bankroto proceso tikslų – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, nors minimaliai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Baigus bankroto procesą, liko neapsaugoti kreditorių interesai, nes jie prarado galimybę nors iš dalies patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.
8.5. Teismas ne tik nevertino to, kad įstatyme nustatytų sąlygų baigti bankroto bylą iš viso nebuvo, nes paskutinis mokėjimas atliktas dar 2018 m. birželio mėnesį, bet ir išsamiai neištyrė ir neįvertino plano vykdymo bei kreditoriaus plano įgyvendinimo akto nepasirašymo priežasčių.
8.6. Susidariusi situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeidžia kreditorių interesus. Esminis skolininko interesas bankroto procese – atkurti savo mokumą ir grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, o kreditorių – patenkinti bent dalį kreditorinių reikalavimų. Fizinio asmens bankroto bylai baigti reikalingas nuoseklių veiksmų, numatytų FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje, visetas, tačiau to nagrinėjamu atveju nebuvo ir tai buvo viena iš priežasčių dėl ko kreditorių susirinkimo primininkas nepasirašė plano įgyvendinimo akto.
8.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindas baigti bankrutuojančio asmens bankroto procedūrą yra 2018 m. gruodžio 1 d. bankroto proceso pabaigos terminas ir per trejus metus sumokėta 1 231 Eur įmokų suma numatyta plane.
8.8. Kreditorius, susipažinęs su 2018 m. gruodžio 31 d. bankroto administratoriaus prašymu priimti nutartį baigti bankroto bylą, sužinojo naujas aplinkybes apie tai, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu buvo pasirašęs 2017 m. vasario 10 d. vekselį, nors visą bankroto procesą asmuo skolinius įsipareigojimus gali prisiimti tik FABĮ 17 straipsnio 9 punkte nustatyta tvarka. Plane buvo numatyta parama, bet ne skolinimasis, o plano vykdymo eigos ataskaitose būdavo pažymėta, kad išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti, dengia mama ir draugas, bet kreditoriams niekada nebuvo suteikta informacija apie prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir jų grąžinimą vykstant bankroto procesui. Ši aplinkybė teismo taip pat nebuvo vertinama.
8.9. Bankroto administratorius dar 2018 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniame laiške pasiūlė dėl perviršių apmokėjimo spręsti bankroto proceso pabaigoje, tačiau ne tik neįgyvendino 2018 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, bet ir savo 2018 m. gruodžio 31 d. prašyme priimti nutartį baigti bankroto bylą paneigė kreditoriui nurodytame elektroniniame laiške pateiktą galimą sprendimo būdą bei pažymėjo, kad sumos viršijusios būtinųjų išlaidų sumas buvo grąžinamos E. N.. Bankroto administratoriui netinkamai įgyvendinus teismo patvirtintą planą ir atlikus nurodytus veiksmus, buvo pažeisti kreditoriaus interesai, nes kreditoriui ne tik nebuvo suteikta galimybė susipažinti su plano vykdymo eiga 2018 m. liepos – gruodžio mėnesiais, bet ir neskirti nei perviršiai, nei įmokos kreditoriaus kreditorinių reikalavimų tenkinimui už 6 mėnesių laikotarpį (nuo 2018 m. liepos iki gruodžio mėnesio).
8.10. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriai turi teisę žinoti kaip buvo panaudotos lėšos, skirtos būtinųjų poreikių tenkinimui, o ši informacija turi atsispindėti mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje, t. y. už jos gavimą iš fizinių asmenų (FABĮ 12 straipsnio 4 dalis) ir pateikimą kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) yra atsakingas bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius netinkamai įgyvendino teismo patvirtintą planą, apeliantui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su plano vykdymo eiga 2018 m. liepos – gruodžio mėnesiais, šiuo laikotarpiu apeliantui nebuvo skiriami nei perviršiai, nei įmokos kreditoriniam reikalavimui tenkininti, o bankrutuojančiam fiziniam asmeniui buvo palikta galimybė naudoti lėšas savo nuožiūra (grąžino skolas).
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) SIA „B2 Kapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais sutinka. Pažymėjo, kad bankroto administratorius neįvykdė kreditorių sprendimo paskirstyti lėšų perviršį kreditoriams ir, nepaisydamas savo paties siūlymo klausimą dėl perviršių paskirstymo spręsti bankroto proceso pabaigoje, pasibaigus bankroto procesui lėšas, sukauptas bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje, grąžino K. P.. Aplinkybės, kad bankrutuojantis asmuo darė avansinius mokėjimus bankroto administratoriui, o bankroto administratorius darė avansinius mokėjimus kreditoriui, taip pat tai, kad bankroto proceso pabaigoje susikaupė lėšų, kurios bankroto administratoriaus sprendimu buvo grąžintos bankrutuojančiam asmeniui, rodo, jog fiziniam asmeniui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo dar bankroto proceso metu, tačiau jis to nepadarė. Tokiais veiksmais fizinis asmuo pažeidė FABĮ 16 straipsnio 6 punkto nuostatas.
10. Pareiškėjos bankroto administratorius UAB „Vermosa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Plano 34 punkte apskritai nebuvo numatyti mėnesiniai mokėjimai pareiškėjos kreditoriams, o buvo nurodyta, kad pareiškėjos kreditoriams iš viso per trejus metus bus sumokėta 1 231 Eur, t. y. 2015 m. – 69,75 Eur, 2016 m. – 357 Eur, 2017 m. – 357 Eur, 2018 m. – 447,25 Eur. Planui pritarė visi pareiškėjos kreditoriai ir jį patvirtino teismas. Administratorius pareiškėjos kreditoriams pateiktoje ataskaitoje apie plano vykdymą buvo pateikęs informaciją, kad pareiškėja kreditoriams įmokas moka iš anksto, t. y. avansu, pats apeliantas 2017 m. spalio 2 d. balsavo už šios ataskaitos patvirtinimą.
10.2. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja įmokas pagal planą administratoriui mokėjo avansu, o plano 36 punkte pareiškėjos bankroto proceso pabaiga buvo numatyta 2018 m. gruodžio 1 d., administratorius 2018 m. gruodžio mėnesį paruošė akto projektą ir sušaukė pareiškėjos kreditorių susirinkimą, kad pareiškėjos kreditoriai išsakytų savo nuomonę dėl akto. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad surašydamas aktą administratorius pažeidė FABĮ 30 straipsnio nuostatas, yra visiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja, 2017 m. vasario 10 d. išduodama E. N. vekselį, pažeidė pareiškėjos kreditorių teises ir FABĮ 17 straipsnio 9 punkto nuostatas. Plane buvo numatyta, kad pareiškėja gali ateityje skolintis piniginių lėšų tam, jog galėtų įvykdyti plane numatytus savo įsipareigojimus kreditoriams ir administratoriui. Plane buvo nurodyta, kad plano rengimo metu pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio nepakanka jos kasmėnesinių poreikių tenkinimui, tačiau planuojama, kad trūkstamą dalį galėtų kompensuoti ateityje gausimos priteistos iš buvusio sutuoktinio ir išieškotos lėšos vaiko išlaikymui bei motinos ar draugo padovanotos ar paskolintos lėšos. Pinigines lėšas pareiškėja skolinosi išimtinai būtiniesiems poreikiams tenkinti ir įvykdyti plane numatytus savo finansinius įsipareigojimus administratoriui ir kreditoriams.
10.4. Pasiskolinusi piniginių lėšų pareiškėja nepablogino savo finansinės būklės ir jos įsipareigojimai kreditoriams nepadidėjo (pareiškėjos gyvenimo draugas jai paskolino neatlygintinai (be palūkanų); piniginių lėšų pasiskolinimas leido pareiškėjai vykdyti planą ir atlikti mokėjimus kreditoriams; tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų įsidarbinusi ir gavusi darbo užmokesčio, kuris viršija pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sumą, už pareiškėją pinigines lėšas E. N. būtų grąžinusi pareiškėjos mama, kuri šių piniginių lėšų nebūtų reikalavusi pareiškėjos grąžinti).
10.5. Apelianto nurodomi argumentai, susiję su 2018 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta įpareigoti pareiškėją pervesti kreditoriams visas pareiškėjos nuo 2018 m. kovo mėnesio kaip darbo užmokestį gautas sumas, kurios viršijo plane numatytas pareiškėjos būtinąsias išlaidas (420 Eur), vykdymu yra nepagrįsti. Nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio iš darbo santykių pareiškėja jokių pajamų negavo. Nuo 2018 m. kovo mėnesio pareiškėja iš darbo santykių gavo šias pajamas: už 2018 m. kovą – 373 Eur; už 2018 m. balandį – 536,48 Eur; už 2018 m. gegužę – 536,48 Eur; už 2018 m. birželį – 597,68 Eur; už 2018 m. liepą – 633,56 Eur; už 2018 m. rugpjūtį – 779,18 Eur; už 2018 m. rugsėjį – 706,51 Eur; už 2018 m. spalį – 779,18 Eur; už 2018 m. lapkritį – 779,18 Eur.
10.6. Apelianto nurodytos sumos negali būti traktuojamos kaip plane nurodytų pareiškėjos būtinųjų išlaidų viršijimas, nes pareiškėja šias sumas panaudojo grąžinti iš E. N. pasiskolintoms piniginėms lėšoms, kurios buvo pasiskolintos ir pervestos vykdant plane numatytus įsipareigojimus pareiškėjos kreditoriams ir administratoriui bei panaudotos pareiškėjos pragyvenimui plano vykdymo metu tuo laikotarpiu, kai pareiškėja buvo bedarbė.
10.7. Plane nėra numatyti jokie papildomi mokėjimai pareiškėjos kreditoriams, išskyrus tuos mokėjimus, kuriuos pareiškėja yra įvykdžiusi. FABĮ nesuteikia kreditorių susirinkimui teisės vienašališkai įpareigoti bankrutuojantį fizinį asmenį atlikti kokius nors papildomus mokėjimus, kurie yra nenumatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plane. Todėl 2018 m. liepos 10 d. pareiškėjos kreditorių susirinkimo nutarimas, nors ir nebuvo apskųstas teisme, nėra privalomas vykdyti ir yra neteisėtas, nes akivaizdžiai prieštarauja bendrajam teisės principui, kad iš neteisės negali kilti teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditoriaus reikalavimas pareiškėjai sumokėti plane nenurodytas papildomas sumas pareiškėjos kreditoriams prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei žemina pareiškėjos orumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta baigti pareiškėjos bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Remiantis FABĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, 1 dalimi, kai atliktas paskutinis mokumo atkūrimo plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.
15. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantui atsisakius pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, bankroto administratorius parengė ir pateikė teismui pareiškėjos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino, baigė pareiškėjos bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus.
17. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog buvo pažeistos FABĮ 30 straipsnyje nustatytos procedūros (paskutinė įmoka buvo atlikta dar 2018 m. birželio mėnesį, tačiau bankroto administratorius kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos pabaigos sušaukė tik 2018 m. gruodžio mėnesį), taip pat neištyrė ir neįvertino plano vykdymo bei apelianto plano įgyvendinimo akto nepasirašymo priežasčių.
18. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas administratoriaus prašymą patenkino iš esmės remdamasis dviem argumentais – kad yra suėjęs 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas ir pareiškėja yra sumokėjusi kreditoriams plane numatytą 1 231 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, kad mokumo atkūrimo planui pritarė visi pareiškėjos kreditoriai, įskaitant ir apeliantą, teismas nurodė, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių kreditorius (apeliantas) prieštarauja administratoriaus prašymui dėl pareiškėjos proceso pabaigos, tačiau plačiau dėl apelianto nesutikimo pasirašyti plano įgyvendinimo aktą argumentų nepasisakė.
19. Analizuojamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjos šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo numatyta 420 Eur suma per mėnesį. Plano 34 punkte esanti prognozuojamų pajamų – išlaidų ataskaita parengta atsižvelgiant į tai, kad plano rengimo metu pareiškėjos pajamos per mėnesį sudarė 300 Eur, taip pat prognozuojant, kad 2016 – 2017 metais pareiškėjos pajamos sudarys 325-350 Eur per mėnesį, o 2018 metais – 400 Eur per mėnesį.
20. Bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, pareiškėja nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio iš darbo santykių jokių pajamų negavo, o nuo 2018 m. kovo mėnesio pareiškėja iš darbo santykių gavo šias pajamas: už 2018 m. kovą – 373 Eur; už 2018 m. balandį – 536,48 Eur; už 2018 m. gegužę – 536,48 Eur; už 2018 m. birželį – 597,68 Eur; už 2018 m. liepą – 633,56 Eur; už 2018 m. rugpjūtį – 779,18 Eur; už 2018 m. rugsėjį – 706,51 Eur; už 2018 m. spalį – 779,18 Eur; už 2018 m. lapkritį – 779,18 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis buvo didesnis nei buvo prognozuota mokumo atkūrimo plane ir viršijo pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą.
21. Iš byloje esančios pasiskolintų ir grąžintų piniginių lėšų lentelės (t. 3, b. l. 22) ir banko sąskaitos išrašų (b. l. 23-33) matyti, kad pareiškėja dalį gaunamų pajamų (įskaitant dalį, viršijančią šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą lėšų sumą) skyrė bankroto proceso metu prisiimtiems įsiskolinimams E. N. dengti. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 18 straipsnio 3 dalį nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Be to, bankroto proceso metu fizinis asmuo privalo siekti maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Aptariamu atveju pareiškėja gaunamų pajamų dalį, viršijusią lėšų sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, skyrė grąžinti skolą E. N., kuris nebuvo įtrauktas į teismo patvirtintą pareiškėjos kreditorių sąrašą, suteikdama šiam kreditoriui pirmenybę kitų kreditorių, įskaitant apeliantą, atžvilgiu.
22. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2018 m. liepos 10 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos gaunamų lėšų, viršijančių būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas, sumokėjimo kreditoriams (t. 2, b. l. 159-160). Bankroto administratorius pareiškėjos gautų lėšų perviršio išmokėjimo klausimą siūlė spręsti bankroto proceso pabaigoje (t. 3, b. l. 68). Ši ir kitos pirmiau nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos.
23. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nevertino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokole apelianto nurodytų priežasčių, dėl kurių pastarasis atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, taip pat netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos bankroto proceso metu prisiimtais skoliniais įsipareigojimais ir gautų lėšų, viršijančių būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas, naudojimu. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio darytina išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl skundžiama nutartis naikintina, o prašymas dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį.
Prašymą dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.