Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė E. K. (turėtų būti – E. M.) paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas E. M. sulaikymo laikotarpis nuo 2007-02-19 iki 2007-02-21.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paskirtos bausmės vykdymas E. M. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš E. K. A. M. 14 298 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtai devyniasdešimt aštuoni litai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Šiaulių r., išlauždamas buvusių fermų patalpų medines įėjimo duris bei išlauždamas vidinių durų spyną, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 120 Lt vertės elektrinį grąžtą, 150 Lt vertės elektrinį grąžtą, 180 Lt vertės elektrinį oblių, 230 Lt vertės elektrinį šlifavimo įrankį, 130 Lt vertės elektrinį šlifavimo įrankį, 18 Lt vertės kirvį, 12 Lt vertės pakabinamą spyną, 5 vnt. spynų durims, kurių vienos vertė 14 Lt, bendra vertė 70 Lt, 30 metrų suvirinimo aparato pajungimo kabelio 4x16, kurio 1 metro kaina 25 Lt, bendra vertė 750 Lt, 2 vnt. po 20 metrų suvirinimo aparato kabelio, kurio 1 metro vertė 6,10 Lt, bendra vertė 244 Lt, buitines užgalandimo stakles 100 Lt vertės, elektrinį grąžtą 120 Lt vertės, skardos žirkles 10 Lt vertės, elektrinį šlifavimo įrankį 230 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 2364 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., nukirpdamas buvusių fermų patalpų durų metalinius-vielinius fiksavimo įtaisus, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 216 kg plieno R18 markės ruošinių (18 vnt.), diametras 160 mm x 65 mm, 1 kg vertė 20 Lt, bendra vertė 4320 Lt, 290 Lt vertės traktoriaus T-40A tepalo paskirstytoją, 7 vnt. traktoriaus T-40A variklio cilindrų ir stūmoklių komplektų, vieno komplekto vertė 92 Lt, bendra vertė 644 Lt, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio cilindro galvučių, vienos vertė 240 Lt, bendra vertė 960 Lt, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio kuro purkštukų, vieno vertė 45 Lt, bendra vertė 180 Lt, 90 Lt vertės vienfazį suvirinimo aparatą, elektros generatorių 15 kw 380 V 3000 Lt vertės, 2 vnt. propano balionų, vieno vertė 70 Lt, bendra vertė 140 Lt, dujinį metalo pjovimo įrenginį su priedais 250 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 9874 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., atkabindamas buvusių fermos patalpų durų rakinimo kablį iš vidaus, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 400 litų vertės elektros variklį (5 kw.), 4 vnt. rąstų pjovimo staklių vežimėlių, vieno vertė 500 Lt, bendra vertė 2000 Lt, elektros prailginimo laidą 20 Lt vertės, elektrinį rankinį oblių 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 2720 Lt turtinę žalą.

E. K. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2007-02-12 ir 2007-02-14 (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., sulaužę buvusių fermų patalpų durų tvirtinimo lentą, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir tęstinės veikos būdu iš ten pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą: 6 vnt. deguonies balionų, vieno vertė 100 Lt, bendra vertė 600 Lt, lagaminėlį su pneumatiniu pistoletu ir jo rinkiniu 400 Lt vertės, vulkanizatorių 10 Lt vertės, guminę žarną 10 Lt vertės, akumuliatoriaus srovės padavimo laidus 10 Lt vertės, alyvos pompą 8 Lt vertės, kaltą 8 Lt vertės, metalines reples 5 Lt vertės, 2 vnt. atsuktuvų su rankenomis po 1 Lt, bendra vertė 2 Lt, statybinį plaktuką 6 Lt vertės, 4 vnt. diskinių pjūklų, vieno vertė 20 Lt, bendra vertė 80 Lt, elektros variklį 80 Lt vertės, 2 vnt. replių, vieno vieneto vertė 5 Lt, bendra vertė 10 Lt, šešiakampį vamzdinį raktą 10 Lt vertės, šlifavimo diską 6,54 Lt vertės, šlifavimo juostą 20 Lt vertės, A. T. priklausančių metalo tekinimo staklių dalis ir kitus tiksliai nenustatytus metalinius daiktus, tuo padarydami A. M. nustatytą 1265,54 Lt turtinę žalą bei A. T. 3200 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2007-02-19 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., išlaužę buvusių fermų medinių durų kairės pusės lentas, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas - lentpjūvę, ir iš ten kėsinosi pagrobti 300 kg metalo laužo, priklausančio A. M., 135 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-09-09 apie 9 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., nupjaudamas buvusių fermų patalpų durų medinius skersinius, slapta įsibrovė į E. M. priklausančias patalpas ir iš ten pagrobė svetimą, A. M. priklausantį, turtą, t.y. 850 kitų vertės uosines dvigubas filingines duris, 2 vnt. uosinių filinginių viengubų durų, 1 vnt. vertė 450 Lt, bendra vertė 900 Lt, 700 Lt vertės suvirinimo aparatą, 400 Lt vertės elektros variklį (5 kw), 1400 Lt vertės elektros variklį (15 kw), 2 vnt. tepalo siurblių NŠ-50, vieno vertė 120 Lt, bendra vertė 240 Lt, 200 Lt vertės reduktorių su varikliu, plastmasinę dėžę įrankiams 5 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 5045 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog E. K. dalyvavo 2006 m. rugsėjo 9 d. padarant nusikalstamą veiką, neteisingai nustatė nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydį, be to teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl E. K. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės 2006-09-09) ir šioje dalyje priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant E. K. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (BPK 329 str. 2 p.).

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. K. kaltės klausimą dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, rėmėsi ir nukentėjusiojo A. M. parodymais, todėl neaišku, kodėl nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, teismas nesirėmė spręsdamas E. K. kaltės klausimą dėl 2006 m. rugsėjo mėnesį padaryto nusikaltimo.

Dėl bausmės E. K. už nusikaltimą, padarytą 2006 m. rugsėjo mėn. pradžioje, skyrimo ir už kitus nusikaltimus paskirtų bausmių

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2006 m. rugsėjo mėn. pradžioje, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdama E. K. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 56 str. nuostatomis. Kolegija atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikalto būdamas anksčiau vieną kartą teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui (2 t. 181-183 b. l.), todėl BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu, yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 201-206 b. l.), šiuo metu yra teistas jau keturis kartus, nedirba, charakterizuojamas patenkinamai ( 2 t. 200 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. M. teigia, kad teismas, skirdamas E. K. bausmę įvertino ne visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, be to, iš nuosprendžio nesuprantama, kokia bausmė E. K. paskirta. Nuteistasis E. K. skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė keturis apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas vieną kartą teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), taip pat atsižvelgė į tai, kad E. K. nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo teistas tris kartus ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimų darymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas 2007 m. vasario 12 d., 2007 m. vasario 14 d. bei 2007 m. vasario 19 d. jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. K. už padarytus nusikaltimus realias laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytas 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirtos bausmės – laisvės atėmimas atitinkamai 2 metams, 2 metams 6 mėnesiams, 1 metams 6 mėnesiams yra mažesnės negu BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 3 m. 1 mėn. 15 d.), taigi nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės teisingai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. K. padarė iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. ir 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžių (5 t. 1-5, 6-7 b. l.) priėmimo, teismas nuteistajam nauju nuosprendžiu ir minėtais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), ir į bausmės laiką E. K. įskaitė pagal minėtus nuosprendžius pastarojo atliktas bausmes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti E. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Duomenų, patvirtinančių apelianto nurodytą aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, nes buvo sukūręs šeimą, gimė vaikas, bylos medžiagoje nėra. Be to, laikinas darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas negali būti pripažįstamas sunkia kaltininko turtine ar beviltiška padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2004, 2K-438/2008). Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių E. K. nurodytą aplinkybę, kad jis išlaiko savo sūnų, o jo motinai ir patėviui reikalinga nuolatinė priežiūra ir jis (E. K.) jais rūpinasi. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirta bausmė, priešingai nei skunde nurodė nukentėjusysis A. M., yra visiškai suprantama – pastarasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu pripažinus E. K. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2006 m. rugsėjo mėn. pradžioje, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu už keturis nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., bei nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str., paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kadangi E. K. minėtus nusikaltimus padarė iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. ir 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžių (5 t. 1-5, 6-7 b. l.) priėmimo, šiuo apygardos teismo nuosprendžiu ir minėtais Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), ir į bausmės laiką E. K. įskaitytinos pagal minėtus nuosprendžius atliktos bausmės.

Nors Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti laisvės atėmimo bausmės pradžią (BPK 307 str.), atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu E. K. atliko ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (7 t., b. l. 192) ir siekiant užtikrinti, kad nuteistajam ir bausmę vykdančiai institucijai nekiltų neaiškumų dėl bausmės skaičiavimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytina bausmės pradžią nuteistajam E. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį apygardos teismo nuosprendį dienos.

Dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. M., taip pat nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad du apysunkius tyčinius nusikaltimus, kurių vienas buvo nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, E. M. padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (2 t. 108-110 b. l.), neišnykus teistumui, teismo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, todėl yra laikomas recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 127-132 b. l.), taip pat atsižvelgė į tai, kad E. M. charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 126 b. l.), nedirba. E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. M. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. M. yra vedęs, t. y. turi savo šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, policijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai ir patenkinamai (2 t. 106, 126 b. l.), ir padarė teisingą išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai E. M. gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo A. M. skundo argumentą, kad teismas, skirdamas E. M. bausmę, neatsižvelgė į tai, kad pastarasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas jam neišnykęs, įvykių metų buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų, bausmę teismas turėjo skirti vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. reikalavimais, kolegija atmeta kaip nepagrįstą, ne, kaip jau minėta aukščiau, teismas į visas šis aplinkybes atsižvelgė. Pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nenumato asmens pripažinimo recidyvistu galimybės, esant pagrindui, teismas gali asmenį pripažinti tik pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 3 d.)., o šiuo atveju pripažinti E. M. pavojingu recidyvistu nėra jokio pagrindo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas E. M. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes paskyrė teisingai, tik bendrindamas bausmes ir nustatydamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, apsiriko rašydamas pastarojo pavardę – nurodė, kad ši bausmė skiriama E. K., o ne E. M.. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad E. M. bausmė nepaskirta, nėra pagrindo – iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog subendrinta bausmė yra paskirta būtent E. M., todėl nuosprendis dėl minėto rašybos netikslumo nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, o ši klaida ištaisytina apygardos teismo nuosprendžiu.

Dėl teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms

Dėl E. K. 2006 m. lapkričio mėnesį įvykdytos nusikalstamos veikos. Kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai iš kaltinimo E. K. pašalino aplinkybę, kad pastarasis pagrobė A. M. priklausančio autopakrovėjo variklio siurblį 50 Lt vertės, 120 Lt vertės autopakrovėjo variklio starterį, 120 Lt vertės autopakrovėjo variklio generatorių, nes byloje esantys dokumentai (7 t. 13, 14 b. l.) liudija, kad A. M. tikrai turėjo autopakrovėją, be to, pats, kaip jau minėta, pats E. K. teismui nurodė iš A. M. įmonės patalpų ėmęs įvairius metalinius daiktus, įrankius, įvairius mechanizmus, detales, tarp jų – ir traktoriaus detales, variklius. Be to, kolegija mano, kad teismas, pripažindamas, jog E. K. pagrobė kai kurias A. M. priklausančių rąstų pjovimo staklių dalis, nepagrįstai nepripažino, kad E. K. pagrobė ir du šių staklių švaistiklius bendros 800 Lt vertės, 4 varomuosius valus, kurių vieno vertė 320 Lt, o bendra vertė – 1280 Lt, taip pat pagrobė 2 vnt. rąstų pjovimo staklių varomųjų valų, kurių vieno vertė 300 Lt, bendros 600 Lt vertės. Todėl tikslintinas ir minėtas kaltinimas dėl turto pagrobimo 2006 m. lapkričio mėnesį, pripažįstant, kad E. K. pagrobė paminėtus daiktus ir šiais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė 5690 Lt (o ne 2720 Lt, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje) turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, mano, kad turėtų būti tikslinamas kaltinimas ir dėl E. K. bei E. M. veikiant bendrininku grupe 2007 m. vasario 12 d. padarytos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tarp jų – ir nukentėjusiojo pateiktus civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančius dokumentus (7 t. 7, 8, 9, 11, 12, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), jo parodymus apygardos teisme (7 t., 117-119 b. l.), taip pat aukščiau išdėstytas aplinkybes, laiko, jog byloje įrodyta, kad 2007 m. vasario 12 d. E. K. ir E. M. be kitų daiktų, pagrobė dar ir šiuos A. M. priklausančius daiktus: 36 vnt. medžio apdirbimo frezų, kurio vieno vertė 250 Lt, bendros 9000 Lt vertės, 80 Lt vertės medžio frezavimo staklių prispaudėją, 4 vnt. medžio frezavimo staklių galvučių, kurių vienos vertė 250 Lt, bendros 1000 Lt vertės, medžio atpjovimo staklių liniuotę 120 Lt vertės, 2 vnt. medžio pjovimo staklių R-63 vežimėlių, kurio vieno vertė 400 Lt, bendros 800 Lt vertės, 600 Lt vertės medžio pjovimo staklių R-63 derinimo įrankius, 1600 Lt vertės medžio tekinimo staklių komplektuojančius įrankius bei įrenginius. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimas dėl E. K. ir E. M. 2007 m. vasario 12 d. padarytos nusikalstamos veikos taipogi tikslintinas, pripažįstant, kad E. K. bei E. M. minėtą dieną pagrobė visus aukščiau nurodytus daiktus ir tuo nukentėjusiajam A. M. padarė 20 281, 54 Lt (o ne 1265,54 Lt, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje) turtinę žalą. Nuteistųjų veiksmus dėl turto pagrobimo 2007 m. vasario 12 d. teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., o ne pagal BK 178 str. 3 d. Pagal BK 178 str. 3 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai pagrobiamas didelės vertės (kai vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – BK 190 str. 1 d.) turtas, o nagrinėjamu atveju E. K. ir E. M. didelės vertės turto nepagrobė.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 93 860 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustačiusi, kad skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl E. K. ir E. M. iš A. M. pagrobtų daiktų skaičiaus ir vertės neatitinka bylos aplinkybių, konstatuoja, kad nusikalstamais E. K. veiksmais A. M. buvo padaryta 21 923 Lt turtinė žala, o bendrais E. K. ir E. M. veiksmais – 20 281,54 Lt turtinė žala.

Kadangi dalis turtinės žalos nukentėjusiajam A. M. padaryta vien E. K. veiksmais, ši žala, t. y. 21 533 Lt priteistina vienasmeniškai iš E. K., o likusi žalos, padarytos bendrais E. K. ir E. M. nusikalstamais veiksmais dalis – 19 325,55 Lt priteistina iš E. K. ir E. M. solidariai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Teisėjų kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, įvertino tai, kad nukentėjusysis A. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų turėjo nepatogumų, išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, taip pat įvertino ir tai, kad nukentėjusysis iki nusikaltimų padarymo savo įmonės veiklą buvo sustabdęs, liekamąsias pasekmes pastarojo sveikatai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdama į teismų praktiką, kolegija laiko, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą nuo 100 000 Lt iki 4000 Lt.

Dėl nukentėjusiojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai nebuvo atliktos akistatos tarp kaltinamųjų E. M., E. K. ir liudytojų H. I. bei A. P., ikiteisminio tyrimo medžiagoje nuslėptas faktas apie tai, kad vagysčių metu buvo išlaužti keturi seifai, pareigūnai nepatikrino galimybės parduoti UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužą be dokumento, liko nepatikrinta, ar prie metalo supirktuvės UAB (duomenys neskelbtini) dirba metalo perpardavimo „tarpininkai“, byloje neapžiūrėtas ir neaprašytas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje tiksliai nenustatytas automobilio „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. gali būti (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris, nėra surasta ir aprašyta automobilio priekaba, priklausanti asmeniui pravarde „B.“, byloje nėra nustatyta asmenybė asmens pravarde „B.“ ir jis nėra apklaustas, neareštuoti ir neaprašyti, neapribotos nuosavybės teisės į automobilius „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškiniui užtikrinti nėra surastas, areštuotas ir aprašytas kaltinamųjų E. K. ir E. M. turtas, kuris neregistruojamas valstybės įmonėje Registrų centras.

Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminis tyrimas byloje atliktas visapusiškai ir išsamiai, tyrimo metu, siekiant nustatyti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad byloje buvo siekiama surasti E. K. bei E. M. priklausantį turtą, buvo išreikalauti duomenys iš VĮ „Regitra“, siekiant nustatyti reikšmingas su minėtais automobiliais susijusias aplinkybes, buvo apklaustas įtariamasis E. M., liudytojais apklausti Č. Ž., E. M., siekiant nustatyti tikruosius automobilių savininkus, buvo užklaustos draudimo bendrovės. Atlikus tyrimo veiksmus, buvo nustatyta, kad E. M. ir E. K. turto neturi (Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros surinkta medžiaga 1 t., 2009 m.). Be to, bylos duomenys liudija, kad apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo apribojęs E. M. nuosavybės teisę į automobilį „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 158 b. l.), tačiau A. M. minėtą nutartį apskundus aukštesniajam teismui, Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį panaikino ir pavedė prokuratūrai organizuoti kaltinamiesiems priklausančio turto suradimą (4 t. 184-187 b. l.).

Kolegija taip pat mano, kad šioje byloje pagrįstai nebuvo atliekami tyrimo veiksmai dėl metalo supirktuvės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nes tai – ne šios bylos tyrimo dalykas. Nustačius, kad minėta bendrovė ar jos darbuotojai daro baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl to turėtų būti pradedamas ir atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Atsakant į nukentėjusiojo A. M. skundo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamųjų E. M., E. K. ir liudytojų H. I. bei A. P. nepagrįstai nebuvo atliktos akistatos, nors jų parodymai skyrėsi, pažymima, kad akistata atliekama tuomet, kai tam yra pagrindas. Ar konkrečiu atveju būtina atlikti minėtą procesinį veiksmą, sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar ikiteisminį tyrimą organizuojantis, jam vadovaujantis, o tam tikrais atvejais – ir pats tyrimą atliekantis prokuroras (BPK 164 str., 172 str). Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai neįpareigoja ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną visais atvejais atlikti akistatas. Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu neatlikus BPK 190 str. nurodyto procesinio veiksmo, baudžiamojo proceso įstatymas pažeistas nebuvo.

Kolegija, atsakydama į A. M. skundo argumentus, kad byloje nepagrįstai nebuvo atliekamos kratos jo skunde nurodytais adresais, o krata E. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. sąmoningai buvo daroma ne laiku, analogiškai pažymi, kad šis procesinis veiksmas atliekamas tik nustačius, kad jis yra būtinas ir šį klausimą taip pat pagal savo kompetenciją sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. įvairius A. M. priklausančius daiktus pateikė pagal daiktų pateikimo protokolą (1 t. 176 b. l.), todėl teismas, spręsdamas E. K. kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi šiuo protokolu, o ne 2007 m. vasario 21 d. kratos protokolu (1 t., 172-173 b. l.), dėl kurio Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. priėmė nutartį netvirtinti prokuroro prašymo patvirtinti jo nutarimą daryti kratą (1 t. 171 b. l.).

Byloje surinkti duomenys liudija, kad E. M. 4 vnt. diskinių pjūklų pateikė savo iniciatyva 2007 m. vasario 20 d. (1 t. 158 b. l.), todėl minėti pjūklai 2007 m. kovo 13 d. E. M. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., kratos metu ir negalėjo būti rasti (1 t. 179-180 b. l.).

Atsakant į nukentėjusiojo A. M. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymų, tarp jų – ir prašymo liudytojais teisme apklausti jo nurodytus asmenis: V. L., P. Š., K. R., K. P., ir tuo atėmė jam teisę pateikti įrodymus bei pažeidė Konstitucijos 29 str. ir BPK 6 str. nuostatas, atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visus nukentėjusiojo prašymus teismas sprendė teisiamajame posėdyje ir dėl šių prašymų priėmė motyvuotus sprendimus (5 t., 152-168 b. l.). Be to, nors E. K. ir E. M. apklausų protokolai (1 t. b. l. 83-85, 91-93, 2 t. 71-73 b. l.; 139-141, 144-145, 152-154, 161-164 b. l.) rodo, kad pastarųjų parodymai yra iš esmės vienodi, tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiajam teismas suteikė teisę teisiamojo posėdžio metu užduoti kaltinamiesiems klausimus ir taip išsiaiškinti bei patikslinti bylos aplinkybes. Nukentėjusiojo skunde nurodyti asmenys, kuriuos jis prašė apklausti pirmosios instancijos teisme, buvo apklausti apygardos teismo posėdyje (7 t., 107-112 b. l.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visus įrodymus teismas vertino jų visumoje, E. K. bei E. M. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, taigi, teigti, kad teismas negalėjo remtis kaltinamųjų parodymais nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusiojo skundo argumentas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme nebuvo pagarsintas naujas 1 tomas 2009 m., negali būti pripažįstamas teisingu, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo akivaizdu, kad teismas pagarsino visą bylos medžiagą, o minėtas bylos tomas (Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros surinkta medžiaga) buvo pagarsintas nedalyvaujant nukentėjusiajam, nes, kaip liudija posėdžio protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį 2009 m. balandžio 30 d. pavėlavo – atvyko teismui įpusėjus garsinti pirmajame bylos tome esančią medžiagą (6 t. 25-41 b. l.).

A. M. savo skunde taipogi nurodė, kad nepasitikėdamas byloje atliekamu ikiteisminiu tyrimu, jis pateikė Šiaulių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui G. Misevičiui 2009-01-07 pareiškimą dėl prokuratūros nušalinimo nuo tyrimo veiksmų, o nušalinimo pareiškimą nagrinėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas P. Simėnas neinformavo jo dėl pareiškimo nagrinėjimo datos ir laiko, tuo atimdamas jam teisę pareikšti nušalinimą ir tuo pažeisdamas jo teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 64 straipsnio, kuriuo nagrinėdamas A. M. skundą pagrįstai vadovavosi apylinkės teismo teisėjas, 4 dalies nuostatas, teismas skundo nagrinėjimui rengti posėdį neprivalo. Taigi, nagrinėdamas A. M. skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nušalinimo nuo apygardos teismo 2008-12-03 nutarties vykdymo (5 t. 32 b. l.), apylinkės teismo teisėjas nei Baudžiamojo proceso įstatymo, nei nukentėjusiojo A. M. teisių nepažeidė.

Kaip teisingai savo skunde pažymėjo nukentėjusysis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, teismas, vadovaudamasis BPK 257 str. nuostatomis, tai praneša prokurorui. Bylos duomenys liudija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ir kiti asmenys, ne tik kaltinamieji, gali būti padarę nusikalstamą veiką. Todėl teismui nebuvo įstatyminio pagrindo pranešti prokurorui apie kitą kitų asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Kadangi iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad skundžiamą nuosprendį teismas paskelbė 2009 m. (o ne 2008 m.) birželio 11 d. (6 t. 71 b. l.), skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytą neteisingą nuosprendžio priėmimo datą – 2008 m. birželio 11 d. – apeliacinės instancijos teismas pripažįsta technine klaida. Rašymo apsirikimu teisėjų kolegija laiko ir teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytą baudžiamosios bylos numerį –(duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) (6 t., 72 b. l.) bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl turto pagrobimo 2006 m. rugpjūčio mėn. pasisakant dėl veikos kvalifikacijos vietoje E. K. pavardės nurodytą E. M. pavardę. Dėl minėtų netikslumų skundžiamas nuosprendis nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi ištaisius šias technines klaidas, nuosprendžio esmė nesikeičia, minėtos klaidos ištaisytinos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

Dėl teisės į nešališką procesą užtikrinimo

Nukentėjusysis A. M. nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas ir šį teiginį grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. K. davė iš esmės vienodus parodymus teisme ir tyrimo metu, be to, teismas trukdė jam, t. y. A. M., užduoti kaltinamiesiems klausimus, nesiėmė jokių priemonių, kai E. M. atvirai šaipėsi iš jo pateiktų klausimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tačiau objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas ir pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).

Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo. Tos aplinkybės, kad teismas byloje įrodymus, tarp jų – ir kaltinamųjų parodymus – vertino ne taip, kaip pageidavo nukentėjusysis, nepatvirtina teismo šališkumo. Apelianto skundo argumentą, kad teismas trukdė jam (A. M.) užduoti kaltinamiesiems klausimus, nesiėmė jokių priemonių, kai E. M. atvirai šaipėsi iš jo pateiktų klausimų, teismas laiko deklaratyviais, nes jų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, teisiamojo posėdžio protokolas liudija, kad nukentėjusiajam A. M. teisiamojo posėdžio metu buvo suteikta teisė užduoti klausimus kaltinamiesiems ir pastarasis juos uždavė, o kaltinamieji į pateiktus klausimus atsakė (5 t. 163-166). Tai, kad teismas atkreipė nukentėjusiojo dėmesį, jog proceso dalyviams turi būti užduodami klausimai tiesiogiai susiję su kaltinime nurodyta nusikalstama veika (5 t., 166 b. l.), taip pat nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymą ir nukentėjusiojo atžvilgiu buvo šališkas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 4 p., 329 str. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Laikyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 11 d.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

patikslinti E. K. kaltinimą dėl turto pagrobimo 2006 m. liepos mėnesį, pripažįstant, kad E. K. be kitų kaltinime nurodytų daiktų taip pat pagrobė vieną elektrinį grąžtą 120 Lt vertės ir vieną elektrinį šlifavimo įrankį 230 Lt vertės ir savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė 2014 Lt turtinę žalą;

patikslinti E. K. kaltinimą dėl turto pagrobimo 2006 m. lapkričio mėnesį, pripažįstant, kad E. K. be kitų kaltinime nurodytų daiktų taip pat pagrobė nukentėjusiajam A. M. priklausančio autopakrovėjo variklio siurblį 50 Lt vertės, 120 Lt vertės autopakrovėjo variklio starterį, 120 Lt vertės autopakrovėjo variklio generatorių, du rąstų pjovimo staklių švaistiklius bendros 800 Lt vertės, 4 varomuosius valus, kurių vieno vertė 320 Lt, o bendra vertė – 1280 Lt, taip pat pagrobė 2 vnt. rąstų pjovimo staklių varomųjų valų, kurių vieno vertė 300 Lt, bendros 600 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 5690 Lt turtinę žalą;

patikslinti E. K. ir E. M. kaltinimą dėl turto pagrobimo 2007 m. vasario 12 d. pripažįstant, kad E. K. ir E. M. be kitų daiktų, pagrobė ir šiuos A. M. priklausančius daiktus: 2 vnt. traktoriaus T-40A variklio aukšto spaudimo kuro siurblių, keturių plunžerių, kurio vieno vertė 600 Lt, bendros 1200 Lt vertės, 500 Lt vertės traktoriaus T-40A variklio aušinimo spaudimo kuro siurblį vieno plunžerio, 400 Lt vertės traktoriaus T-40A kompresorių, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio stūmoklių žiedų komplektų, kurio vieno vertė 60 Lt, bendros 240 Lt vertės, 4 vnt. traktoriaus T-40A variklio švaistiklių, kurio vieno vertė 60 Lt, bendros 240 Lt vertės, 2 vnt. traktoriaus T-40A užpakalinio tilto šoninių pavarų, kurių vienos vertė 700 Lt, bendros 1400 Lt vertės, 2 vnt. traktoriaus T-40A priekinio tilto šoninių pavarų korpusų, kurių vieno vertė 120 Lt, bendros 240 Lt vertės, 340 Lt vertės traktoriaus T-40A prikabinimo mechanizmą, 92 Lt vertės traktoriaus T-40A variklio cilindrą, 800 Lt vertės įvairių traktoriaus T-40A detalių, 2 vnt. traktoriaus T-25 variklių cilindrų ir stūmoklių komplektų, kurio vieno vertė 92 Lt, bendros 184 Lt vertės, 2 vnt. traktoriaus T-25 variklio stūmoklių komplektų, kurio vieno vertė 60 Lt, bendros 120 Lt vertės, 60 Lt vertės traktoriaus T-25 prikabinimo mechanizmą, 36 vnt. medžio apdirbimo frezų, kurio vieno vertė 250 Lt, bendros 9000 Lt vertės, 80 Lt vertės medžio frezavimo staklių prispaudėją, 4 vnt. medžio frezavimo staklių galvučių, kurių vienos vertė 250 Lt, bendros 1000 Lt vertės, medžio atpjovimo staklių liniuotę 120 Lt vertės, 2 vnt. medžio pjovimo staklių R-63 vežimėlių, kurio vieno vertė 400 Lt, bendros 800 Lt vertės, 600 Lt vertės medžio pjovimo staklių R-63 derinimo įrankius, 1600 Lt vertės medžio tekinimo staklių komplektuojančius įrankius bei įrenginius, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. 20 281, 54 Lt turtinę žalą;

pripažinti E. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės 2006 m. rugsėjo 9 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės atėmimą 4 metams 2 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės atėmimą 5 metams 11 mėnesių;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. K. sulaikymo laiką nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. sausio 18 d., nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2007 m. vasario 21 d., visiškai atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir visiškai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendį atliktą bausmę nuo 2007 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. birželio 11 d. ir nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2010 m. gegužės 3 d.

bausmės pradžią E. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos;

laikyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakyta dėl E. K. 2006 m. rugpjūčio mėnesį padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos;

laikyti, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams paskirta E. M.;

priteisti iš E. K. nukentėjusiajam A. M. 21 533 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris litus) turtinės žalos atlyginimo;

priteisti iš E. K. ir E. M. solidariai nukentėjusiajam A. M.19 325,55 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt penkis litus 55 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą.