Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms Dovilei Račienei, Astai Slidziauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys D. P. (asmuo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu) ir J. P. (asmens pripažinto neveiksniu globėja ir turto administratorė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens D. P. atstovas advokatas Vytas Kantaravičius paaiškino, kad bylos duomenys pavirtina D. P. esant veiksniai, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą prašo panaikinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo J. P. (asmens pripažinto neveiksniu globėja ir turto administratorė) pareiškimą prašė tenkinti ir pripažinti, kad dukra D. P. yra veiksni.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo atstovių, suinteresuoto asmens D. P. atstovo bei suinteresuotų asmenų D. P. ir J. P. paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-182/2011 D. P. pripažinta neveiksnia, jai nustatyta globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta J. P. (b. l. 5–6). Druskininkų PSPC Psichikos sveikatos skyriaus socialinės darbuotojos 2017 m. gruodžio 18 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 5 nurodyta, kad D. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienų sprendimų dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, tačiau geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi kitų pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimų būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje ir darbo teisinių santykių srityje (b. l. 7–10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (TAR, 2015-04-10, Nr. 5573) 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnio išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo D. P. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose D. P. būtų pripažįstama neveiksnia ar ribotai veiksnia. Tokiu atveju, pasikeitus teisiniam reguliavimui, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius teisėtai ir pagrįstai kreipėsi teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-74-182/2011, kuriuo D. P. pripažinta neveiksnia, D. P. 2011 m. gegužės 31 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK179/2011 nustatytas lėtinis psichikos susirgimas – paranoidinė šizofrennija, nepertraukiamos eigos, defektų stadijoje ir D. P. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (b. l. 5–6). Byloje esant duomenų, kad D. P. sveikatos būklė po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo pagerėjo – stipriai pasikeitė jos elgesys, santykiai su artimaisiais, komunikacija, pagerėjo savarankiškumas, ji nuo 2015 m. liepos 24 d. trejus metus dirbo (duomenys neskelbtini), teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi D. P. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant surinkti visus duomenis, galinčius turėti teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl objektyvios būtinybės apriboti D. P. veiksnumą (b. l. 58–61). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. liepos 30 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-486/2018 matyti, jog D. P. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F 20.0), jai nustatyti psichikos sutrikimai yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio, tačiau D. P. pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti savo turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 74–77). Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, pareiškėjo atstovių ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus apie D. P. sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-182/2011, kuriuo D. P. pripažinta neveiksnia, D. P. sveikatos būklė pagerėjo ir dėl šio pagerėjimo ji gali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑74-182/2011 panaikintinas bei D. P. pripažintina veiksnia (CPK 469 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 5 punktas). Įsiteisėjus teismo sprendimui, D. P. nustatyta globa pasibaigia (CK 2.10 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 ir 469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-74-182/2011, kuriuo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia ir jos globėja bei turto administratore paskirta J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti bei pripažinti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksnia.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.