- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- 2-987-674/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00851-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei V. D., institucija teikianti išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-07-30 sprendimu civilinėje byloje patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.10 punkto pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. D. pareiškė ieškinį, prašydamas pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1116-476/2015 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos 1.10. punktą ir išdėstyti jį taip: „V. D. įpareigojama sudaryti sąlygas nepilnametei dukrai V. D. neribotai bendrauti su tėvu E. D. be tarpininkų jos pačios turimomis asmeninėmis komunikacijos priemonėmis: telefonu, “Skype“ programos pagalba, laiškais, elektroniniu paštu. Telefono aparatą dukteriai nuperka V. D.. Ji taip pat papildo telefono sąskaitą, prižiūri, kad telefonas būtų pakrautas ir veikiantis, įveda į V. D. asmeninį telefoną tėvo E. D. telefono numerį, kad duktė su tėvu galėtų bendrauti be tarpininkų. V. D. užtikrina, kad tėvui pasiimant dukterį laisvadieniais ir atostogų metu V. D. turėtų telefono aparatą su savimi, kad galėtų bendrauti su mama ir draugais“; priteisti iš atsakovės V. D. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas parodė, kad 2015 m. liepos 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje buvo nustatyta V. D. bendravimo su juo tvarka, kur 1.10 punkte numatyta, kad mama turi mergaitei sudaryti sąlygas neribotai bendrauti su tėvu komunikacijos priemonėmis: telefonu, ,,Skype“ programos pagalba, laiškais, elektroniniu paštu, kad dukra turėtų savo telefoną, ten būtų įvestas jo telefono numeris, kad telefonas būtų prižiūrimas, t.y. pakrautas, papildyta sąskaita. To reikia tam, kad vaikas galėtų paskambinti jam bet kada, kada norėtų pasikalbėti ir jie kalbėtųsi be tarpininkų. Dukra jam yra sakiusi, kad tai, jog skambina tėtis žino tik iš paskutinių telefono numerio skaičių. Paskutiniu metu kai dukra atostogavo pas jį, ji norėjo paskambinti mamai, tačiau jis telefono nedavė, norėjo, kad atsakovė suprastų kaip turi jaustis , kai vaikas neskambina. Dėl to jis reikalauja, kad motina vaikui įdėtų telefoną, kad mergaitė galėtų pasiskambinti mamai ir draugams, kai svečiuosis pas jį. Anksčiau jis buvo nupirkęs mergaitei telefoną, tačiau mama jį grąžino. Jis nori telefonu bendrauti tiesiogiai su dukra , o ne per buvusios žmonos telefoną. Jis su dukra bendrauja kaip ir numatyta teismo sprendime kas antrą savaitgalį, o taip pat per atostogas. Jis nori, kad viskas būtų įrašyta į teismo sprendimą, nes jeigu nebus įrašyta, tai atsakovė ir neleis bendrauti su dukra.
Atsiliepimas
Atsakovė V. D. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad buvęs sutuoktinis E. D. nori ją kontroliuoti, yra pažadėjęs, kad duos ir duos ją į teismą. Savo pažadus tęsi, jau ne vieną kartą bylinėjasi su ja dėl menkiausios priežasties. Ji laiko, kad ir ši byla yra tik piktnaudžiavimas savo teisėmis. Po santuokos nutraukimo teismas patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta ir vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Jos buvęs vyras buvo nupirkęs dukrai telefoną, tačiau ji telefoną grąžino. Šiuo metu ji dukrai yra nupirkusi telefoną, kuriame yra įvestas vaiko tėvo ( ieškovo) telefono numeris. Tačiau kai važiuoja pas tėvą, mergaitė telefoną palieka n amuose. Ji nenori, kad mergaitė telefoną vežtųsi pas tėvą, nes bijo, kad tėvas neinstaliuotų kokios nors sekimo ar pasiklausymo programos į telefoną. Mergaitė yra pirmokė, raides ir skaičius pažįsta. Tėvas kas antrą savaitgalį pasiima dukrą pas save, su vaiku bendrauja laisvai. Jeigu tėvas rūpinasi, kad dukra galėtų paskambinti mamai tuo metu, kai yra pas tėvą, tai jis gali paskolinti dukrai savo telefoną, papildyti sąskaitą ir leisti dukrai kalbėti. Ji netrukdo vaikui ir tėvui bendrauti. Dukra tėvui skambinti nenori, o tėvas skambina kasdien. Tačiau ji kaip motina, nori žinoti, su kuo bendrauja telefonu mergaitė, ji turi užtikrinti vaiko saugumą. Mergaitė telefoną kiekvieną dieną nešasi į mokyklą, juo esant reikalui skambina. ,,Skype“, elektroniniais laiškais mergaitė nebendrauja, dar per maža, kad bendrautų šiomis ryšio priemonėmis. Ji prašo ieškinį atmesti.
Raseinių rajono VTAS atstovė nurodė, kad įvertinus ieškovo pateiktą ieškinį, konstatuoja, kad vaikas turi teisę į asmeninę laisvę ir neliečiamybę. Nustačius vaiko gyvenimą su vienu iš tėvų, turi būti sudarytos galimybės bendravimui su antru tėvu. Tėvui gyvenančiam skyrium turi būti sudarytos galimybės dalyvauti vaiko auklėjime, su juo bendrauti. VTAS atstovės manymu, dalis pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdyta, o ginčas kyla tik dėl neesminių dalykų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovo E. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra Raseinių r. sav., Raseiniuose; jo šeimą sudaro žmona L. D. ir dukra V. D. (b. l. 7, 8). Ieškovo E. D. ir atsakovės V. D. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sprendimu 2013 m. gruodžio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu b. l. 9-10). Jų ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). 2015 m. gruodžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeista bendravimo su vaiku tvarka, kur nurodyta, kad Pakeistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. Sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punktas ir jis papildytas, kur 1.10 punkte numatyta, kad ,,V. D. įpareigojama sudaryti sąlygas nepilnametei dukrai V. D. neribotai bendrauti su tėvu E. D. komunikacijos priemonėmis: telefonu, ,,Skype“ programos pagalba, laiškais, elektroniniu paštu (b. l. 12-14). Iš nutarimo atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas. 2016-03-03 buvo gautas E. D. pareiškimas, kad jo buvusi sutuoktinė V. D. nevykdo 2015-12-21 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo. Buvo nenustatyta, kad būtų pažeistos nepilnametės V. D. interesai (b. l. 16-17). Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodoma, kad normaliam moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys su motina (tėvu). Tėvas su kuriuo lieka gyventi vaikas, po santuokos nutraukimo įgyja papildomu pareigų, iš kurių svarbiausia užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų su kuriuo vaikas negyvena. Pažeidus tėvų teisę bendrauti su vaiku, pažeidžiama ir jų teisė auklėti savo vaiką.
LR CK 3.156 str. 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.
Teismas laiko, kad šiuo metu galiojanti tėvo E. D. ir jo nepilnametės dukters V. D. bendravimo tvarka yra optimali ir nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, nei vaiko teisių bendrauti su abiem tėvais. Atsakovė nupirko dukrai V. D. mobiliojo ryšio telefoną, tėvo (ieškovo) telefono numeris į mobiliojo telefono atmintį įvestas. Vaikui suteiktos galimybės naudotis telefonu ir bendrauti su tėvu kitomis priemonėmis bei betarpiškai. Iš esmės ieškovas savo ieškinį grindžia reikalavimu – kad ieškovė privalėtų įdėti telefoną , kai vaikas važiuoja pas tėvą, kad mergaitė galėtų pasiskambinti mamai ir draugams. Teismas laiko, kad toks reikalavimas nėra prašymas pakeisti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatytą teismo sprendimu. Teismas sutinka su atsakovės ir su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kad tai peržengia vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymą. Ieškovas kas antrą savaitę bendrauja su vaiku, parsiveža jį pas save, taip pat per atostogas , gali laisvai su ja kalbėtos telefonu, be vaiko motina jam nedraudžia pasimatyti su vaiku mokykloje ar kitoje vietoje. Dėl to reikalavimas, kad atsakovė V. D. užtikrintų, kad tėvui pasiimant dukrą laisvadieniais ir atostogų metu V. D. turėtų telefono aparatą su savimi, kad galėtų bendrauti su mama ir draugais yra perteklinis ir nelaikytinas tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu.
Atmetus ieškinį, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (LR CPK 93 str. 1 d.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. D. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.