- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-18-168-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00299-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.)
- Nuteistasis
- I. S., M. S.
- Civilinis atsakovas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- L. A., R. N., L.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Baudž. byla Nr. 1A-18-168/2011
2011 m. sausio mėn. 6 d.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistiesiems I. S., M. S., gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nuteistojo M. S. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei A. S., nukentėjusiesiems L. A. ir R. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. S. ir M. S. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d., 159 str. ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pagal LR BK 159 str. – laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šiuos darbus atliekant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-12-15 Biržų rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme ir M. S. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Priteista solidariai iš I. S. ir M. S., o jam (M. S.) neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo tėvų – motinos A. S. bei tėvo I. S. nukentėjusiesiems L. A. ir R. N. po 500 Lt turėtų įgalioto atstovo atstovavimo išlaidų. Pripažinta nukentėjusiesiems L. A. ir R. N. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. ir M. S. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteisti už tai, kad jie 2009 m. liepos 20 dieną apie 20.00 val., Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, prie L. A. sodybos keliuko, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, I. S. spirdamas L. A. vieną kartą į krūtinę, taip pargriaudamas L. A. ant asfalto, M. S. pagaliu L. A. suduodant į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, I. S. tampant už plaukų gulinčią ant žemės L. A., abiem bendrai suduodant ne mažiau dešimt smūgių L. A. į įvairias kūno vietas, tuo padarant L. A. poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, kairėje pasmakrės pusėje, dešiniame žaste, krūtinkaulio rankenos srityje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešiniame dilbyje, kaklo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, nubrozdinimus blauzdose, kairėje pakaušio pusėje, kairiame antakyje, dešinėje kaktos pusėje, dešinėje šlaunyje, dėl ko nukentėjusiosios L. A. sveikata sutrikdyta nežymiai, bei M. S. suduodant nenustatytą kiekį kartų R. N. pagaliu į galvą, rankas, ir pargriaunant R. N. ant žemės, spardant į įvairias kūno vietas, I. S. suduodant smūgius R. N., abu sudavė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau dešimt smūgių, tuo bendrais veiksmais padarant R. N. poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, antakiuose, vokuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje sprando pusėje, nugaros vidurinėje dalyje, kairiame kelyje, muštinę kaktos – viršugalvio srities žaizdą, lupų žaizdą, viršutinės dešinės kaktos pusės, kairio dilbio, alkūnės, kairio kelio, kairės pėdos, kairės plaštakos, nykščio odos nubrozdinimus, dėl ko nukentėjusiojo R. N. sveikata sutrikdyta nežymiai, tuo I. ir M. S. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką.
Taip pat I. S. pagal LR BK 159 str. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos 20 dieną, apie 20.00 val. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie L. A. sodybos keliuko, įtikinėdamas ir liepdamas savo sūnui M. S. gim. (duomenys neskelbtini), mušti L. A. ir R. N., į nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą įtraukė vaiką – M. S. gim. (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad jis yra nepilnametis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistieji I. S. ir M. S. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-02 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis turi būti panaikintas dėl jame išdėstytų išvadų neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nulėmusių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi vien tik kaltinimo kriterijais. Teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 1 p. nuostatų reikalavimų, taip pat neatsižvelgė į BK 2 str. 3, 4 dalių, 14 str., 15 str. 2 d. 1 p. reikalavimus dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo tik esant kaltei. Teismas jų ir kitų liudytojų paaiškinimus apie įvykį ir kitas faktines aplinkybes vertino klaidingai, vienapusiškai, vienareikšmiškai arba jų visiškai nevertino ir jų neanalizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl jų tiesioginės tyčios padarant jiems inkriminuotas veikas. Nurodo, kad jis – I. S., viso bylos tyrimo metu aiškino, kad ne jis užpuolė L. A., o ji kartu su R. N. užpuolė jo sūnų M. S., dėl ko buvo priverstas jį ginti. Jo tokius parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį stebėję L. S., R. S. ir A. I.. Tačiau teismas tiek jo, tiek ir minėtų liudytojų aiškinimus atmetė nurodydamas, kad nukentėjusiesiems padaryti daugybiniai sužalojimai, o kad jie buvo sužaloti nukentėjusiųjų, nepatvirtino jokie objektyvūs bylos įrodymai. Teismas jų parodymus apie tai, kad jiems buvo padaryti nežymūs sužalojimai, dėl ko jie nesikreipė pas med. ekspertus, atmetė ir vertino kaip jų pasirinktą gynybos poziciją. Nurodo, kad su tokiais teismo motyvais nesutinka, nes jie paremti tik samprotavimais ir išvedžiojimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais bylos įrodymais. Teigia, kad nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų lokalizacija parodo, kad jie būdami girti griuvinėjo ir patys sau pasidarė eilę sužalojimų dar iki konflikto su jais. Tai patvirtino teisme ir specialistas Arlickas nurodydamas, kad kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti ir anksčiau, kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryti nugriūnant nuo dviračio, atsitrenkiant į dviračio konstrukcijas bei įvairius paviršius. Kad L. A. dar iki konflikto su jais buvo su mėlynėmis, patvirtino ir liudytojai A. I. bei R. S.. Nurodo, kad dėl prieš juos panaudoto smurto buvo parašę pareiškimą policijai, kuris iš byloje esančių duomenų matyti, turėjo būti prijungtas prie šios bylos, tačiau jo pareiškimo prie bylos prijungto nėra. Todėl mano, kad jo pareiškimo niekas netyrė ir paprasčiausiai jį nuslėpė, o teismas jo pareiškimo dingimo aplinkybių iki galo neišsiaiškino ir savo nuosprendyje nutylėjo bei nedavė reikiamo įvertinimo. Nurodo, kad jų kaltė grindžiama tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie, priešingai nei nurodė teismas, nebuvo nuoseklūs. Teigia, kad nukentėjusiųjų L. A. ir R. N. parodymai buvo prieštaringi dėl jų vartojimo alkoholinių gėrimų, dėl paties įvykio pradžios, dėl suduotų smūgių ir jų sekos, dėl A. V. ir A. G. suduotų smūgių ir pan., kas aiškiai rodo, kad jie meluoja ir klaidina teismą. Mano, kad teismas tokius nukentėjusiųjų parodymus, kurie aiškiai prieštaravo kitiems bylos įrodymams, turėjo atitinkamai įvertinti, tačiau nuosprendyje apie tai nutylėjo. Be to, teismas iš L. A. ir R. N. parodymų atsirinko tik juos kaltinančius, o jų aiškinimais dėl A. V. ir A. G. dalyvavimo mušant R. N., netikėjo. Mano, kad toks dviprasmiškas nukentėjusiųjų parodymų vertinimas aiškiai rodo teismo vienašališkumą ir neobjektyvumą šioje byloje. Nurodo, kad teismo dviprasmiškas įrodymų vertinimas matyti ir iš jo liudytojų A. V., A. G., R. S., A. I., L. S. parodymų vertinimo. Teismas nurodydamas, kad šie liudytojai yra jų giminaičiai ir draugai, jų parodymus atmetė. Tačiau teismas nukentėjusiųjų parodymais rėmėsi, nes nustatė, kad jie neturi motyvų juos apkalbėti ir, kad su jais būtų konfliktiškuose santykiuose. Bet R. N. yra L. A. sugyventinis ir jų tarpusavio santykiai su juo nėra geri, o liudytoja L. A. yra nukentėjusiųjų draugė ir kaip nustatyta, ji tą dieną pas juos girtavo. Esant tokioms aplinkybėms mano, jog teismas jų parodymų vertinimui negalėjo duoti išskirtinę reikšmę. Nurodo, kad LR BK 28 str. 1 d. nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Nurodo, kad jie jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Jis – M. S. be jokios priežasties buvo užpultas L. A. bei R. N. ir nuo jų ginėsi. Tai pamatęs jo tėvas I. gynė jį, ką patvirtino ir byloje esantys liudytojai A. V., A. G., L. S., A. I. ir R. S.. Ginantis buvo apsikeista smūgiais. Todėl mano, kad jų veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad šio nusikaltimo kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia. Jų tyčia buvo nukreipta ne primušti L. A. ir R. N., o apsiginti nuo jų užpuolimo. Išvadą apie jų nusikalstamo ketinimo kryptingumą teismas padarė vadovaudamasis savo samprotavimais ir išvedžiojimais, o ne objektyviais įrodymais. Jis – I. S. aiškiai nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, kad įtikinėdamas bei liepdamas savo sūnui M. S. mušti nukentėjusiuosius ir tokiu būdu įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnametį. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu taip pat rėmėsi tik samprotavimais ir išvedžiojimais, o ne objektyviais bylos įrodymais.
Apeliacinės instancijos teisme, po atlikto papildomo įrodymų tyrimo, nuteistieji M. S. ir I. S. atsisakė apeliacinio skundo reikalavimų juos išteisinti ir prašė jų atžvilgiu bylą nutraukti jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas A. Mašalas, nukentėjusieji L. A. ir R. N., nuteistojo M. S. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė A. S. prašė apeliantų prašymą tenkinti, prokuroras neprieštaravo, kad nuteistieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų pareikštų prašymų apimtyje – dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo - tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla nuteistųjų M. S. ir I. S. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).
Kaltininkas ir nukentėjusysis gali susitaikyti ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinėti teisme metu ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijose iki išeinant teismui į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Susitaikymas reiškia, kad nukentėjusysis ne tik paprasčiausiai atleido kaltininkui, bet ir iš esmės pašalino visas savo pirmines pretenzijas bei reikalavimus, pareikštus baudžiamojo proceso tvarka. Susitaikymo iniciatyva gali būti tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo pusės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėję asmenys ar nuteistieji būtų norėję taikytis ikiteisminio bylos tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo atsirado naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo – nuteistieji I. S. ir M. S. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dėl padarytų veikų kaltais prisipažino, dėl savo poelgių gailėjosi ir ateityje žadėjo nebenusikalsti, nukentėjusiųjų atsiprašė, o jų gynėjas advokatas teismui pateikė pareiškimą, kuriame rašytine forma yra išreikštas nuteistųjų ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymas dėl I. S. ir M. S. padarytų veikų prieš nukentėjusiuosius. Todėl atsirado pagrindas spręsti BK 38 str. ir BK 93 str. taikymą apeliacinės instancijos teisme.
Pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo – yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Papildomai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti motyvuojamas kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, kaltinamojo elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).
Nepilnamečių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės reglamentuoja BK 93 str. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, tai yra toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis (nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus); jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.
Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Byloje nustatyta, kad M. S., būdamas nepilnametis, padarė tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą viešąjai tvarkai, kuriuo nesukėlė sunkių pasekmių. Į šią veiką M. S. buvo įtrauktas tėvo. Nuteistasis administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas už nusikaltimą nuosavybei, tačiau minėtą veiką jis padarė po veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl laikytina, kad veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. S. padarė pirmą kartą. Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl M. S. nusiskundimų nėra gavusi (T. 1, b. l. 136). M. S. mokosi Biržų (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 11 klasėje. Iš mokyklos charakteristikos matyti, kad M. S. yra judrus, emocingas, mėgstantis pašmaikštauti, tačiau nuoširdus, jautrus, draugiškas, mėgiamas klasės draugų, aktyviai dalyvauja klasės popamokinėje veikloje. M. S. šeimoje yra vienas vaikas. Tėvai labai rūpinasi vaiko auklėjimu (T. 1, b. l. 131).
Byloje nustatyta, kad I. S. padarė du tyčinius, baigtus nesunkius nusikaltimus viešąjai tvarkai ir vaikui, kuriais nesukėlė sunkių pasekmių. Nuteistasis I. S. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra jokių duomenų, kad po nagrinėjamų nusikalstamų veikų jis būtų pažeidęs įstatymus, todėl kolegija mano, kad nusikalstamos veikos buvo tik atsitiktinė jo elgesio pasekmė, sąlygota iš anksčiau buvusios priešpriešos. Šios aplinkybės kolegijai suteikia pagrindo manyti, kad ateityje I. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009-07-27 charakteristikos matyti, kad I. S. šiuo metu kartu su žmona ūkininkauja. Kaimynai I. S. charakterizuoja tik iš gerosios pusės, seniūnija dėl jo nusiskundimų nėra gavusi (T. 1, b. l. 111).
Nuteistieji I. S. ir M. S. apeliacinės instancijos teisme dėl padarytų veikų kaltais prisipažino pilnai, reiškė gailestį, atsiprašė nukentėjusiųjų asmenų ir žadėjo ateityje nebenusikalsti, o nukentėjusieji asmenys atleido nuteistiesiems ir sutiko su jais taikytis. Nuteistųjų gynėjas advokatas teismui pateikė pareiškimą, kuriame rašytine forma išreikštas nuteistųjų ir nukentėjusiųjų susitaikymas dėl I. S. ir M. S. padarytų veikų prieš nukentėjusiuosius. Iš pareiškimo matyti, kad nuteistieji susitaikė su nukentėjusiaisiais L. A. ir R. N., jų atsiprašė, susitarė dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo (šiuo metu žala jau yra atlyginta), nukentėjusieji jiems pretenzijų neturi. Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad yra pagrindas I. S. taikyti BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 93 str. įtvirtintiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams ir sąlygai (BK 93 str. 1 d. 1 p.), baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti (LR BK 235 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudoti specialia teise, turtinės žalos atlyginimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, turto konfiskavimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas nuteistąjį I. S. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamos veikos buvo tik atsitiktinė jo elgesio pasekmė, sąlygota iš anksčiau buvusios priešpriešos, taip pat į tai, kad jis pažadėjo ateityje nebenusikalsti, kad nukentėjusiesiems atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti jam neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių.
Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 dalis numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kurios yra: įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti, elgesio apribojimas, atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis M. S. jau yra teistas už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė po veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kad teismui pažadėjo ateityje nebenusikalsti, kad mokosi, taip pat į tai, kad nukentėjusiesiems atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta žala, mano, kad Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu siekiama auklėjamojo poveikio priemonių paskirtis bus įgyvendinta M. S. skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant M. S. tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse (BK 87 str. 2 d. 2 p., 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,
nusprendžia:
Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį, kuriuo I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 159 str., o M. S. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 159 str., jam ir nukentėjusiesiems asmenims - L. A. ir R. N. susitaikius, bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių. Įpareigoti M. S. tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti I. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.