Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1118-408/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-20
Bylos Nr.
1-1118-408/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12471-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
M. P.
Nukentėjusysis
M. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1118-408/2023Teisminio proceso Nr.1-01-1-12471-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.4.3; 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.3; 2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.2; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Karolinai Venslovaitytei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajam M. P.,nukentėjusiam M. N.,anglų kalbos vertėjai G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas:

1) 2019-11-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 1800 eurų (36 MGL) dydžio bauda.

2) 2019-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 1900 eurų (38 MGL) dydžio bauda. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021-01-15 nutartimi bausmė pakeista ir paskirta bausmė – viešieji darbai 5 mėnesiams, įpareigojant atlikti 166 val. viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 34 val., o paskutinį mėnesį 30 val., 2021-07-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P. 2022-04-10 apie 5.15 val., prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusį M. N., po to jis nukrito ant grindinio, tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudavus penkis smūgius ranka, o atsistojusiam dar du smūgius ranka nukentėjusiam į galvą, jis vieną kartą spyrė nukentėjusiam M. N. į veido apatinės dalies kairę pusę, tokiais bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiam M. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, apatinės lūpos sumušimu su kraujosruvomis ir nubrozdinimu, nosies sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis kairėje ausyje, kairiame klube.

.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-04-10 buvo klube, vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus ir visų įvykių gerai neprisimena. Žino tik, kad paryčiais buvo lauke, su kažkuo kilo konfliktas ir jis trenkė nukentėjusiam. Grįžęs namo pasigedo piniginės, tai jį taip ir surado pagal jo pamestą pinginę. Mano, kad dabar nukentėjęs prašo per didelio ieškinio

Kaltinamojo M. P. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjęs M. N. parodė, kad 2022-04-10, apie 5.15 val., jam būnant naktinio klubo (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini) Kaune, jį sumušė du asmenys, kurių nepažįsta. Vieną iš jų jis galėtų atpažinti, kito asmens, kuris irgi jį užpuolė, neprisimena, atpažinti negalėtų. Asmenys jam sudavė ne mažiau 6 smūgius į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Du smūgiai rankomis jam buvo suduoti į dešinę akį ir nosį, tada jis nukrito ant žemės. Bandant atsistoti, asmenys jam atsistoti neleido ir ne mažiau 4 smūgius sudavė kojomis. Smūgius sudavė galimai dar vienas ar keli vaikinai, kurių apibūdinti ir atpažinti negalėjo ir negali. Taip pat nežino, kuris vaikinas, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, nežino kiek vaikinų smūgiavo. Jį užpuolę asmenys galimai buvo neblaivūs, kadangi prieš tai asmenį, kurį galėtų atpažinti, matė naktiniame klube (duomenys neskelbtini) prie baro. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo išsigandęs (1 t., b. l. 45-47, 74-77, 100-102).

Liudytojas A. R. parodė, kad jis 2022-04-10, apie 5.15 val. buvo (duomenys neskelbtini) Kaune, esančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini) Jam išėjus iš minėto naktinio klubo, klubo prieigose priėjo keli asmenys kurie teigė, jog reikia pagalbos, iškviesti policiją, kadangi draugas sumuštas. Tada priėjo juodaodis vyras, kuris nusiėmė striukės gobtuvą ir parodė veidą, veidas akivaizdžiai buvo sumuštas, nosis ir akis patinusi, tačiau kiek pamena nekraujavo. Jis iškart iškvietė policiją. Jo akivaizdoje niekas nesimušė, jokio konflikto nematė (1 t., b. l. 107-109).

Liudytoja A. M. parodė, kad ji 2022-04-10 dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1 būrio vyriausiąja patrule, patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, radijo šaukiniu K1724, kartu su kolegomis A. S. ir E. Č.. 5.37 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš 10 minučių užsienietį vyrą, apie 30 metų amžiaus, sumušė. Taip pat pranešėjas, kaip vėliau sužinojo – A. R., pasakė, kad turi užpuoliko piniginę su dokumentais, sakė laukia (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Netrukus nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini) Juos pasitiko vyras, kuris paaiškino, kad ką tik buvo sumuštas užsienietis, kaip sužinojo M. N., o ji mušęs vaikinas pasišalino, tačiau bare (duomenys neskelbtini) paliko savo piniginę su LR piliečio priklausančiu M. P. dokumentu. Patikrinus M. N. blaivumą, šiam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. M. N. kalbėjo anglų kalba, kurią ji supranta. Jis sakė, kad pretenzijų turi, kadangi asmuo, kuris jam sudavė į nosį, smūgiavo dėl neaiškių priežasčių. Tuo metu M. N. sakė, kad jam smūgiavo vienas asmuo. Matė, kad ant M. N. veido yra kraujo, tačiau kuri vieta kraujavo, nežino. Medicininės pagalbos M. N. atsisakė. M. N. paaiškino, kad kuomet bus blaivus, atvyktų į artimiausią policijos įstaigą ir parašytų pareiškimą. Pranešėjas piniginę, kurią buvo palikęs smūgius sudavęs asmuo, perdavė jiems, prijungimui prie medžiagos. Apie tai, ar M. N. kreipėsi su pareiškimu kitą dieną, ar vėliau, ji nežino (1 t., b. l. 112-115).

Asmens parodymo atpažinti protokolu pagal jo nuotrauką, kuriame nukentėjęs M. N. atpažino M. P., kaip asmenį, kuris 2022-04-10 apie 5.15 val. naktinio klubo (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini) Kaune, su kitu asmeniu sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 95-99).

Specialisto išvada Nr. G 654/2022(02), kurioje nurodyta, kad M. N. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, apatinės lūpos sumušimas su kraujosruvomis ir nubrozdinimu, nosies sumušimas, poodinėmis kraujosruvos kairėje ausyje, kairiame klube. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 91-92).

Specialistės Zofijos Makšimaitės paaiškinimu, kad ji specialisto išvadoje Nr. G 654/2022(02) nurodė, kad M. N. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, apatinės lūpos sumušimas su kraujosruvomis ir nubrozdinimu, nosies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairėje ausyje, kairiame klube, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant ar kitais panašias savybes turinčiais daiktais, paveikus minėtas vietas. Be to, poodinės kraujosruvos kairiame klube galėjo būti padarytos ir M. N. stūmus ir jam nukritus bei atsitrenkus kairiu klubu į kietą buką daiktą. Visi minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ir vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, kiekvienas jų atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 117-119).

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti 2022-04-10 M. N. suduodami smūgiai (1 t., b. l. 132-134).

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta piniginė, kurios viduje tarp kitių daiktų ir dokumentų yra LR piliečio pasas, išduotas M. P. vardu (1 t., b. l. 141-147).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma, kaltinamojo M. P. paaiškinimais, nukentėjusio M. N. parodymais, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusį M. N., po to jis nukrito ant grindinio, tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudavus penkis smūgius ranka, o atsistojusiam dar du smūgius ranka nukentėjusiam į galvą, jis vieną kartą spyrė nukentėjusiam M. N. į veido apatinės dalies kairę pusę, tokiais bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiam M. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, apatinės lūpos sumušimu su kraujosruvomis ir nubrozdinimu, nosies sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis kairėje ausyje, kairiame klube, t. y. tai yra tyčia nežymiai sužalojo M. N..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino paaiškindamas, kad buvo kažkoks konfliktas tarp jam nepažįstamų asmenų, tačiau su kuo, dėl kokių priežasčių, jis neprisimena dėl girtumo. Prisimena, kad toje sumaištyje jam kažkas smūgiavo, po to prisimena, kad jis taip pat kažkam sudavė smūgius, spyrė. Neprisimena dėl girtumo nei kiek smūgių, nei kam, nei kur sudavė, nes atmintyje išlikę tik epizodiniai prisiminimai. Supranta, kad suduodamas smūgius, galėjo sukelti fizinį skausmą arba nežymiai sužaloti žmogų. Kad būtent M. P. naudojo fizinį smurtą prieš M. N., suduodamas jam smūgį į veidą, patvirtina nukentėjusio ir liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kad nukentėjusiam M. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. G 654/2022(02), kurioje nurodyta, kad M. N. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, apatinės lūpos sumušimas su kraujosruvomis ir nubrozdinimu, nosies sumušimas, poodinėmis kraujosruvos kairėje ausyje, kairiame klube. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 91-92)

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiam į veidą, elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiam sveikatą ir norėjo taip veikti.

Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo M. P. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Skirtinos bausmės motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis M. P. kaltas prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.

Skirdamas bausmę M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, dirba.

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės dydis nustatomas artimas vidurkiui.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos skiriant bausmę taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

(duomenys neskelbtini) str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjęs M. N. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 6000 eurų neturtinės, 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir bylos vedimo išlaidų (1 t., b. l. 82-85, 2 t., b. l. 60-78).

Kaltinamasis M. P. su nukentėjusio M. N. ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, o su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutinka iš dalies.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam M. N. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, apatinės lūpos sumušimas su kraujosruvomis ir nubrozdinimu, nosies sumušimas, poodinėmis kraujosruvos kairės ausies srityje, kairio klubo srityje. Jis dėl šių sužalojimo turėjo iškęsti skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė daug nepatogumų, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs M. N. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, galimybes realiai ieškinį atlyginti, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamais veiksmais padarytą sveikatos sutrikdymo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 1000 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Taip pat nukentėjęs patyrė turtinę žalą, nes naudojosi psichiatro paslaugomis, naudojosi pavėžėjo BOLT paslaugomis, negalėjo dirbti ir negavo pajamų (2 t., b. l. 72, 73, 74-79, 80), šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos nukentėjusio pateiktais dokumentais, atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl nukentėjusiam iš kaltinamojo priteistinas 1000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs šią baudžiamąją bylą tiriant ikiteisminiame tyrime naudojosi advokatų profesinės bendrijos NEWTON paslaugomis, jie teikė jam teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį ir tokiu būdu susidarė 907 eurų išlaidos (2 t., b. l. 61-71). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. P. (BPK straipsnio 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą arba išvykimą iš jos.

Nukentėjusio M. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. P. priteisti jam 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti, 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 907 eurus (devynis šimtus septynis eurus) už advokatų paslaugas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus, kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas