Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J. L. ir V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, D. L., R. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja D. J. L. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas suinteresuoto asmens atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjos atstovas advokatas Z. Š. prašo bylą iš esmės nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama pareiškėjai D. J. L. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš mirties, sutuoktuvių, gimimo liudijimų kopijų matyti, jog J. L. mirė (duomenys neskelbtini), 1967-05-13 sudarė santuoką su pareiškėja D. J. L., o pareiškėja V. R. yra jų dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (3-4, 9-10 b. l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos matyti, kad D. J. L., būdama santuokoje su J. L. įgijo, t. y. kartu su sutuoktiniu J. L., 2001-03-09 apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į 12,90 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (12-13 b. l.). Kaip paaiškino pareiškėja V. R., pareiškėjų atstovas ir suinteresuoti asmenys, po J. L. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė D. J. L. ir jų dukra V. R. faktiškai valdydamos priėmė visą savo sutuoktinio bei tėvo turtą, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei nekilnojamąjį turtą, t. y. iki mirties paveldėtą turtą prižiūrėjo, valdė, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Iš 2014-08-11 Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. rašto matyti, jog J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas (14 b. l.). Iš aptarto nustatyta, jog po vyro bei sutuoktinio mirties nei sutuoktinė D. J. L., nei dukra V. R. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė mirusio vyro bei tėvo J. L. turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 str., laikytina, kad pareiškėjos D. J. L. ir V. R. priėmė sutuoktinio bei tėvo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydamos ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

17,49 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (po 8,75 Lt iš kiekvienos pareiškėjos) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamos priėmė sutuoktinio bei tėvo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė