- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- T-165-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00505-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- K. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios K. K. (buvusi pavardė – J.) prašymą dėl vykdomųjų raštų dublikatų išdavimo ir termino vykdomųjų dokumentų pateikimui vykdyti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu V. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Iš V. T. priteista 11 584,80 eurų K. J. naudai ir po 5 792,40 eurų dukroms S. J. ir G. J. neturtinei žalai atlyginti.
2. Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 6 d. gautas nukentėjusiosios K. K. (buvusi pavardė – J.) prašymas atnaujinti terminą vykdomųjų dokumentų pateikimui vykdyti ir išduoti nukentėjusiosioms K. K., S. J. ir G. J. vykdomųjų raštų, išduotų baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-498/2015, dublikatus.
Šalies argumentai
2.1. Prašyme nukentėjusioji nurodo, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo jai buvo išduoti trys vykdomieji raštai dėl žalos išieškojimo jos ir tuo metu mažamečių dukrų naudai. 2015 m. birželio 29 d. ji kreipėsi į antstolio Aleksandro Ščiukino kontorą, tam, kad vykdomieji dokumentai būtų priimti antstolio vykdymui, sumokėjo 339,97 eurus. 2015 m. lapkričio 12 d. iš antstolio A. Ščiukino gavo pranešimą, jog vykdymas nutraukiamas, nes nuteistasis neturi turto ir pajamų. Nesupratusi, dėl kokių priežasčių nebus vykdomas išieškojimas, ji nuvyko į antstolio kontorą, kur jai paaiškino, jog išieškoti iš nuteistojo šiuo metu žalos negali, nes pastarasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi nei turto, nei pajamų ir išieškojimas nebus galimas mažiausiai dar 8 metus, kol pastarasis atlikinės bausmę. Paklausus ką toliau daryti, atsakė, jog nesijaudinti, civilinio ieškinio senaties terminas yra 10 metų, kai nuteistasis atliks bausmę, vykdymas bus tęsiamas. Laikotarpis, kurio metu nuteistasis atlikinės bausmę, nebus įskaičiuojamas į senaties terminą. Gavusi tokią informaciją iš vykdymą atliekančios institucijos darbuotojos, net nesuabejojo ir neturėjo pagrindo netikėti tokia vykdymo veiksmų seka bei laukė kol bus toliau tęsiamas vykdymas. Nebūdama teisininkė ir neturėdama teisinių žinių, suprato, jog išieškojimas bus tęsiamas, kai nuteistasis atliks bausmę. Apie nuteistojo lygtinį paleidimą nebuvo informuota ir tik atsitiktinai sužinojo, kad nuteistasis V. T. jau yra laisvėje, dirba, neva gauna nemažas pajamas ir nesiruošia atlyginti padarytą žalą. Gavusi šią informaciją, susisiekė su antstolio A. Ščiukino kontora, norėdama išsiaiškinti, kodėl negauna žalos atlyginimo. Antstolio kontoros darbuotoja jai paaiškino, jog vykdymas nuteistojo V. T. atžvilgiu nėra tęsiamas, nes byla seniai pabaigta, o iš naujo dokumentų iš nepriims, nes pasibaigęs 5 metų senaties terminas vykdomųjų dokumentų pateikimui.
2.2. Nukentėjusioji prašyme pabrėžia, kad į antstolius kreipėsi iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo – 2015 m. birželio 29 d. ir termino nepraleido, tačiau nuteistojo padėtis atėmė galimybę ir kliudė laiku ir tinkamai atlikti antstoliui atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo jos valios. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad antstolio kontoroje išieškojimas bus tęsiamas, kadangi ji sumokėjo vykdymo mokestį, atliko visus antstolio nurodytus veiksmus. Jai nebuvo paaiškinta, kad reiks vėl iš naujo sumokėti mokestį ir iš naujo kreiptis į antstolio kontorą su vykdomaisiais raštais. Apie 5 metų senaties terminą nebuvo net užsiminta. Be to, nukentėjusiosios nuomone, senaties eiga turėjo būti sustabdyta, nes išieškojimo nebuvo galima vykdyti dėl svarbių priežasčių, nes skolininkas – nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir neturėjo nei pajamų, nei turto, kas buvo objektyvi kliūtis išieškojimui. Antstolis negalėjo atlikti išieškojimo veiksmų, kurie nepriklausė nuo jos valios. Šiuo metu, jei nuteistasis dirba, turi pajamų, jis turi atlyginti padarytą žalą, jog būtų įvykdytas teisingumas ir bent jau įvykdyta minimali piniginė satisfakcija.
2.3. Nukentėjusioji nurodo, kad teismo išduotus vykdomuosius raštus yra praradusi, likę tik antstolio pranešimai. Nuteistojo V. T. nusikaltimo padarymo metu jai buvo vos 20 metų, likusi be sutuoktinio su dviem mažametėmis dukromis (2 ir 3 metų amžiaus), patyrė didelį šoką, išgyvenimus, buvo labai išsiblaškiusi. Pamena, kad vykdomuosius dokumentus įdėjo į kažkokį perskaitytą žurnalą ir padėjo į stalčių kartu su kitais žurnalais, vaikų spalvinimo knygelėmis, laikraščiais. Ištekėjusi iš mamos namų išsikraustė gyventi pas sutuoktinį, o dokumentai liko stalčiuje tarp žurnalų, vaikiškų knygelių ir kitų popierių. Po jos išsikraustymo mama darė remontą ir stalčiuje buvusius popierius, tarp kurių buvo ir vykdomieji dokumentai, sudegino kaip nereikalingus. Tokiu būdu dokumentai buvo prarasti.
3. Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Nukentėjusiosios K. K. (buvusi pavardė – J.) prašymas tenkinamas.
5. BPK vykdomojo rašto išdavimo procedūros nenumato, todėl sprendžiant šį klausimą turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Vykdomųjų dokumentų išdavimo ir pateikimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 606, 607, 608, 646, 647, 649 straipsniai. CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal minėto straipsnio 6 dalį teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 649 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“ (CPK 649 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 649 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
6. CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnio, reglamentuojančio senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimą, 1 dalyje numatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (CPK 607 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis).
7. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomojo dokumento dublikatą, esant dviem sąlygoms: 1) kai yra duomenų, jog vykdomasis dokumentas (originalas) yra prarastas; 2) kai nėra pasibaigęs terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti.
8. Byloje esantys ir nukentėjusiosios K. K. pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 16 d. 2015 m. birželio 17 d. K. K. (buvusi pavardė – J.) jos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti trys vykdomieji raštai. Iš nukentėjusiosios K. K. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. antstolio A. Ščiukino kontorai buvo sumokėti 339,97 eurai už dokumentų tvarkymą, kas patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad tą dieną ji kreipėsi į antstolio kontorą dėl vykdomųjų bylų pagal jai teismo išduotus vykdomuosius dokumentus. Iš 2015 m. lapkričio 12 d. antstolio A. Ščiukino patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo matyti, kad vykdomosios bylos užbaigtos CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.
9. Taigi CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 12 d. Kadangi nukentėjusioji K. K. praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, turi būti sprendžiamas praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimas.
10. CPK 608 straipsnis reglamentuoja praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą ir nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad neturtinė žala nukentėjusiajai K. K. ir jos nepilnametėms dukterims S. J. ir G. J. padaryta nusikalstamais V. T. veiksmais, t. y., dėl nukentėjusiosios K. K. tuomečio sutuoktinio ir jos dukterų tėvo nužudymo. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 25 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 16 d., o 2015 m. birželio 29 d. nukentėjusioji K. K. teismo išduotus vykdomuosius raštus pateikė antstolio A. Ščiukino kontorai vykdyti, sumokėjo įmoką už vykdomųjų dokumentų tvarkymą. Tačiau jau 2015 m. lapkričio 12 d. vykdomosios bylos užbaigtos ir vykdomieji dokumentai grąžinti, kadangi V. T. atlieka aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę ir neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Nukentėjusioji prašyme nurodė, kad po vykdomųjų dokumentų grąžinimo kreipėsi į antstolio kontorą, kur antstolio kontoros darbuotoja jai paaiškino, kad senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra dešimt metų, o apie penkerių metų terminą nieko neužsiminta. Taip pat nebuvo išaiškinta, kad siekdama priverstinio neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo, nukentėjusioji turi iš naujo pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Todėl neturėdama teisinių žinių, tikėdamasi, kad procesas dėl priverstinio priteistos neturtinės žalos išieškojimo bus tęsiamas po to, kai nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusioji iki šiol į antstolį pakartotinai nesikreipė, kadangi jai taip pat nebuvo pranešta apie nuteistojo lygtinį paleidimą. Ir tik atsitiktinai sužinojusi apie nuteistojo lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir gaunamas pajamas bei nesulaukdama jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji vėl kreipėsi į antstolių kontorą, kur jai buvo paaiškinta, kad jau suėjęs vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios paaiškinimais. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji, gavusi iš teismo vykdomuosius raštus, nedelsdama kreipėsi į antstolio A. Ščiukino kontorą, sumokėjo įmoką už dokumentų tvarkymą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji elgėsi atsakingai ir be nepateisinamo delsimo, o tai, kad dėl gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių stokos nesuprasdama procesinių teisės normų reikalavimų, galimai suklaidinta antstolio kontoros darbuotojos, ji po vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo per penkerius metus vėl nesikreipė į antstolį, nelaikytina jos piktnaudžiavimu savo teisėmis, sąmoningumu vykdomųjų raštų pateikimo vykdymui vilkinimu. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad priverstinio priteistos žalos išieškojimo procedūros laiku nebuvo pradėtos ne dėl nukentėjusiosios apsisprendimo ar valios nulemtų aplinkybių, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą vykdomųjų raštų pateikimui vykdyti. Teismo vertinimu, vien formaliu pagrindu atmetus nukentėjusiosios prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai bei kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju teismas nelaiko nukentėjusiosios veiksmų nesąžiningais, ji siekia gauti jai ir jos nepilnametėms dukterims priteistą žalos atlyginimą, tačiau vykdomųjų raštų nepateikimą antstoliui per CPK įtvirtintą terminą lėmė objektyvios priežastys.
12. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti terminas atnaujintinas, o vykdomieji raštai, kurių dublikatus prašoma išduoti, nėra vykdomi jokioje antstolių kontoroje, nes jie yra prarasti dėl teismo objektyviomis pripažįstamų priežasčių, todėl išduotini vykdomųjų dokumentų dublikatai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 608 straipsniu, 649 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
atnaujinti vykdomųjų raštų, išduotų baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-498/2015, dėl išieškojimo iš V. T. 11 584,80 eurų K. K. (buvusi pavardė – J.) naudai, 5 792,40 eurų G. J. naudai ir 5 792,40 eurų S. J. naudai, pateikimo vykdyti terminą ir išduoti šių vykdomųjų raštų dublikatus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.