Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B., D. B., A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties, kuria ieškovų E. B., D. B., A. B. ieškinys laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą iki 2009-01-26 ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p. nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškinio pagrindas yra netikslus, t. y. ieškovai kelia reikalavimą dėl atskirų teisių pažeidimo pripažinimo, o ieškinyje galima kelti tik susijusius reikalavimus, kiekvienas reikalavimas turi būti aiškiai apibrėžtas, pridėti įrodymai, pagrindžiantys reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo, todėl būtina nurodyti kokios žinios buvo paskleistos, kodėl jos neatitinka tikrovės, kuo žemina ir kurio iš ieškovų garbę ir orumą. Kadangi sandoris yra ginčijamas CK 1.91, 1.80 str. pagrindais, teismas nurodė pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes, taip pat įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dydį, įrodymus, kad daiktai, už kurių nesąžiningą valdymą prašoma priteisti nuostolius, priklauso ieškovams nuosavybės teise ir buvo pas atsakovę, neturtinės žalos buvimo faktą. Taip pat teismas nustatė, kad už ieškinį nėra tinkamai sumokėtas žyminis mokestis, t. y. ieškovai sumokėjo žyminį mokestį tik už turtinį reikalavimą, tačiau nėra sumokėtas žyminis mokestis už ieškovų reiškiamus neturtinius reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimai dėl vagystės inscenizavimo, pasinaudojimo tarnybine padėtimi yra ginami baudžiamosios teisės tvarka.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovų E. B., A. B., D. B. ieškinį atsakovei R. V. dėl teisių pripažinimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškovai nustatytu terminu tinkamai nepašalino teismo 2008-12-15 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, patikslinto ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia pradiniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. konkrečiai nenurodė, kokios žinios buvo paskleistos, dėl ko jos neatitinka tikrovės, kuo žemina ir kurio ieškovo garbę ir orumą, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, įrodymų, pagrindžiančių turtinę žalą, nes su patikslintu ieškiniu pateikti įrodymai nėra tinkami įrodymai byloje reikalavimui dėl nesąžiningo daiktų valdymo pagrįsti, nepateikė rašytinių įrodymų, kad stelažai priklauso ieškovui E. B. ir buvo pas atsakovę. Atkreipė ieškovų dėmesį į tai, kad reikalavimai dėl vagystės inscenizavimo, pasinaudojimo tarnybine padėtimi yra ginami baudžiamosios teisės tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirųjų skundų argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų E. B., D. B., A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, konstatuodamas, jog ieškovai per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. tiksliai ir konkrečiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, neprašė šių įrodymų išreikalauti.

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovai E. B., A. B., D. B. pradiniame ieškinyje nenurodė, kokius konkrečius reikalavimus ir kokiu pagrindu kiekvienas iš jų reiškia atsakovei R. V., t. y. ieškovų nurodytos aplinkybės ir reikalavimai nebuvo konkretūs, nebuvo nurodyti ir pateikti įrodymai, kurių pagrindu ieškovai įrodinės ieškinio aplinkybes (pagrindą). Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 str. 2 d., pagrįstai 2008-12-15 nutartimi nustatė terminą ieškovams pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti ir sukonkretinti ieškinio pagrindą, reikalavimus, pateikti aplinkybes patvirtinančius dokumentus, sumokėti žyminį mokestį už neturtinius reikalavimus. Ieškovai E. B., A. B., D. B., šalindami pradinio ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti R. V. atlyginti E. B. nesumokėtus 6340 Lt už sienų paruošimą dažymui, priteisti E. B. iš R. V. dėl nesąžiningo daiktų valdymo 2340 Lt nuostolių atlyginimą (dėl neteisėto praturtėjimo kito asmens sąskaita), pripažinti, kad R. V. tris mėnesius neteisėtai, daiktų savininkui prieštaraujant, valdė ir disponavo E. B. priklausančiu turtu – dviem statybiniais stelažais (stelažai tuo metu buvo E. darbo įrankiai), E. tris mėnesius buvo apribota galimybė pasinaudoti stelažais, priteisti E. B. iš atsakovės R. V. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; ieškovams A. B. ir D. B. priteisti iš R. V. po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad su atsakove R. V. ieškovas E. B. konkliudentiniais veiksmais sudarė sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, tačiau atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė su ieškovu E. B., t. y. nesumokėjo 6340 Lt už sienų paruošimą dažyti, grasino pasodinti į kalėjimą, perduoti mokesčių inspekcijai, rašė pranešimą Vilniaus miesto 6-ajam policijos komisariatui, Mykolo Riomerio universiteto rektoriui. Dėl to su atsakove sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 str. 1, 2 d., 1.91 str. 1, 2, 3, 4 dalių pagrindu, atsakovė įpareigota atlyginti nesumokėtus 6340 Lt už atliktą darbą. Tai, kad atsakovė tris mėnesius neleido iš remontuojamo buto pasiimti 2 medinių ieškovui E. B. priklausančių stelažų, įrodo prokuroro M. Zupkausko atliktas tyrimas. Dėl atsakovės nesąžiningo daiktų valdymo ieškovas E. B. patyrė 2340 Lt nuostolių. Dėl atsakovės paskleistų Mykolo Riomerio rektoriui tikrovės neatitinkančių faktų apie ieškovą E. B., kuriame jis yra kaltinamas „pasikėsinimu į svetimą turtą“, duomenų skleidimas apie E. B. jo tėvo darbovietėje, raštų rašymas susisiekimo ministrui, baudžiamosios bylos jam iškėlimas žemina ieškovo garbę ir orumą, atsakovė pareiškime Vilniaus miesto 6-ajam policijos komisariatui tapatino jį su nusikaltėliu, jis įgijo įtariamojo statusą, jo tėvas vadinamas „neaiškiu asmeniu“. Dėl to ieškovui E. B. iš atsakovės priteistina 1000 Lt neturtinė žala. Atsakovė be ieškovo A. B. sutikimo rinko ir skelbė informaciją, neturinčią nieko bendro su tiesioginiu ieškovo A. B. darbu, visa susisiekimo ministerija galėjo susipažinti su atsakovės paskelbtu pareiškimu, kuriame atsakovė nurodė ieškovo A. B. ir jo šeimos narius žeminančią, tiesos neatitinkančią informaciją. Ieškinys buvo grindžiamas 2007-01-25 atsakovės prašymu, atsakovės 2006-12-14 pareiškimu, ieškinyje nurodoma, kad A. B. atsakovės 2007-01-25 prašymo neturi. Ieškinyje buvo nurodoma, kad nuo patirtų išgyvenimų sutriko ieškovės D. B. miegas, ūminė organizmo reakcija į stresą išsivystė į lėtinį susirgimą, nedarbingumas truko nuo 2006-12-20 iki 2007-01-22, dėl sveikatos būklės atsirado grėsmė netekti darbo, buvo sutrikdyta sveikata. Nurodomos aplinkybės apie sūnaus darbą Londone, apie tai, kad sūnus įrenginėjo atsakovės butą, kad netikėjo, jog „prisiekusieji“ gali taip šlykščiai apgauti, kad sūnus, negavęs už atliktą darbą suderėtų pinigų, nusivylė, materialinius nuostolius ir sūnaus nusivylimą „prisiekusiais“ išgyveno visa šeima, po nusivylimo sūnus pasišovė išvykti į Londoną.

Pirmosios instancijos teismas 2009-02-23 nutartimi konstatavo, jog ieškovai, pateikdami patikslintą ieškinį, nepašalino 2008-12-15 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ir ieškinį CPK 115 str. 3 d. pagrindu laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų atskirųjų skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2009-02-23 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovų pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį laikė nepaduotu, nurodydamas, kad ieškovai, pateikdami patikslintą ieškinį, nepašalino ieškinio trūkumų, nes patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 p., 2 d. reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-02-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-203/2000). CPK 135 str. įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. 2, 3, 4 p. numato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). To paties straipsnio 2 d. numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Tai reiškia, kad ieškovas privalo ieškinyje nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (pagrindą) bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nes tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009). Be to, teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir ieškinio pagrindimą, ieškinio dalykas yra aiškus ir konkretus, nurodomas pasirinktas teisės pažeidimo šalinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-485/2008). Ieškovas ieškinyje taip pat privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negali, privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, pagrįsti tokį prašymą įrodymais, patvirtinančiais, kad jis siekė gauti reikalingą teismui pateikti įrodymą, tačiau jo gauti negalėjo, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje teismas gali pasiūlyti pateikti tik papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-151/2005).

Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovo E. B. ieškinį sudaro 8680 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, liudytojų kelionės ir kitos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis 260 Lt ir 64 Lt už neturtinę žalą, tačiau ieškinyje taip pat yra nurodytas ir prašymas pripažinti, kad R. V. tris mėnesius neteisėtai valdė ir disponavo E. B. priklausančiu turtu - dviem ieškovui E. B. priklausančiais stelažais (stelažai tuo metu buvo E. darbo įrankiai), E. tris mėnesius buvo apribota galimybė pasinaudoti stelažais. Nėra aišku, ar ieškovas E. B. reiškia šį reikalavimą, ar ne, t. y. nėra aiškios ieškovo pareikštų reikalavimų ribos (atskirajame skunde E. B. šio reikalavimo nenurodo). Ieškovas E. B. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo jį pateikti stelažų nuosavybę pagrindžiančius įrodymus, kadangi šios aplinkybės jau yra įrodytos baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, kad pagal CPK 182 str. nebūtina šių aplinkybių įrodinėti, tačiau ieškinyje ieškovas nenurodė, kad vadovausis CPK 182 str. ir neįrodinės minėtų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas E. B. pateikė prokuroro M. Zupkausko 2009-06-16 raštą, kad iš R. V. buvo paimti du stelažai ir grąžinti E. B., tačiau toks dokumentas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas. Atskirajame skunde nurodoma, kad dokumentai yra Vilniaus miesto 6-ajame policijos komisariate, jis jų neturi. Kaip jau buvo minėta, jei ieškovas neturi įrodymų, kuriais įrodinės ieškinio pagrindą, tai jis turi teisę prašyti išreikalauti šiuos įrodymus (CPK 135 str. 2 d.). Ieškovas E. B. nenurodė aplinkybių, susijusių su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumas, ieškovas neturi įrodyti ieškinio pagrindo, tačiau turi nurodyti ir pateikti įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu reiškia reikalavimus. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad tam tikri įrodymai bus pateikti parengiamojo posėdžio metu, tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje teismas gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas E. B. nepašalino ieškinio trūkumų, ir todėl E. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės R. V. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, reikalavimą grindė CK 2.23 str. 4 d. ir CK 2.24 str. 3 d., t. y. dėl teisės į privatų gyvenimą bei garbės ir orumo pažeidimo. Nurodė, kad atsakovė pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą, paskleidė duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, taip pat tikrovės neatitinkančius duomenis. Savo reikalavimą grindė tuo, kad dėl atsakovės 2006-12-14 pareiškimo susisiekimo ministrui, kuriame atsakovė, siekdama jį sukompromituoti, paskleidė informaciją apie jo sūnų E. B., skundėsi susisiekimo ministrui, kad dėl jo ir jo sūnaus veiksmų ji patyrė 100 000 Lt materialinę ir moralinę žalą, taip pat tuo, kad 2007-01-25 prašymu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai atsakovė prašė ištirti jo, A. B., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą, nes dėl jo atsakovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nors ieškovas nurodo, kad ir dėl šio atsakovės rašto jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikė teismui atsakovės Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikto prašymo, neprašė teismo šio įrodymo išreikalauti. Taip pat iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais yra grindžiamas teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais yra grindžiamas garbės ir orumo pažeidimas, kokiomis aplinkybėmis ir kokias įrodymais yra grindžiamas neturtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo A. B. atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Ieškovė D. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės R. V. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sutrikdymo. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl materialinių sūnaus nuostolių ir sūnaus nusivylimo prisiekusiaisiais (atsakovė yra buvusi auditorė) išgyveno visa šeima, nuo patirtų išgyvenimų sutriko miegas, pašlijo sveikata. Po emocinio sukrėtimo buvo nedarbinga nuo 2006-12-20 iki 2007-01-22, dėl ko atsirado grėsmė netekti darbo, ūminė organizmo reakcija į stresą išsivystė į lėtinį susirgimą. Ieškovė teismui pateikė medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją nuo 2006-12-20 iki 2007-01-22 kopiją. Taip pat pateikė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1889, nurodydama, kai tai riboto naudojimo dokumentas ir skirtas tik teismui. Pažymėtina, kad civilinėje byloje teikiami įrodymai, su kuriais turi teisę susipažinti ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.), todėl įrodymas negali būti teikiamas tik teismui. Atskirajame skunde apeliantė nurodo kitas aplinkybes, dėl kurių jai buvo padaryta neturtinė žala, t. y. kad ji (ieškovė D. B.) susirgo hipertonija dėl atsakovės šantažo prieš jos šeimos narius – sūnų ir vyrą – dėl ilgalaikio streso ir dvasinių išgyvenimų. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės D. B. patikslinto ieškinio pagrindas yra netikslus, nekonkretus, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą su ieškiniu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.