Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. gruodžio 1 d. apie 05.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine V. Ž. metu, kambaryje rankomis suėmęs V. Ž. už žastų, pargriovė ją ant lovos, po ko abejomis rankomis suėmęs V. Ž. už kaklo, jį suspaudė bei kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Ž. pabėgus į virtuvę, virtuvėje kumščiu sudavė V. Ž. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, o nuo prieš ją naudojamo smurto vonioje bandančiai pasislėpti V. Ž., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių V. Ž. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Ž. minkštųjų audinių sumušimą ir poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. Ž. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad su nukentėjusiąja bendravo 3-4 metus, o kartu gyveno nuo 2023 m. balandžio – gegužės mėnesio. 2023 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute nuo ryto vyko žodinis konfliktas dėl įvairių asmeninių nesutarimų. Su nukentėjusiąja pykosi visą dieną. Apie 16 val. jis pradėjo vartoti alkoholį. Būnant kambaryje, jis V. Ž. paėmė už žastų ir pargriovė ant lovos, gali būti, kad abiem rankom suėmė už kaklo, gali būti, kad sudavė smūgį į pilvą – neprisimena. Į galvą kumščiu sudavė 2-3 kartus, smūgiai buvo į kaktą ir skruostą. Tikslaus smūgių skaičiaus gali ir neprisiminti, nes buvo piktas ir neblaivus. Nukentėjusioji gynėsi - mojavo rankomis, spyrė, jai pavyko pabėgti pas kaimynę. Nukentėjusios kaktoje matė gumbą. Tokį elgesį įtakojo girtumas. Konstatuotus sužalojimus padaryti galėjo. Savo elgesį, dėl nusikalstamos veikos padarymo vertina blogai. Teismo prašo jį atiduoti pagal laidavimą mamai, nes tai labai artimas žmogus, su kuriuo dabar gyvena ir jam yra autoritetas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojos V. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. S. yra jos sugyventinis. Ji kartu su juo gyveno apie pusę metų G. priklausančiame bute, kartu gyveno iki 2023 m. gruodžio 1 d., tai yra iki tol, kol jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą. 2023 m. lapkričio 30 d. jie su G. pykosi visą dieną, pykosi dėl buitinių priežasčių. Tuomet G. dienos metu namuose pradėjo vartoti alkoholį ir gėrė visą dieną. Nakties metu ji pradėjo jam priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį ir tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu G. ją pastūmė, tačiau jokie sužalojimai tuo metu jai nebuvo padaryti. Ji paskambino G. motinai ir pasakė apie G. elgesį. G. motina jai patarė išeiti iš buto. Ji pradėjo krautis daiktus, norėdama išeiti iš buto, nes G. buvo neblaivus ir agresyvus. G. sužinojęs, kad ji skambino jo motinai, labai supyko ir pradėjo ją stumdyti bei trukdė rinktis jai daiktus. Ji paėmusi santechninį raktą juo užsimojo, prašydama G. palikti ją ramybėje, tačiau G. iš jos raktą atėmė ir rankomis sugriebęs ją už žastų, pargriovė ją ant lovos, po to sugriebė ją už kaklo ir kelias sekundes laikė už kaklo taip ją smaugdamas. Po to, jai gulint ant lovos, G. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvo sritį. Ji priešinosi, smūgiavo jam rankomis gindamasi nuo jo, o išsisukusi nuo G. ji nubėgo į virtuvė. Virtuvėje ji pargriuvo ant kedės, o prie jos priėjęs G. kumščiu sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį. Gelbėdamasi nuo G. naudojamo smurto, ji nubėgo į vonios kambarį, norėdamas ten užsirakinti, tačiau G. atbėgo jai iš paskos, liepdamas jai atiduoti telefoną. Kadangi ji G. telefono nedavė, G. kumščiais sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių į kairę veido pusę ir sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę. Būdama vonioje ji surinko pagalbos numerį 112, atsiliepė centro operatorė, tačiau tuo momentu G. iš jos telefoną atėmė. Jai kažkaip pavyko prasibrauti pro G. ir ji iš buto išbėgo ir nubėgo pas kaimynus, gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynė greitai atidarė duris, tuo metu į laiptinę išbėgo ir G.. Ji pasakė kaimynei, kad G. ją muša, kad jis atėmė iš jos telefoną. Kaimynė paėmė iš G. jos telefoną. Ji su kaimyne užėjo į kaimynės butą ir tuo metu jai paskambino pagalbos centro operatorė ir ji (V. Ž.) papasakojo operatorei apie įvykį. Netrūkus atvyko policijos pareigūnai bei medikai, nes dėl G. prieš ją panaudoto smurto jai kaktoje atsirado gumbas bei labai svaigo galva. Į ligoninę ji vykti atsisakė, nes nesijautė tuo metu labai blogai. Atvykus pareigūnams ji buvo nuvežta į Jonavos policijos komisariatą, kur buvo apklausiama, tačiau komisariate jai pasidarė bloga, todėl pakartotinai buvo iškviesti medikai ir ji buvo nuvežta į Jonavos ligoninę apžiūrai. Ją apžiūrėjęs gydytojas - traumatologas buvo įtaręs žandikaulio lūžį, tačiau ši diagnozė nepasitvirtino ir ji buvo išleista namo. Pas G. S. ji daugiau negrįžo ir nebegrįš, jam atleisti dėl to ką jis padarė ji neketina, nes tai yra neatleistina. Nuo G. S. jai suduotų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą galvos, pilvo srityse, jai susidarė kraujosruvos veide, iki šiol skauda žandikaulį. Įvykio metu ji buvo blaivi, savęs ji tikrai nežalojo (1 t., b. l. 1-11, 74-77, 80-83).

Liudytojos V. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gyvena kaimynystėje su G. S., kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 1 d., apie 05.30 val. ji išgirdo, kad pas G. S. bute kažkas vyksta, girdėjosi moters riksmai. Ji sukluso ir išgirdo, kaip kaimynė verkdama šaukė: „padėkit“, taip pat girdėjo G. S. balsą kažką kalbantį. Įtardama, kad kaimynė yra galimai skriaudžiama, ji norėjo paskambinti pagalbos numeriu 112, tačiau tuo pat metu kažkas paskambino į duris, o atidariusi buto duris ji pamatė kaimynę iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuri verkė, buvo basa, jos kaktoje matėsi gumbas. Tuo pat metu ji pamatė, kad iš buto į laiptinę išėjo G. S.. Kaimynė pradėjo sakyti, kad G. ją sumušė, todėl ji (V. M.) atsistojo tarp G. ir kaimynės, norėdama ją apginti nuo G.. Buvo akivaizdu, kad G. smurtavo prieš kaimynę, nors jis tai neigė, sakydamas, kad tik ją pastūmė. Matėsi, kad G. S. buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaimynė pasakė, kad G. iš jos atėmė telefoną, todėl ji liepė G. grąžinti telefoną, kurį jis laikė rankose. G. telefoną atidavė ir ji su kaimyne nuėjo į savo butą, o G. nuėjo į savo butą. Kaimynė paskambino pagalbos numeriu 112 ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Ji girdėjo kaip kaimynė centro operatorei sakė, kad G. S. ją (kaimynę) sumušė ir kad reikalinga greitoji pagalba. Atvykusiems policijos pareigūnams kaimynė taip pat pasakė, kad G. S. prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 95-98).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės J. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus prie namo pasitiko V. M., kuri nurodė, kad pas ją atbėgo sumušta kaimynė, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Nuėjus į V. M. butą Nr. (duomenys neskelbtini), bute buvo rasta pranešėja V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad ją namuose sumušė neblaivus sugyventinis G. S., kuris sudavė jai ne mažiau penkių smūgių kumščiu į galvos sritį, rankas, pilvą. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo bandyta patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) butą, tačiau buto durų niekas neatidarė. Susisiekus su G. S. telefonu, pastarasis nurodė, kad jo namuose nėra. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimas ir kraujosruva veido kairėje. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė (1 t., b. l. 19-22).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. gruodžio 1 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Grumtynių požymių nesimato (1 t., b. l. 31-39).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2023 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (V. Ž.), kuri nurodo, kad ją namuose sumušė neblaivus sugyventinis G. S., kuris iš jos atėmė telefoną, pamatęs, kad ji skambina pagalbos numeriu 112. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad moteris pareigūnams nurodo, kad jai buvo suduoti smūgiai į veidą, pilvo bei krūtinės sritį. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad bute yra kita moteris ir vyras, moteris (V. M.) pareigūnams nurodo, kad ji girdėjo, kad kaimynai triukšmavo (mušėsi) apie 20 minučių, ji norėjo iškviesti policiją, tačiau tuo metu pas ją atbėgo kaimynė ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis G.. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pirma moteris (V. Ž.) apsiverkusi, labai išsigandusi, susijaudinusi, basa, moters veide matosi kraujosruvos, kaktoje gumbas. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykę medikai apžiūri moterį (V. Ž.), kuri skundžiasi galvos skausmais bei svaigimu. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai beldžia į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, tačiau durų niekas neatidaro (1 t., b. l. 44-46).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2023 m. gruodžio 1 d. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame 05:40 val. užfiksuotas trumpas garso įrašas, kuriame moteris garsiai verkdama šaukia: „maldauju, nueik, prašau maldauju, eik nuo manęs G., nu prašau, nu prašau“, netrūkus atsiliepia operatorė sakydama „112 klausom“ ir pokalbis nutrūksta (1 t., b. l. 54-56).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2023 m. gruodžio 1 d. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame 05:41 val. užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir moters (V. Ž.), kuri nurodo, kad ją namuose sumušė sugyventinis, kuris sudavė jai smūgius į pilvą, galvą, ko pasėkoje susidarė gumbas galvoje, moteris prašo medikų pagalbos (1 t., b. l. 57-60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. Ž. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Tai patvirtina turimos med. dokumentacijos bei apžiūros duomenys. Sužalojimai padaryti greičiausiai smūgiuojant rankomis ir suduodant mažiausiai penkiais smūgiais - sužalojimai veide padaryti trimis smūgiais, kraujosruvos dešiniame žaste galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio suspaudžiant šią sritį rankomis, kraujosruva dešinėje šlaunyje išsivystė nuo vieno smūgio ir galimai spyrio. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ir pan. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus (1 t., b. l. 89-92).

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis 2023 m. gruodžio 1 d. 06.02 val. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,00 ‰ neblaivumas, 2023 m. gruodžio 1 d. 09.19 val. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,67 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 25-28,102-104).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

G. S. savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamasis namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine V. Ž. metu, kambaryje rankomis suėmęs V. Ž. už žastų, pargriovė ją ant lovos, po ko abejomis rankomis suėmęs V. Ž. už kaklo, jį suspaudė bei kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Ž. pabėgus į virtuvę, virtuvėje kumščiu sudavė V. Ž. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, o nuo prieš ją naudojamo smurto vonioje bandančiai pasislėpti V. Ž., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių V. Ž. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Ž. minkštųjų audinių sumušimą ir poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. Ž. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji V. Ž. buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, liudytojos V. M. parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad G. S. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį laiduotojo atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma, veika baigta. Kaltinamasis neteistas (2 t. b. l. 41-44), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2023-08-04 pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalį, ANK 424 straipsnio 5 dalį (paskirtos baudos sumokėtos) (2 t., b. l. 32-40), Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 3-4), dirbantis ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Prašymą kaltinamąjį G. S. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė kaltinamojo mama V. S.. Vertindamas laiduotojos, V. S., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. ir V. S. artimai bendrauja. V. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, vadovų charakterizuojama teigiamai. V. S. praeityje neteista. Iš jos parodymų teismui matyti, kad V. S. pasirengusi padėti sūnui, gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. S. yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra nustatytos visos tam būtinos sąlygos ir pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos V. S. atsakomybėn. Baudžiamoji byla kaltinamojo G. S. atžvilgiu nutrauktina.

Pažymėtina, jog užstatas skiriamas tuo atveju, kai manoma, kad jį taikant bus labiau užtikrintas tinkamas laidavimo vykdymą ir padidės asmens motyvacija tinkamai elgtis. Nagrinėjamu atveju G. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jokių administracinių nusižengimų, susijusių su žala žmogaus sveikatai, nėra padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad vien ikiteisminio tyrimo atlikimas, teisminis procesas bei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žinant, kokiais atvejais jis gali būti panaikintas, G. S. turės teigiamos įtakos. Teismo įsitikinimu, G. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, jo darbo užmokestis nėra didelis.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, telefoninių skambučių įrašai –– paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Jonava, atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, telefoninių skambučių įrašus –– palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

G. S. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.