Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-873/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1A-472-873/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53762-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
G. Š.
Civilinis ieškovas
UAB „duomenys neskelbtini“
Advokatai
Giedrius Bučinskas, Aurelija Rutkauskaitė
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-472-873/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53762-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Gedvilienei,išteisintajai G. Š.,gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui,

civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotai atstovei advokatei Aurelijai Rutkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. (buvusi pavardė J.) (toliau – G. Š.) dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys dėl 2463,74 eurų žalos atlyginimo, pareikštas G. Š., paliktas nenagrinėtu. UAB „duomenys neskelbtini“ reikalavimas dėl 3917,72 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš G. Š., atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

G. Š. (J.) pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą: ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), restorano „duomenys neskelbtini” (duomenys neskelbtini), taip pat, būdama atsakinga pagal materialinės atsakomybės sutartį Nr. DS-297 už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį, UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, turėdama tikslą pasisavinti UAB „duomenys neskelbtini” pinigines lėšas, 2017 m. rugpjūčio 9 d., eidama UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) pareigas, paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 538, 315 eurus, jų neįnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., eidama UAB „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) pareigas, paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 569, 3060 eurus, jų neįnešė į paminėtą UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 19 d. paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 573, 670 eurų, iš jų į banko sąskaitą įnešė tik 595 eurus, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., eidama UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) pareigas, paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 170, 210 eurų ir pagal kasos išlaidų orderį Nr.566 670 eurų, iš jų įnešė į tą pačią banko sąskaitą tik 860 eurų, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 18 d., paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 175, 195 eurus, iš jų įnešė į tą pačią banko sąskaitą tik 150 eurų. Tokiu būdu neįnešė į paminėtą banko sąskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančių grynųjų pinigų - 3515 eurų, tokiu būdu juos pasisavino, tuo savo veiksmais UAB „duomenys neskelbtini” padarydama 3515 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. Š. (J.) pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Patenkinti UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 2463,74 eurų sumai, priteisiant jį atlyginti G. Š. (J.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. Š. (J.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio l dalyje, vertindamas byloje esančius įrodymus, nuosprendyje padarė netinkamas, prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

2.2. Prokurorė nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio, kad G. Š., dirbusi UAB restoranų (duomenys neskelbtini) bei atlikdama jai priklausančias funkcijas, puikiai žinojo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo spragas ir jomis galėjo pasinaudoti pasisavindama kaltinime nurodytą pinigų sumą, pagrįstai tikėdamasi, kad pinigų dingimo aplinkybes nustatyti bus sudėtinga. Pasak prokurorės, abejonių kelia G. Š. elgesys po to, kai buvo nustatytas pinigų trūkumas, kadangi ji staiga pasiėmė nedarbingumą, atsisakė paaiškinti situaciją vadovei, neatsakinėjo į jos skambučius, kviečiama atvykti pokalbiui, šį pasiūlymą ignoravo. Pirmosios instancijos teismas staigaus G. Š. pasitraukimo iš darbo, paaiškėjus pinigų dingimui, nevertino kaip įtartino, priešingai, konstatavo, kad būtent dėl jos netikėto pasitraukimo iš darbo galėjo atsirasti netikslumai buhalterinėje apskaitoje.

2.3. Prokurorei kelia abejonių G. Š. argumentas, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 569 dėl 3060 eurų yra jos parašas, tačiau skubėdama pasirašė nepatikrinusi, ar realiai gavo nurodytą sumą, tuo metu ji tikrino kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. l d. iki 2017 m. rugsėjo mėn. 15 d. Prokurorės manymu, asmuo, būdamas atsakingas už patikėtą turtą pagal materialinės atsakomybės sutartį, suvokdamas tokio pobūdžio sutarties nesilaikymo pasekmes, negalėtų pasielgti taip neatsakingai, juolab, kad minėtu kasos išlaidų orderiu perduota suma nėra tokia didelė, kad nebūtų įmanoma greitai sutikrinti, ar suma atitinka orderyje nurodytus duomenis.

2.4. Pasak prokurorės, nors G. Š. nurodė, kad kartais trūkumų pasitaikydavo, tačiau, atsižvelgiant į restoranų dienos apyvartą, tos sumos nebūdavo ženklios, dažniausiai paaiškėdavo, kad jos buvo išleidžiamos perkant kažkokias prekes restorano veiklai, tačiau tokią versiją paneigė UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės paaiškinimas. Atstovė nurodė, kad kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 15 d. minimo patikrinimo metu jau buvo perduoti UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterijai ir G. Š. žinioje buvo vos 9 buhalteriniai dokumentai (5 kasos pajamų ir 4 kasos išlaidų orderiai), todėl 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 569 turėjo būti pirmuoju dokumentu, kurį ji pamatė ir kurį turėjo patikrinti. Prokurorės manymu, teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog dalis dingusių pinigų taip pat galėjo būti išleisti smulkioms restoranų reikmėms.

2.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu G. Š. turėjo skolų, t. y. vaikinas, su kuriuo ją praeityje siejo artimi santykiai, jos vardu buvo pasiėmęs kreditą, kuris buvo išieškomas iš jos darbo užmokesčio, po ko jai pragyvenimui likdavo apie 300-400 eurų mėnesiui. Pažymima, kad šią aplinkybę apklausos metu paminėjo ir liudytoja D. D. (Š.), nurodydama, kad nežino, ar G. Š. kreditai galėtų būti susiję su pinigų paėmimu, tačiau visgi padarė prielaidą, kad tokių finansinių įsipareigojimų turėjimas, jos manymu, galėtų paskatinti G. Š. ieškoti nelegalaus pinigų šaltinio.

2.6. Atkreipiamas dėmesys į liudytojos K. K. parodymus, jog jai grįžus iš atostogų, kuomet ją pavadavo G. J., buvo atliekamas buhalterinis patikrinimas, kurio metu ir buvo aptiktas vienas orderis su G. J. parašu, tačiau trūko čekio, patvirtinančio minėtos sumos įnešimą į banko sąskaitą. Susisiekus su G. J., ji pažadėjo tą čekį pateikti vėliau, tą veiksmą vis atidėliodama, todėl K. K. buvo aišku, kad ji to čekio tiesiog neturi. Pasak prokurorės, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad G. Š., suvokusi, kad jos padaryta nusikalstama veika išaiškėjo ir žadėdama pateikti tai, ko ji neturėjo (čekio), tik sustiprino įtarimą, kad kažką slepia.

2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio posėdžio metu apklausti liudytojai K. R., G. J., O. B. patvirtino, jog 3000 eurų yra ta suma, kuri iš esmės sudaro visos dienos restorano apyvartą savaitgalį, maža to, apie 60 procentų atsiskaitymų restoranuose sudaro mokėjimai banko kortelėmis. Tai reiškia, jog tam, kad susidarytų 3000 eurų grynųjų suma kasoje, pinigai turėtų būti kaupiami joje apie savaitę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad restoranų vadovai grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą banke įnešdavo kiekvieną dieną, todėl situacijos, kuomet į kasos išlaidų orderį būtų įrašyta tokia didelė suma, tiesiog negalėtų būti.

2.8. Pasak prokurorės, teismas nesivadovavo ta aplinkybe, jog G. Š. turėjo jos vardu išduotą banko „Swedbank“ kortelę, kuria ji įnešdavo pinigines lėšas į „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą. Toks kortelės turėjimas UAB buhalterėms leido tiksliai nustatyti ir atsekti, kada ir kokias pinigines lėšas įnešė G. Š. į įmonės kasą, juolab, kad pati G. Š. pripažino, jog niekada ir niekam nėra davusi pasinaudoti jos vardu išduota banko kortele. Taip pat prokurorė nurodė, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo įsakymu buvo patvirtintas atskaitingų asmenų sąrašas, iš kurio matyti, jog tarp atskaitingų asmenų buvo nurodyta ir G. Š., taip pat nurodyta suma, kuria atskaitingi asmenys galėjo disponuoti bendrovės vardu, kuri neviršija 100 eurų per mėnesį.

2.9. Nurodoma, jog teismas, išteisindamas G. Š., neanalizavo tos aplinkybės, kad civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė pateikė kasos knygos išrašus, kuriuos savo vadovaujamame (duomenys neskelbtini) vedė pati G. Š. (ši kasos knyga buvo vedama padalinyje bei reguliariai teikiama UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterijai, kuri, sutikrinusi esančią informaciją, duomenis perkeldavo į bendrą UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę programą). Prokurorė pažymi, jog šiuose kasos knygos išrašuose aiškiai matyti, ką ir patvirtino teisme apklausta specialistė-ekspertė L. B., kad nuo to laiko, kai G. Š. buvo paskirta UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), palaipsniui buvo kaupiamas, kasoje nuolat turėjęs būti, bendrovės veiklai nebūdingas, grynųjų pinigų likutis, kuris vienu metu siekė 6000 eurų.

2.10. Pabrėžiama, kad G. Š., tuo metu materialiai atsakinga už (duomenys neskelbtini) kasą, pati nuosekliai pildydavo kasos knygą, ką patvirtino liudytojos J. B. ir B. V., todėl deklaruojamo tokio dydžio pinigų likučio kasoje negalėjo nepastebėti. Prokurorės nuomone, kadangi G. Š. deklaruodavo, kad jos valdomoje (duomenys neskelbtini) kasoje buvo itin didelis grynųjų pinigų likutis, kuris nebuvo likviduojamas net po įvykusių inkasacijų, todėl jos versija, jog didelį valdomoje kasoje sukauptą likutį likvidavusi 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 569 3060 eurų sumai, kurį pasirašė spontaniškai, nematydama turinio, nes tokio pinigų kiekio kasoje nebuvo, neatitinka tikrovės.

2.10. Prokurorė pažymi ir tai, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog UAB buvo užfiksavę atvejų, kai G. Š., nesant jokio pateisinimo, neinformavusi UAB „duomenys neskelbtini“ administracijos, nesant dėl to surašyto jokio buhalterinio dokumento, pasiimdavo grynųjų pinigų iš jos (duomenys neskelbtini) kasos, dėl ko G. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda, surašant 2017 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. BK DRB 17/03-02. Nurodoma, kad po to pinigų trūkumas nebuvo iš karto pašalintas, dėl to kasos buvo tikrinamos du kartus, siekiant įsitikinti, kad G. Š. padengė pinigų trūkumą. Tai, prokurorės nuomone, rodo, jog G. Š. nuosekliai kaupė kasoje pinigines lėšas, tai pažymėdama kasos knygoje, jas pasisavino, po ko išrašė ir pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. 569, kaip pateisinamą dokumentą.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą

civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė nurodo, kad pritaria prokuratūros apeliaciniam skundui ir prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir G. Š. parodymus, priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Civilinio ieškovo atstovė advokatė pritarė prokurorės pozicijai. Išteisintosios gynėjas nurodė, kad skundas grindžiamas prielaidomis, nėra įrodyta objektyvioji veikos pusė, todėl prašė palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. Išteisintoji G. Š. nesutiko su prokurorės skundu, nurodė, kad nėra padariusi nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio l dalyje, nuosprendyje padarė netinkamas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kas sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, savo išvadas dėl G. Š. išteisinimo, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, pagrindė išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Teismo išvados motyvuotos, priešingai nei teigia prokurorė, padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, neapsiribojo kaltinimo pateiktais įrodymais, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. G. Š. kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad ji 2017 m. rugpjūčio 9 d., eidama UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) pareigas, paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 538, 315 eurus, jų neįnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 569, 3060 eurus, jų neįnešė į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą, 2017 m. rugsėjo 19 d. paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 573, 670 eurų, iš jų į banko sąskaitą įnešė tik 595 eurus, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., eidama UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) pareigas, paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 170, 210 eurų ir pagal kasos išlaidų orderį Nr. 566 670 eurų, iš jų įnešė į banko sąskaitą tik 860 eurų, 2017 m. rugsėjo 18 d., paėmusi iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 175, 195 eurus, iš jų įnešė į banko sąskaitą tik 150 eurų.

7. Šioje byloje ginčo nėra, jog atlikus kasos dokumentų patikrinimą už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., restoranuose „duomenys neskelbtini“, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatytas 3515 eurų trūkumas (t. 1, b. l. 4). Prokurorė G. Š. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo, preziumuoja iš esmės pinigų trūkumo įmonės sąskaitoje nustatymo faktu. Kadangi G. Š. nuo tyrimo pradžios savo kaltę, jog pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, neigė, todėl šioje baudžiamojoje byloje esminė aplinkybė – nustatyti, ar kaltinime nurodytu laikotarpiu apskritai buvo minėtos lėšos – 3515 eurų, kokiomis aplinkybėmis susidarė nustatytas trūkumas. Tikrindamas šiuos faktus, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, pagrįstai vertino, kokia įmonėje buvo piniginių lėšų laikymo, tvarkymo ir saugojimo tvarka, ar keičiantis materialiai atsakingiems asmenims įmonėje buvo atliekama grynųjų pinigų inventorizacija. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas abejones dėl G. Š. kaltės pagrindė byloje nustatyta svarbia aplinkybe, kad UAB „duomenys neskelbtini“ filialuose – (duomenys neskelbtini) kasos operacijų apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ši svarbi aplinkybė apeliacinio skundo argumentais nepaneigta, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytai pozicijai.

8. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visa tyrimui reikšminga medžiaga buvo pateikta specialistei ir ekspertei. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai aptarė bylos duomenis, remdamasis specialistės ir ekspertės paaiškinimais, atskleidė jų įrodomąją vertę, tarpusavio ryšį.

9. Kaip matyti iš specialistės L. N. paaiškinimų, UAB „duomenys neskelbtini“ filialuose – (duomenys neskelbtini) kasos operacijų apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d įstatymo Nr. lX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4¹, 5, 16, 17, 19 punktų reikalavimų nesilaikymo dėl apskaitos dokumentų privalomų rekvizitų ir taisyklių 29 punkto reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 5 punkto reikalavimų nesilaikymo dėl privalomų inventorizacijų perduodant turtą keičiantis materialiai atsakingiems asmenims iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto (pinigų) ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10. Pasak specialistės, UAB „duomenys neskelbtini“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4¹ punkto reikalavimų „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“; 5 punkto reikalavimų „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai - žodžiais, centai - skaitmenimis“; 19 punkto reikalavimų „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“. Visi teismui pateikti UAB „duomenys neskelbtini“ įforminti kasos išlaidų orderiai, apskaityti filialų kasos knygose, yra be vadovo, vyriausiojo buhalterio ir du orderiai iš (duomenys neskelbtini) filialo – be kasininko ir pinigų gavėjo parašų.

11. Specialistė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 18 punkto reikalavimus „Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi“; pagal 30 punkto reikalavimus „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizavimo taisykles įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, vyriausiasis buhalteris atsako už teisingų inventorizacijos rezultatų, turto pertekliaus ir neišieškotų trūkumų registravimą subjekto buhalterinėje apskaitoje. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje numatyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Visi teismui pateikti įforminti kasos pajamų orderiai nepasirašyti vyriausiosios buhalterės. Bendrovės „duomenys neskelbtini“ turto (pinigų) ir įsipareigojimų inventorizacijos (perduodant dokumentus keičiantis materialiai atsakingiems asmenims yra privalomos, tačiau teismui jos nepateiktos.

12. Ekspertė L. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog susipažinusi su kasos knygos nuo 2017 m. sausio iki rugsėjo mėn. kopijomis, pastebi tendenciją, kad likutis auga, po to nurašomas. Realiai tų pinigų galėjo nebūti. Susidarė toks vaizdas, kad dokumentinis likutis galėjo neatitikti faktinio. Pasak ekspertės, kai tvarkingai vedama apskaita, daromos inventorizacijos - nuo vienos inventorizacijos iki kitos, kada rastas trūkumas (t. 4, b. l. 41-43, 146-150).

13. Aplinkybę, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D., dirbusi UAB „duomenys neskelbtini“ įmonėje (duomenys neskelbtini), parodė, kad išeinant G. Š. (buvusi pavardė J.) atostogų ir ją pavaduojant G. J., nebuvo atliktas finansinis patikrinimas, surašytas aktas, nes tai įmonėje nebuvo praktikuojama (t. 1, b. l. 27-28). Liudytoja G. J. parodė, kad G. Š. (buvusi pavardė J.) atnešė kelis kasos išlaidų orderius, paaiškino, jog buvo padarytos klaidos, paprašė, kad ji pasirašytų ant išlaidų orderių. Liudytoja nurodė, kad ji pateiktų kasos išlaidų orderių netikrino, nežiūrėjo nei kokios pinigų sumos išrašytos, nei kokia data. Taip pat nurodė, kad jų darbe įprasta, jog pasitaiko klaidų (t. 1, b. l. 33). Pastebėtina ir tai, jog civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ rašte paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) padaliniuose inventorizacijų išteisintosios darbo įmonėje metu nebuvo (t. 3, b. l. 53). Taip pat nurodyta, kad joks atskiras dokumentas vykdant kasos patikrinimą nebuvo surašytas. Detalūs kasų patikrinimo aktai bendrovėje pradėti pildyti tik nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio (t. 3, b. l. 76-78).

14. Nors prokurorės skunde teigiama, kad G. Š., dirbusi UAB restoranų padaliniuose (duomenys neskelbtini) bei atlikdama jai priklausančias funkcijas, puikiai žinojo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo spragas ir jomis galėjo pasinaudoti pasisavindama kaltinime nurodytą pinigų sumą, teisėjų kolegija vertina, kad tokiais argumentais grįsti išvados apie asmens kaltę nėra pagrindo. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmuo negali būti įpareigotas įrodinėti savo nekaltumo. Taip pat prokurorės skunde dėstomos abejonės, kad G. Š. turėjo skolų, K. K. vis netesėdavo pažado pateikti čekį, 2017 m. kovo 23 d. įsakymu jai buvo skirta drausminė nuobauda (t.1, b. l. 98), teisėjų kolegijos nuomone, nevertintinos įrodančiomis išteisintosios kaltę.

15. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad filialų darbuotojai pakeisdavo vienas kitą atostogų metu pagal direktorės O. B. įsakymus. Bylai aktualiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) padalinyje 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakingas už grynųjų įnešimą buvo G. Š. (buvusi pavardė J.), (duomenys neskelbtini) padalinyje 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2017 m. rugpjūčio 8 d. G. J. (t. 1, b. l. 112), 2017 m. rugpjūčio 9 d. – 2017 m. rugpjūčio 13 d. G. Š. (buvusi pavardė J.), 2017 m. rugpjūčio 14 d. – G. T., 2017 m. rugpjūčio 15 d. G. Š. (buvusi pavardė J.), (duomenys neskelbtini) padalinyje - 2017 m. rugsėjo 4 d. – 2017 m. rugsėjo 18 d. G. Š. (buvusi pavardė J.) (t 1, b. l. 86) (t. 3, b. l. 46). Kadangi G. Š. pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, todėl ji savo darbo laikotarpiu prisiėmė materialinę atsakomybę už surinktas pinigines lėšas. Tyrimo metu nustatyta, kad teismui nepateiktos bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ turto (pinigų) ir įsipareigojimų inventorizacijos, kurios yra privalomos perduodant dokumentus keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, o kasoje po įnešimo pastoviai buvo apskaitomas didelis grynųjų pinigų likutis (t. 3, b. l. 41-47). Nors darbuotojai keisdavosi, tačiau kasoje esančių grynųjų pinigų neinventorizavo ir jokių dokumentų perdavimo – priėmimo aktų nesurašė, todėl būtent tuo laikotarpiu, kai darbuotojai pakeisdavo kitą atostogaujantį ar sergantį darbuotoją, atsirado pinigų trūkumas įforminus įnašą į banko sąskaitą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių, ar kasoje apskritai nurodomu metu galėjo būti kaltinime pateiktos sumos, jei įmonėje nebuvo įprastai atliktos privalomos grynųjų pinigų inventorizacijos. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ta aplinkybe, jog G. Š. turėjo jos vardu išduotą banko „Swedbank“ kortelę, kuria ji įnešdavo pinigines lėšas „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą. Nors nustatyta, kad liko neįnešta į sąskaitą 3515 Eur, tačiau nebuvo atlikta inventorizacija, surašytas perdavimo priėmimo aktas, todėl nėra aišku, kokią sumą G. Š. perėmė.

16. Svarbu pažymėti, kad visi teismui pateikti įforminti kasos pajamų orderiai yra be vadovo, vyriausiojo buhalterio, keli orderiai be kasininko ir pinigų gavėjo parašų. Iš byloje esančių pateiktų kasos pajamų orderių analizės matyti, kad (duomenys neskelbtini) filialo 2017 m. rugpjūčio 9 d. orderyje Nr. 538 - 315 Eur prie žodžių „Išdavė kasininkas G. J.“ yra parašas; 2017 m. rugsėjo 13 d. orderyje Nr. 566 – 670 Eur prie žodžių „Išdavė kasininkas G. J.“ yra parašas; 2017 m. rugsėjo 16 d. orderyje Nr. 569 - 3060 Eur prie žodžių „Išdavė kasininkas G. J.“ yra parašas; 2017 m. rugsėjo 19 d. orderyje Nr. 573 - 670 Eur prie žodžių „Išdavė kasininkas G. J.“ yra parašas.(duomenys neskelbtini) filialo 2017 rugsėjo 13 d. orderyje Nr. 170 – 210 Eur prie žodžių „Išdavė kasininkas G. J.“ parašo nėra; 2017 m. rugsėjo 18 d. orderyje Nr. 175 - 195 Eur prie žodžių „Išdavė kasininkas G. J.“ parašo nėra; prie žodžių „Gavėjo parašas“ įrašyta kita data, 2017 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 63-68; t. 3, b. l. 41-47).

17. G. Š. nuo tyrimo pradžios neigė pasisavinusi svetimą turtą, tačiau nurodė, kad ant orderių ji galimai pasirašė per neapsižiūrėjimą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta išteisintoji G. Š.. Išteisintoji dėl rugpjūčio 9 d. orderio paaiškino, kad grįžusi po atostogų į savo padalinį prieš atiduodama buhalterijai tikrino orderius, pastebėjo, kad keliose vietose buvo išsimušusi orderių seka, jai teko dalį orderių perspausdinti ir prieš susirinkimą pateikti kitai padalinio vadovei pasirašyti. Per klaidą nepastebėjo, kad tą dieną, kai pateikė orderį už rugpjūčio 9 d., ten yra G. J. pavardė, o ne jos. Dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. orderio paaiškino, kad nespėjo sutikrinti ir uždėti parašo. Dėl rugsėjo 13 d. orderio, kuriame yra išteisintosios parašas, paaiškino, kad jame nurodyti duomenys yra teisingi pagal prisegtą kvitą. Ji nesurašė rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderio, o jį pasirašė. Negali paaiškinti, kas jį surašė. Dėl rugsėjo 18 d. kasos išlaidų orderio be parašo paaiškino, kad greičiausiai jis yra jos padalinio. Negalėjo atsakyti, kodėl jame nėra jos parašo. Dėl rugsėjo 19 d. kasos išlaidų orderio paaiškino, kad nešė pinigus tą dieną į banką, negali prisiminti, kodėl neprisegė kvito, suma turėtų sutapti. Minėti išteisintosios parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ji pasirašė dalį kasos orderių (ant kurių yra jos parašai), tačiau tai nepaneigia pagrįstų abejonių, ar minėtų kasos orderių išrašymo dieną juose nurodyta pinigų suma buvo kasoje.

18. Pagal inventorizacijos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti redakcija)) 64 punktą, subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą. Pagal 65 punktą, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka atsako už teisingų inventorizacijos rezultatų, turto pertekliaus ir neišieškotų trūkumų registravimą subjekto buhalterinėje apskaitoje.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie netvarkingi kasos pajamų orderiai ( be įmonės vadovo, vyr. finansininko, kai kur – ir kasininko parašų) patvirtina, kad bendrovėje nebuvo kontrolės, nebuvo laikomasi teisės aktais nustatytos tvarkos. Akivaizdu, kad ir pati išteisintoji nesilaikė kasos operacijų tvarkos, dalis aptariamų kasos pajamų orderių be jos parašų, tačiau išteisintosios veiksmų vykdant savo pareigas iš esmės nekontroliavo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovybė.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio posėdžio metu apklausti liudytojai K. R., G. J., O. B. patvirtino, jog 3000 eurų yra ta suma, kuri iš esmės sudaro visos dienos restorano apyvartą savaitgalį, maža to, apie 60 procentų atsiskaitymų restoranuose sudaro mokėjimai banko kortelėmis. Tai reiškia, jog tam, kad susidarytų 3000 eurų grynųjų suma kasoje, pinigai turėtų būti kaupiami joje apie savaitę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad restoranų vadovai grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą banke įnešdavo kiekvieną dieną, todėl situacijos, kuomet į kasos išlaidų orderį būtų įrašyta tokia didelė suma, tiesiog negalėtų būti. Nors keliamos abejonės dėl kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos, tačiau nesant privalomų inventorizacijų negalima nustatyti, ar faktiškai buvo tokie pinigai ir kada konkrečiai atsirado pinigų trūkumas.

21. Prokurorei abejonių kelia G. Š. elgesys, kadangi ji, staiga, pasiėmė nedarbingumą, atsisakė paaiškinti situaciją vadovei, neatsakinėjo į jos skambučius, kviečiama atvykti pokalbiui, šį pasiūlymą ignoravo, taip pat, jog G. Š. žadėjo čekį pateikti vėliau, tačiau vis atidėdavo. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas tokio elgesio nevertino, kaip įtartino. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu G. Š. turėjo skolų. Teisėjų kolegijos manymu, išteisintosios tokį elgesį galima būtų vertinti kaip įtartiną, vis tik tokie argumentai aiškiai nepakankami kaltei pagrįsti tiek dėl menkos minimų duomenų įrodomosios vertės, tiek dėl jų kaip prielaidų pobūdžio.

22. Remiantis aptartais įrodymais galima daryti išvadą, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitos duomenys nėra pakankami pagrįsti išteisintosios kaltės. Teismui nepateiktos bendrovės UAB“ duomenys neskelbtini“ turto (pinigų) ir įsipareigojimų inventorizacijos, kurios yra privalomos perduodant dokumentus keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių, ar kasoje apskritai nurodomu metu galėjo būti kaltinime pateiktos sumos, jei įmonėje nebuvo įprastai atliktos privalomos grynųjų pinigų inventorizacijos, o pateikti kasos pajamų orderiai yra su trūkumais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pinigų trūkumas atsirado laikotarpiu, kai atostogaujantį darbuotoją pakeisdavo kitas darbuotojas. Keitėsi materialiai atsakingi asmenys – (duomenys neskelbtini), kas turėjo sąlytį su pinigais. Išteisintajai tapus (duomenys neskelbtini), perėmus ne tik pareigas, bet ir materialines vertybes, grynuosius pinigus, nebuvo atlikta inventorizacija, surašytas perdavimo priėmimo aktas, t. y. nebuvo faktiškai suskaičiuoti jai perduodami grynieji pinigai kasoje, todėl nėra aišku, ką G. Š. perėmė, nėra galimybės nustatyti tikslios sumos, kuri būtų pagrįsta UAB „duomenys neskelbtini“ finansiniais dokumentais.

23. Pažymėtina, kad G. Š. pagal UAB „duomenys neskelbtini“ ir G. Š. (buvusi pavardė J.) pasirašytą materialinės atsakomybės sutartį Nr. DS-297 prisiėmė materialinę atsakomybę už surinktas pinigines lėšas elektroniniame kasos aparate, restorano salėje ir baro darbo vietoje esantį fizinį turtą, restorano naudojamus indus ir įrankius, maisto ir gėrimų žaliavas, reikalingas paruošti baro meniu (t. 1, b. l. 99). Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintajai pagrįstai buvo pritaikyta materialinė atsakomybė ( t. 1, b. l. 14-16). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltė baudžiamajame procese negali būti preziumuojama, abejonės, kurių negalima pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo (išteisintojo) naudai.

24. Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje bandė išsklaidyti visas kilusias abejones ir buvo aktyvus, ne kartą reikalavo UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti finansinius dokumentus, visgi, nepavykus išsklaidyti kilusių abejonių, išdėstė aiškius kaltinimo pateiktų įrodymų vertinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo argumentus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jokie nauji išteisintosios kaltės įrodymai nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų galima tik spėti ir daryti prielaidas apie G. Š. vaidmenį ir dalyvavimą padarant šioje byloje tirtą nusikalstamą veiką, visgi, teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nors prokurorės skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados dėl G. Š. kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad detali kiekvieno apeliacinio skundo argumento analizė nekeičia šios išvados, išteisinamojo pirmosios instancijos nuosprendžio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Gedvilienės apeliacinį skundą atmesti.

2017 m. rugpjūčio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 538, 2017 m. rugsėjo 13 d. kasos išlaidų orderius Nr. 566 ir 170, 2017 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 569, 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 175, 2017 m. rugsėjo 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 573 grąžinti UAB „duomenys neskelbtini“.

Teisėjai Arūnas BartkusLaureta UlbienėNijolė Žimkienė