Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, susipažinusi su K. K. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. vasario 4 d. gautas K. K. privataus kaltinimo skundas. Skunde nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastate, Vaiko teisių apsaugos skyriuje, susitikimo, kuriame dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. J., Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro direktorė J. P., Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyr. specialistė V. M., VRC atstovė L. K., VšĮ Paramos vaikams centro atstovė I. D., „SOS vaikų kaimo“ atstovės A. S., R. P., savivaldybės atstovės D. K., D. N. ir kiti asmenys, J. P. pareiškė, kad mergaitės mama (K. K.) nuolat ieško vaiko ligų – tai vadinama Miunhauzeno sindromu; jis yra pavojingas tuo, kad dėl tėvų turimo asmenybės psichologinio sutrikimo jiems reikia, kad vaikas turėtų kokių tai sindromų, o jeigu nerandama, jiems kyla didelė įtampa, yra rizika, kad tėvai patys tuos sindromus sukėlinės vis rimtesnius ir rimtesnius. J. P. išreiškė nuogąstavimą, kad gali atsitikti taip, kad nebus galima išgelbėti vaiko. Be to, J. P. tame pačiame susitikime pareiškė, kad šis sindromas (Miunhauzeno) yra didelė pavojaus gyvybei rizika, kad tai nėra nuolatinis lengvas vaiko žalojimas, o pavojus vaiko gyvybei dėl gyvybei pavojingų simptomų sukėlimo. Susitikimo protokolas buvo surašytas 2015 m. rugsėjo 8 d. ir J. P. jį pasirašė. Skunde teigiama, kad tuo J. P. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitrinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino kitą asmenį, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d. Privataus kaltinimo skundo duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. rugsėjo 4 d. inicijavo K. K. dukters atskyrimą nuo jos ir jos apgyvendinimą vaikų namuose.

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nuostatos teisėją įpareigoja, gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, patikrinti, ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti ir siekti to, kad jo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės žinios gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Iš skundo argumentų, teismų LITEKO sistemos duomenų matyti, jog mažametė P. K. 2015 m. rugsėjo 4 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą buvo paimta iš šeimos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2126-862/2016 ( sprendimas neįsiteisėjęs) pareiškėjos K. K. pareiškimas (skundas) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2015-09-28 panaikinimo atmestas. Šios bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-28 įsakymu Nr. 30-3206, buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-07 įsakymas Nr. 30-2963 dėl laikinosios globos nepilnametei P. K. nustatymo, nepilnametę P. K. grąžinus tėvui P. K..

Šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto atsiliepimo duomenimis, 2012-06-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo 2012-06-21 raštą Nr. S5-783 „Dėl P. K. ugdymo sąlygų“, kuriame nurodyta, kad medikai, matydami, kad tėvų K. K. ir P. K. reikalavimai medikams dėl jų dukros ištyrimo ne visuomet adekvatūs vaiko būklei, reikalavimai tirti vaiką auga, priekaištai vis darosi piktesni, prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasidomėti P. K. ugdymo sąlygomis, nes tokiu būdu galimas vaiko psichologinis žalojimas. Rašte taip pat pažymima, kad P. K. gimė išnešiota, sveika, tačiau vaiko tėvai, ypač mama, nuo pat vaiko gimimo yra susirūpinę jos sveikata, mergaitė per tris metus tik ligoninėje įvairių specialistų yra konsultuota 58 kartus, 6 kartus tirta ir gydyta stacionare, tėvai turi begalę skundų, o vaiką konsultavę specialistai neranda jokių lėtinės ligos požymių, tyrimai normalūs, o pasitaikantys įvairūs simptomai yra ūminių ligų pasireiškimas. 2015-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro 2015-07-03 raštas Nr. S5-837 „Dėl P. K.“, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į gydytojų konsiliumo rekomendacijas, mažametę ir šeimą reikia stebėti dėl įtariamo blogo elgesio su vaiku sindromo. Rašte nurodoma, kad nepilnametė nuo 2015-06-14 iki 2015-06-29 buvo gydyta Vaikų psichiatrijos skyriaus Dienos stacionaro poskyryje, jai buvo diagnozuota pernelyg didelė tėvų globa. Pateiktos gydytojų rekomendacijos: psichologinė pagalba vaikui ir šeimai psichikos sutrikimų prevencijai Psichikos sveikatos centre; užtikrinti vaiko savarankiškumo lavinimą namuose; užtikrinti vaiko ugdymo įstaigos lankymą visą dieną; kreipiantis dėl somatinių sutrikimų sveikatos priežiūros specialistams vertinti būklę ir dėl psichosomatinės kilmės problemų teikti ir psichologinę pagalbą. 2015-08-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje įvyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologė, direktorė ir socialinė darbuotoja, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos namų specialistai, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai ir kt. Dėl šiame pasitarime išsakytų argumentų nutarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje svarstyti klausimą dėl nepilnametės paėmimo iš šeimos. Buvo išsakytos pagrįstos abejonės dėl pavojaus mergaitės gyvybei ir tikslingumo atskirti mažametę nuo motinos. 2015-09-04 Skyriuje įvyko susitikimas dėl Centro rekomendacijų mažametės P. K. atžvilgiu, kuriame dalyvavo mažametės tėvas P. K., motina į susitikimą neatvyko. Skyriuje buvo nutarta P. K. skirti laikiną globą. 2015-09-04 P. K. buvo paimta iš šeimos, surašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-09-04 Vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktas Nr. A715-4631/15(2.13.2.32-AD15). Mergaitė buvo apgyvendinta laikinai VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos namuose, kadangi mažametės tėvas objektyviai negalėjo pasirūpinti vaiku. Atitinkamai, Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2015-09-07 įsakymu Nr. 30-2963 „Dėl laikinosios globos P. K.“ mažametei P. K. nuo 2015-09-04 nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. P. K., santuokos nutraukimo byloje, 2015-09-08 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti laikinąsias apsaugos priemones - nepilnametės P. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu – ieškovu P. K. ir uždrausti atsakovei K. K. matytis ir bendrauti su dukra iki bus priimtas sprendimas byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-18 nutartimi nustatė nepilnametės P. K. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. K., tačiau ieškovo prašymą uždrausti K. K. matytis ir bendrauti su dukra atmetė. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-09-21 buvo gautas P. K. prašymas grąžinti P. K. į šeimą. P. K. sugrįžus į Lietuvą, siekiant, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, buvo priimtas ginčijamas Įsakymas ir vaiko laikinoji globa panaikinta, Skyrius neturėjo pagrindo abejoti tėvo galimybėmis tinkamai pasirūpinti mažamete mergaite ir jai užtikrinti tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-09-22 įvykusios nepilnametės laikinosios globos peržiūros metu, įvertinus nurodytas aplinkybes, priimtas sprendimas nepilnametę grąžinti tėvui P. K..

Duomenis, nurodytus minėtame teismo sprendime, atitinka su privataus kaltinimo skundu pateikti priedai: Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2015-09-04 aktas, Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro 2015-07-03 raštas, kuriuo atsižvelgiant į gydytojų konsiliumo rekomendacijas pakartotinai informuojama apie įtariamą blogo elgesio su vaiku sindromą ( pirmas pranešimas siųstas Vilniaus VTAS 2012-06-21), išrašai iš P. K. medicininių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad pareiškėja privataus kaltinimo skundu prašo patraukti atsakomybėn asmenį dėl informacijos, kuri buvo ir yra nagrinėjama sprendžiant dėl globos nepilnametei nustatymo, todėl nuomonės apie šią informaciją išsakymas Vaiko raidos centro direktorės kalboje nėra žinia, pareikšta nuomone nepaskleista nauja informacija. Privataus kaltinimo skundu iš esmės prašoma revizuoti sprendimus dėl vaiko paėmimo dėl šeimos, globos nustatymo. Privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. J. P. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, paniekinančios ar pažeminančios pareiškėją, ar pakertančios pasitikėjimą ja.

Teismas, vertindamas nustatytas skundo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti BPK 412¹ str. numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. K. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.