Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-525/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2-525/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Trečiasis asmuo
E. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Talas“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-525/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talas“ iškelta bankroto byla Nr. B2-846-395/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Talas“ direktorius A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Talas“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad įmonė įsteigta 2004 m. kovo 10 d., pagrindinė įmonės veiklos sritis – pramonės įmonių įrengimų aprūpinimas atsarginėmis dalimis, jų priežiūra ir aptarnavimas. Dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos įmonės veikla tapo nuostolinga, potencialiems klientams atsisakius įmonės siūlomų prekių ir dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės vadovas nemato perspektyvų tęsti įmonės veiklą, todėl siekdamas apsaugoti visų kreditorių interesus, užkirsti kelią skolų didėjimui, nutarė inicijuoti įmonei bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Kirkiliavas“. Teismas nustatė, kad iš byloje pateikto 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenų matyti, jog atsakovo apskaitytas turtas yra 69 070 Lt vertės, kurį iš esmės sudaro tik prekių atsargos, nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Tuo tarpu atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, balanso duomenimis pagal pateiktą kreditorių sąrašą, sudaro 237 180 Lt, atsakovas skolingas tiekėjams, valstybės biudžetui, kredito įstaigoms. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo įsipareigojimai tris kartus viršija į balansą įrašyto viso turto vertę. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad atsakovas 2008 m. ir 2009 m. veikė nuostolingai. Teismas sprendė, kad atsakovo būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. M. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais. Tačiau UAB „Talas“ akcininkas – byloje dalyvaujantis asmuo E. M. negavo Kauno apygardos teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.), todėl mano, kad buvo pažeistos jo teisės. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam nepranešus apie Kauno apygardos teismui pateiktą pareiškimą iškelti atsakovui bankroto bylą, jis neturėjo galimybės teismui pateikti prašymų ir teikti įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o tai yra absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti E. M. atskirąjį skundą, nurodydamas, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas nurodė, kad įmonės akcininkai, išskyrus tuos, pagal kurių ieškinį iškelta bankroto byla, bankroto byloje negali būti dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes ĮBĮ nenumato tokių asmenų patraukimo bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis. Nustatė, kad atskirąjį skundą paduoda UAB „Talas“ akcininkas E. M., tačiau šiai įmonei bankroto byla iškelta ne pagal šio pareiškėjo ieškinį, o tai reiškia, kad jis nėra UAB „Talas“ bankroto bylos šalis, todėl neturi teisės paduoti atskirąjį skundą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perdavė atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija sprendė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkas, turintis net ½ dalį visų bankrutuojančios įmonės akcijų, nepriklausomai nuo to, ar teismas išsprendė klausimą dėl šio asmens įtraukimo į bankroto bylą ar ne, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla arba atsisakyta šią bylą iškelti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi E. M. įtraukė į UAB „Talas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir priėmė jo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas privalo pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie paskirtą teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo kelti bankroto bylą klausimas. Rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato tokio informavimo (CPK 133 str. 3 d.). Nei CPK, nei ĮBĮ nenumato imperatyvaus reikalavimo teismui pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo kelti bankroto bylą klausimas.

Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Jarackaitė Danutė Milašienė Egidijus Žironas