Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi – laisvės atėmimu 4 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 patvirtintą „Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiuose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkę“, 2025 m. kovo 27 d., 10.00 val., būdamas laikinai išleistas (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę apsipirkti ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2025 m. kovo 27 d., 10.50 val., sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nesugrįžo, iki kol 2025 m. kovo 29 d., apie 07.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais G. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimu Nr. VO-22-15 patvirtintos „Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkės“ nustatyta, kad 27 būrio nuteistųjų apsipirkimas Pravieniškių gyvenvietėje esančioje parduotuvėje vykdomas nuo 10.00 val. iki 10.50 val. Iš nustatytos teritorijos išleistiems nuteistiesiems draudžiama nukrypti nuo nustatyto maršruto ar užsiimti kitokia veikla ir privaloma grįžti nustatytu laiku (Sprendimo priedas Nr. 2). Sprendimas nuteistiesiems skelbiamas informaciniuose stenduose (Sprendimo 2.4 p.) (b. l. 29-34).

Iš 2024 m. liepos 4 d. nuteistojo G. N. įspėjimo Nr. SV-22-13077 nustatyta, kad G. N. pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už pabėgimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnį (Kalinio pabėgimas), taip pat už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo ar kardomojo kalinimo vietą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį (Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą). G. N. išaiškintos atsakomybės ribos ir galimos pasekmės už šių pažeidimų padarymą (b. l. 35-36).

Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuteistojo G. N. įsipareigojimo Nr. NPS-22-22650 nustatyta, kad G. N. pasirašytinai įsipareigoja, laikinai išvykęs už bausmės atlikimo vietos ribų, į bausmės atlikimo vietą sugrįžti nustatytu laiku. Taip pat įsipareigoja išvykęs laikytis Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus nustatytų Nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių, su kuriomis yra supažindintas, bei patvirtina, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę ar nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą pagal BK 242 straipsnį (b. l. 37-38).

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. N. 2025 m. kovo 27 d. turėjo laikiną leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos, tačiau kartu turėjo neabejotiną pareigą į ją laiku sugrįžti, o tai patvirtina 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimas Nr. VO-22-15 „Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkės“, kuriuo nustatyta, kad 27 būrio nuteistųjų apsipirkimas Pravieniškių gyvenvietėje esančioje parduotuvėje vykdomas nuo 10.00 val. iki 10.50 val. (b. l. 29-34). G. N., nagrinėjamo įvykio metu, bausmę (duomenys neskelbtini), taigi turėjo galimybę vykti į parduotuvę apsipirkti nuo 10.00 val., tačiau turėjo ir pareigą į įkalinimo įstaigą grįžti iki 10.50 val., o nukrypimai nuo maršruto, aukščiau aptartu sprendimu. Dėl darbotvarkės pažeidimų kaltinamasis buvo pasirašytinai įspėtas ir įpareigotas (b. l. 35-38).

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 27 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini) nuteistasis G. N., pagal nuteistųjų dienotvarkę buvo išleistas į parduotuvę ir privalėjo sugrįžti į atviro tipo kalėjimą iki 10.50 val., tačiau iki nustatyto laiko nesugrįžo. Apie 10.58 val. nuteistajam buvo skambinta telefonu, tačiau nuteistasis neatsiliepė. Nuo 11.02 val. iki 11.30 val. su to paties kalėjimo jaunesniąja specialiste D. M. patikrino (duomenys neskelbtini), tačiau G. N. surastas nebuvo. Apie įvykį buvo pranešta Lietuvos kalėjimo tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriui, kalėjimo vadovybei bei pagalbos telefonu 112 (b. l. 41-44). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai. Dėl G. N. negrįžimo į įkalinimo įstaigą 2025 m. kovo 27 d. buvo paskelbta jo paieška, kuri nutraukta tik 2025 m. kovo 29 d. po to, kai kaltinamasis buvo surastas (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į įkalinimo įstaigą.

2025 m. kovo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2- ojo skyriaus tyrėjo A. K.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant tarnybines funkcijas 2025 m. kovo 29 d., apie 7.10 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti (duomenys neskelbtini), kadangi viešbutyje gali būti pranešėjos dukra S. B., kuriai paskelbta paieška, taip pat jos pažįstamas G. N., taip pat paieškomas, kaip nesugrįžęs į įkalinimo įstaigą. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė pranešime minėtas asmuo S. B., kuri nurodė, kad bute yra kartu su draugu G. Buvo pastebėtas vyriškis, kuris prisistatė G. G. vardu. Pareikalavus asmens kartu eiti iki tarnybinio automobilio pasitikrinti tapatybę ir informaciją dėl paieškos, asmuo sutiko. Prie tarnybinio automobilio pareikalavus nurodyti tikslius duomenis tapatybės nustatymui, G. N., (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad yra G. G., G. G.. Asmuo buvo įspėtas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti tiksliais duomenimis nevykdymo ir galimo jo sulaikymo tapatybės nustatymui. Asmuo toliau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas. Vedamas prie tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo patalpų, atidarius duris, asmuo ėmė standinti rankas, mojavo prieš pareigūnus, todėl panaudojus fizinę jėgą ir kovinius imtynių veiksmus, G. N. buvo paguldytas ant žemės ir jo atžvilgiu panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Policijos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad G. N. paieškomas, kaip negrįžęs į įkalinimo įstaigą, dėl ko buvo pristatytas į kalėjimą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis G. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės neneigė paaiškino, kad 2025 m. kovo 27 d. iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos išėjo į parduotuvę, parduotuvėje nusipirko energetinio gėrimo, išsikvietė pavežėją ,,Bolt“ ir išvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su savo gyvenimo drauge. Savo mobiliojo ryšio telefoną išmetė pro langą, kad jo nesurastų. Su drauge susiskambino iš pavežėjo telefono ir susitiko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) leido laiką su gyvenimo drauge, kol 2025 m. kovo 29 d., ryte, viešbučio kambaryje juos rado policijos pareigūnai.

Byloje ištirti, aukščiau analizuoti įrodymai, atskleidžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamasis G. N. iš tiesų padarė nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, dėl ko yra pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo įvykdymo, o būtent jis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 patvirtintą „Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiuose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkę“, 2025 m. kovo 27 d., 10.00 val., būdamas laikinai išleistas į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę apsipirkti ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2025 m. kovo 27 d., 10.50 val., sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nesugrįžo, iki kol 2025 m. kovo 29 d., apie 07.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis, kadangi kaip ir pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, norėjo susitikti su savo gyvenimo drauge, veikė sąmoningai.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis praeityje teistas už nusikaltimų padarymą, o naują nusikaltimą įvykdė ne tik neišnykus teistumui, tačiau ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tiek ankstesniu teismo sprendimu pripažintą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas pilnametis, tiek ir šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką padarė būdamas pilnametis, taigi akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį G. N. pripažįsta recidyvistu.

Kaltinamasis G. N. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių atsakomybių teismas nenustatė, priešingai, kaltinamasis dėl savo padaryto nusikaltimo nesigaili, neneigia, jog yra galimybė, kad ir ateityje nusikals. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka nebaustas. Nei psichiatro nei psichologo įskaitoje neįrašytas, nekonsultuotas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę, tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytus rėžimo reikalavimus, du kartus baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas (b. l. 119-123). Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas įkalinimo įstaigoje, dėl ankstesnio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, bausmės atlikimas turėtų skatinti nuteistąjį elgtis atsakingai, socialiai, paisyti įstatymų ir moralės normų, tačiau kaip matyti, kaltinamojo nusikalstamo elgesio raiška nėra pakitusi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įvykdė naują nusikaltimą. Kaltinamasis neigiamai nevertina savo nusikalstamo elgesio, dėl jo nesigaili, teisiamojo posėdžio metu išsakė poziciją, jog, jei jo netenkins esama tvarka, jis galimai ir toliau darys nusikaltimus, kas teismo vertinimu itin išskirtinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo apgalvotas, kaip nurodė, pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos išmetė savo mobiliojo ryšio telefoną, kad su juo nebūtų galima susisiekti, ko ir iš tiesų nepavyko padaryti jo ieškojusiems pareigūnams, be to sulaikomas kaltinamasis ne tik priešinosi, bet ir siekė išvengti sulaikymo prisistatydamas išgalvota pavarde, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis ne tik, kad nesiėmė aktyvių veiksmų pasišalinęs sugrįžti į įkalinimo įstaigą, o priešingai sugrįžimo siekė išvengti. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, tokią galimybę įkalinimo įstaigoje prarado dėl nusikalstamo elgesio, kadangi negrįžus į įkalinimo įstaigą buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmės į kitokio, nei ankstesnis, tipo bausmės atlikimo vietą. Teismas vertindamas kaltinamojo asmenybę bausmės individualizavimo kontekste įvertina ir tai, kad kaltinamasis negebėjo išlaikyti valstybės jam suteikto pasitikėjimo bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir turint laisvesnes sąlygas, nei kitokio tipo bausmės atlikimo vietoje. Ši aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi akivaizdu, jog nei iki veikos padarymo buvusios švelnesnės kalinimo sąlygos, nei darbo vieta, jam nebuvo paskata nesielgti nusikalstamai, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms. Tokiu būdu spręsti, kad švelnesne nei BK 242 sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausme būtų pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo, kaltinamojo charakteristika yra laikytina neigiama, kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra tendencinga susiformavusių neigiamų įstatymams nuostatų išraišką. Todėl kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam G. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiškai sudedant, subendrinama su 2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri 2025 m. balandžio 25 d. yra 11 mėnesių ir 9 dienos.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo byla ne tik, kad buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, tačiau jis ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kas įstatymo požiūriu sudarytų ir dar vieną pagrindą dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo G. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, visiškai sudedant subendrinti su 2023 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.