- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-962-10
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausioji darbo inspektorė 2009 m. vasario 9 d. surašė UAB „Egivela“ pramogų centro direktoriui E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. sausio 30 d. – 2009 m. vasario 2 d. atliekant UAB „Egivela“ pramogų centro patikrinimą buvo nustatyta, jog 1) nutraukus darbo sutartis su darbuotojais, kurie atleidimo dieną dirbo, neatsiskaityta paskutinę darbo dieną, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą; 2) įmonės darbuotojams nemokamas darbo sutartyje sulygtais terminais ir sulygto dydžio darbo užmokestis – darbo sutartyse sulygta darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 20 dienos, darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis už 2008 m. gruodžio mėnesį ir sudaro 21 180,04 litus. Tokiais veiksmais buvo pažeistos DK 93 straipsnio, 201 straipsnio 2 dalies ir 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. E. B. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalį.
VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimu E. B. už ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 000 litų bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis – mokant po 500 litų.
II.
E. B. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, jau patikrinimo metu UAB „Egivela“ pramogų centrui buvo iškelta bankroto byla, paskirtas įmonės administratorius, kuris yra teisėtas tokios įmonės atstovas, todėl būtent jam tenka atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą – neatsiskaitymą su darbuotojais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi E. B. skundą patenkino iš dalies – pakeitė VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimą ir skyrė E. B. už ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 500 litų baudą. Teismas konstatavo, kad E. B., būdamas darbdavio įgaliotu atstovu, pažeidė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nurodė, kad E. B. argumentai nepagrįsti – būtent jis yra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, nes minėtame protokole konstatuotų pažeidimų įvykdymo metu jis buvo UAB „Egivela“ pramogų centro direktorius, bankroto byla įmonei iškelta Panevėžio apygardos teismo tik 2009 m. sausio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009 m. vasario 19 d. Teismas, spręsdamas dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, atsižvelgė į E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybe sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino tai, kad E. B. išlaiko du nepilnamečius vaikus, pažeidimas truko neilgą laiką, įmonėje buvo susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais paskirtą administracinę baudą pakeitė į sankcijoje numatytą minimalią baudą.
III.
Apeliaciniu skundu VDI Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš E. B. pateikto skundo ribų, nes jis prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, baudos mažinti neprašė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių patikslintų prašymų dėl baudos mažinimo nepateikė. Taip pat teismas nepagrįstai paskirtą baudą sumažino iki 500 litų, nes, anot apelianto, tokia nuobauda nebus pasiektas jai keliamas tikslas, tai skatins ir toliau nesilaikyti įstatymų. Teigia, kad jų nutarimu skiriant 1 000 litų baudą buvo įvertintos visos atsakomybę apsprendžiančios aplinkybės – E. B. prisipažinimas ir gailestis dėl padaryto pažeidimo, jo neįgalumas, kad administracine tvarka nebaustas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, pažeidimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimu E. B. pripažintas kaltu dėl ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 1 000 litų bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis – mokant po 500 litų. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi minėta bauda sumažinta iki 500 litų.
ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
DK normos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, imperatyviai numato, kad darbdavys privalo: ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną visiškai atsiskaityti su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, išskyrus, kai įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d., 206 str. 1 d.); atsižvelgiant į kolektyvinėse arba darbo sutartyse numatytą konkrečią tvarką, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas – kartą per mėnesį (DK 93 str., 201 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9-10) patvirtina, kad UAB „Egivela“ pramogų centro patikrinimo metu buvo nustatyti tokie pažeidimai: 2008 m. gruodžio mėnesį neatsiskaityta su darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną ir įmonės darbuotojams nesumokėtas darbo sutartyje sulygtais terminais bei sulygto dydžio darbo užmokestis (darbo sutartyse sulygta darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 20 dienos). DK 24 straipsnis numato, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2008 m. gruodžio mėn., UAB „Egivela“ pramogų centro vadovas buvo E. B.. Minėtai įmonei bankroto byla iškelta ir įmonės administratorius paskirtas vėliau, tik Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi, kuri po apeliacinio skundo išnagrinėjimo įsiteisėjo 2009 m. vasario 19 d. (b. l. 27-29), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis faktas neturi jokios teisinės reikšmės E. B. administracinei atsakomybei už pažeidimus, padarytus jam einant UAB „Egivela“ pramogų centro vadovo pareigas, E. B. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, jo veika pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
VDI Panevėžio skyrius apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo klausimo nekelia, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino paskirtą administracinę nuobaudą nuo 1 000 iki 500 litų.
Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, nuspręsdamas sumažinti VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, savo kompetencijos ribų neperžengė. ATPK 297 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kartu teismas patikrina, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra saistomas skundo ribų ir kiekvienu atveju privalo patikrinti skundžiamą nutarimą visa apimtimi.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nagrinėjamoje byloje E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina net dvi aplinkybės – prisipažinimas ir gailestis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) – E. B. pažeidimo padarymo metu buvo neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumas, šis darbingumo lygis atitinka antrą invalidumo grupę pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 37-1324). Pažymėtina, kad nors VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimu pastaroji lengvinanti aplinkybė ir buvo nustatyta, iš nutarimo turinio matyti, jog parenkant administracinę nuobaudą ji liko neįvertinta (b. l. 6-7). Kitos E. B. atsakomybę apsprendžiančios aplinkybės – administracine tvarka nebaustas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, matyti, kad pažeidimo padarymo metu UAB „Egivela“ pramogų centro finansinė padėtis buvo sunki, netrukus įmonei buvo iškelta bankroto byla, dėl jos iškėlimo kreipėsi pats E. B. (b. l. 8). VDI Panevėžio skyrius neįrodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog E. B. paskirta minimalia sankcijoje numatyta bauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pakeitė VDI Panevėžio skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutarimą ir skyrė E. B. minimalią sankcijoje numatytą baudą, kuri atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir, atsižvelgiant į nustatytas E. B. administracinę atsakomybę individualizuojančias aplinkybes, konkrečiu atveju negali būti laikoma per švelnia. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.