- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- eI-4812-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02708-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–13), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) direktoriaus 2017 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. AP-144 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, įsakymas) ir šiuo įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjas, kaip Agentūros direktoriaus pavaduotojas ir valstybės tarnautojas, kuruojantis atliekų sektorių, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko ir Seimo narių kvietimu 2017 m. kovo 28 d. po pietų dalyvavo konsultaciniame susitikime Seime. Apie išvykimą į Seimą pareiškėjas Agentūros direktorių informavo 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku. Apie 16 val. grįžęs iš Seimo dirbo su dokumentais, pamatė direktoriaus elektroninį laišką, kuriuo buvo kaltinamas, kad 2017 m. kovo 28 d. po pietų nebuvo darbe ir jo reikalaujama pasiaiškinti. 2017 m. kovo 29 d. ryte elektroniniu laišku pareiškėjas direktoriui paaiškino, kad nurodytu laiku Seimo narių kvietimu buvo išvykęs į Seimą, apie tai buvo informavęs direktorių prieš išvykdamas bei pateikė tai patvirtinantį leidimą į Seimą. Pareiškėjas gavo 2017 m. kovo 29 d. pavedimą dėl paaiškinimo pateikimo Nr. A13-15, kuriuo vėl buvo reikalaujama pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2017 m. kovo 28 d. nuo pietų iki darbo dienos pabaigos. 2017 m. kovo 29 –31 dienomis pareiškėjas nebuvo darbe dėl ligos, grįžęs į darbą nedelsiant pateikė pasiaiškinimą. 2017 m. kovo 31 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-77 buvo sudaryta komisija atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, inicijuotą pagal Viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ 2017 m. kovo 30 d. raštą bei turimą informaciją, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 30 d. buvo Seime. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjui buvo įteiktas komisijos pasirašytas 2017 m. balandžio 4 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11P-8, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nurodyto pranešime. 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, apie jokius sprendimus (įskaitant ir motyvuotą išvadą) dėl atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo, pareiškėjas nebuvo informuotas. Skundžiamu įsakymu, atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 3 d. komisijos motyvuotą išvadą, konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakyme konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas – kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 val. iki 17 val. buvo Seime ne tarnybos tikslais, neturėdamas tiesioginio vadovo Agentūros direktoriaus sutikimo, todėl nesilaikė Agentūros Vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, įtvirtintų valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 papunktyje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. Pareiškėjo manymu, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Skiriant komisiją, kuri konstatavo galimą tarnybinį nusižengimą, nebuvo garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas. Pareiškėjas savo pasiaiškinime pareiškė nušalinimą trims komisijos nariams – A. M., R. I. ir G. S., ir prašė sudaryti naują komisiją jo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad apie pareikštą nušalinimą komisijos pirmininkė informavo Agentūros direktorių, kuris pareikšto nušalinimo klausimą išsprendė rezoliucija, kad pagrindo nušalinti komisijos narius nėra. Pareiškėjui nepateikta nei pati rezoliucija, nei jo prašymo nušalinti komisijos narius atmetimo motyvai. Pareiškėjo teigimu, minėti komisijos nariai jau turėjo išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu, jie jau svarstė vieną organizacijos, kuri inicijavo tyrimą, skundą ir pareiškėjo veiksmus. Be to, šie komisijos nariai dalyvavo kitų galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus tyrusių komisijų veikloje, jie pareiškėjo veiksmus vertino neigiamai. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus: komisija visiškai nevertino pareiškėjo pasiaiškinimo, kad į Seimą jis vyko kviečiamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko ir Seimo narių, kurie tiesiogiai kuruoja sritis, už kurias Agentūroje buvo atsakingas pareiškėjas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis į Seimą vyko ne tarnybos tikslais. Komisija nesvarstė pareiškėjo paaiškinime išreikšto prašymo apklausti Seimo narius, kurių prašymu jis vyko į Seimą. Komisija netyrė, kokiais klausimais pareiškėjas bendravo su Seimo nariais. Pareiškėjo teigimu, Agentūroje nuo 2016 m. rudens po konflikto tarp jo ir Agentūros direktoriaus prasidėjo pareiškėjo asmeninis persekiojimas. Per palyginti trumpą laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.) anksčiau tik teigiamai vertintas pareiškėjas buvo pripažintas padaręs 7 tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtos 6 tarnybinės nuobaudos, buvo imtasi bloginti pareiškėjo darbo ir apmokėjimo sąlygas. Pareiškėjo manymu, jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes pagal Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 8 punktą valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą ir trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Kadangi pareiškėjas buvo išvykęs darbo reikalais, jis neturėjo gauti direktoriaus sutikimo išvykti, užteko tik informuoti. Nei tarnybinio tyrimo išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nėra konstatuoti jokie neigiami tarnybinio nusižengimo padariniai. Pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos, juo labiau vienos iš griežčiausių – griežto papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 138–146) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui nuobauda skundžiamu įsakymu buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą, reiškė nušalinimą trims komisijos nariams. Agentūros direktorius, įvertinęs teisės aktų reikalavimus dėl nušalinimo nuo atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo, priėmė rezoliuciją nenušalinti komisijos narių, nes nenustatyta nušalinimo pagrindų. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių A. M., R. I., G. S. šališkumą, tokie teiginiai pagrįsti pareiškėjo įsitikinimais ir subjektyvia nuomone. Tai, kad nurodyti komisijos nariai buvo kelių pareiškėjo atžvilgiu atliktų tarnybinių nusižengimų tyrimų komisijų nariais, savaime neįrodo jų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo nesutikimo su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada argumentai grindžiami tik prielaidomis ir subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu. Išvadoje aptariamos visos tarnybinei nuobaudai paskirti reikšmingos aplinkybės, nustatytos VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje. Išvados konstatuojamoje dalyje tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija nurodė, kad R. Š. nesilaikė Agentūroje nustatyto darbo laiko režimo, 2017 m. kovo 28 d. išvyko iš darbo, neturėdamas Agentūros direktoriaus R. M. sutikimo išvykti iš Agentūros ne darbo tikslais, todėl nesilaikė Agentūros Vidaus tvarkos taisyklių 7, 8 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 papunkčio reikalavimų, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio ir pasekmės nėra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas, padarinių dėl šio pareiškėjo netinkamo veikimo nekilo, tačiau R. Š. veikimas kenkia tiek visos valstybės tarnybos, tiek Agentūros autoritetui, jas diskredituoja. Pareiškėjas plečiamai aiškina jo pareigybės aprašymo nuostatas, jo funkcijos neapima Agentūros atstovavimo Seime. Pareigybės aprašyme nėra nustatyta funkcija dalyvauti pažintiniuose konsultaciniuose susitikimuose, konsultaciniuose pažintiniuose pokalbiuose Seime. Nustatyta, kad pavedimo atstovauti Agentūrą Seime R. Š. Agentūros direktorius nedavė, o Agentūra oficialaus Seimo pakvietimo negavo, Agentūros direktorius, pareiškėjui nepateikus pakvietimą į Seimą patvirtinančių įrodymų, pareiškėjui išvykti į Seimą neleido. Pareiškėjas dėl Seimo narių pakvietimo nepasisakė nei 2017 m. kovo 29 d. paaiškinime el. paštu, nei 2017 m. balandžio 12 d. paaiškinime, tik pateikė el. laiško, siųsto Agentūros direktoriui, kopiją, nenurodydamas, kokia forma pakvietimas buvo gautas ir kokiu tikslu jis yra kviečiamas į Seimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu komisija svarstė klausimą apklausti Seimo narius, kurių pakvietimu į Seimą vyko pareiškėjas, tačiau tokia apklausa objektyviai nebuvo tikslinga. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija objektyviai ir nešališkai surinko ir įvertino su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įrodymus. Tyrimo metu įvertintos aplinkybės, kad R. Š. jau yra paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos, kurių skyrimas neturėjo prevencinio ir auklėjamojo poveikio. Pareiškėjo argumentai dėl asmeninio persekiojimo ir nusistatymo prieš jį Agentūroje yra nepagrįsti, deklaratyvūs, vertintini kaip jo gynybinė pozicija byloje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti, atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas, eidamas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, 2017 m. kovo 28 d. 12.06 val. elektroniniu laišku informavo Agentūros direktorių apie išvykimą į Seimą, t. y. kad jis 14 val. yra asmeniškai pakviestas į Seimą Aplinkos komiteto pirmininko ir dviejų Seimo narių kvietimu (b. l. 23). Agentūros direktorius 2017 m. kovo 28 d. 12.51 val. išsiųstame pareiškėjui elektroniniame laiške nepateikus kvietimo išvykti neleido (b. l. 38). Agentūros direktorius 2017 m. kovo 28 d. 15.12 val. išsiųstame pareiškėjui elektroniniame laiške konstatavo, kad pareiškėjo nėra darbe ir klausė, kodėl pareiškėjas nesilaiko darbo drausmės ir galimai savavališkai išvyko iš darbo, bei paprašė pateikti rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 26). Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. 8.36 val. išsiuntė Agentūros direktoriui elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad savavališko išvykimo nebuvo, vyko į Seimą darbo klausimais Seimo narių kvietimu (b. l. 24-26). Agentūros direktorius 2017 m. kovo 29 d. pavedimu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ Nr. A13-15 pavedė pareiškėjui iki 2017 m. kovo 30 d. pateikti paaiškinimą, kodėl kovo 28 d. nuo pietų iki darbo dienos pabaigos nebuvo darbo vietoje, apie išvykimą informavo tik prieš 1 valandą ir negavo sutikimo išvykti (b. l. 31). Agentūroje 2017 m. kovo 30 d. buvo gautas VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymas informuoti, ar Agentūros direktoriaus pavaduotojas R. Š. buvo įgaliotas Agentūros vardu dalyvauti 2017 m. kovo 28 d. susitikime Seime ir pateikti pastabas dėl Seimo narės V. V. parengto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto ir kitais klausimais (b. l. 33). Šiame rašte minėta organizacija nurodė, kad pareiškėjas nurodė nepritariantis minėtam įstatymo projektui, taip pat savo iniciatyva išdėstė itin neigiamą nuomonę apie organizaciją bei nurodė apie būsimą įspėjimą apie galimą licencijos sustabdymą ir licencijos panaikinimą. Agentūra 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (27)-A4-3422, atsakydama VšĮ „Gamtos ateitis“, nurodė, kad Agentūra nebuvo įgaliojusi pareiškėjo dalyvauti 2017 m. kovo 28 d. vykusiame susitikime su Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininku ir Seimo nare V. V. (b. l. 99). Agentūros direktorius, gavęs VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymą ir turimą informaciją, kad pareiškėjas buvo Seime 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AV-77 sudarė komisiją tirti galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą ir pavedė šiai komisijai atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą (b. l. 91). Pareiškėjas, vykdydamas Agentūros direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. pavedimą „Dėl paaiškinimo pateikimo“ Nr. A13-15, 2017 m. balandžio 3 d. pateikė Agentūros direktoriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad savavališko išvykimo nebuvo, kadangi vyko darbo tikslais, nurodė, kur ir kokiu tikslu vyksta (b. l. 27-29). Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjui pateikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11P-8, kuriame nurodė, kad yra duomenų, kad pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, nes 2017 m. kovo 28 d. 14-17 val. nebuvo darbe be Agentūros direktoriaus sutikimo, ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 87-89). Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2017 m. balandžio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame pareiškė nušalinimą komisijos pirmininkei A. M. ir komisijos nariams R. I. bei G. S., jį motyvuodamas aplinkybėmis, kad A. M. buvo ir komisijos, tyrusios jo tarybinį nusižengimą dėl tos pačios VšĮ „Gamtos ateitis“ skundo, o kiti komisijos nariai taip pat dalyvavo kituose jo tarnybinių nusižengimų tyrimuose, kurių pasėkoje jam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos (b. l. 16-21). Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2017 m. balandžio 12 d. pateiktame paaiškinime taip pat nurodė, kad į Seimą vyko darbo tikslais, apie išvykimą informavo Agentūros direktorių, o direktoriaus sutikimo tokiu atveju nėra reikalaujama. Pareiškėjas nurodė, kad vyko darbinis susitikimas ir jis oficialios Agentūros pozicijos konkrečiais klausimais susitikimo metu neteikė. Pareiškėjas taip pat komisijos prašė apklausti asmenis, su kuriais jis buvo susitikęs Seime. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkė 2017 m. balandžio 18 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Agentūros direktorių, prašydama priimti sprendimą dėl pareiškėjo paaiškinime išdėstyto nušalinimo komisijos nariams (b. l. 149). Agentūros direktorius rezoliucija tarnybiniame pranešime komisijos narių nenušalino, nurodydamas, kad tam nėra pagrindo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. gegužės 3 d. išvadoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo Nr. 12P-14 pateikė siūlymą pripažinti, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 iki 17 val. buvo Seime, konsultaciniame pažintiniame susitikime neturėdamas Agentūros direktoriaus sutikimo išvykti iš Agentūros ne darbo tikslais, todėl nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 7, 8 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 papunkčio reikalavimų, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo (b. l. 35-49). Agentūros direktorius 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. AP-144 pripažino, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 iki 17 val. buvo Seime ne tarnybos tikslais, neturėdamas tiesioginio vadovo Agentūros direktoriaus sutikimo, todėl nesilaikė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų, nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, įtvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 papunktyje, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 104-105).
Pareiškėjas nesutinka su šiuo Agentūros direktoriaus 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. AP-144 paskirta tarnybine nuobauda, nurodydamas tokius esminius argumentus: 1) nebuvo garantuotas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumas; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, nes nebuvo apklausti Seimo nariai, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, pareiškėjo paaiškinimai nemotyvuotai atmesti; 3) pareiškėjas nepažeidė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų, nes į Seimą vyko darbo tikslais, todėl Agentūros direktoriaus sutikimas išvykimui nebuvo būtinas; 4) paskirta nuobauda neproporcinga.
Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams taisyklės (redakcija nuo 2010 m. liepos 23 d.) (toliau – Taisyklės) numato, kad tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojams skiriamos atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Šios procedūros tikslas – išsamiai ir nešališkai ištirti ir įvertinti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nustatyti ir nubausti kaltus asmenis. Taisyklių 5 punktas numato, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, <...> nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją <…>. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarant komisiją turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas, o Taisyklių 9 punktas valstybės tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, suteikia teisę pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad nebuvo garantuotas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumas. Kaip matyti iš nustatytų tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių, pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2017 m. balandžio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame pareiškė nušalinimą komisijos pirmininkei A. M. ir komisijos nariams R. I. bei G. S., jį motyvuodamas aplinkybėmis, kad A. M. buvo ir komisijos, tyrusios jo tarybinį nusižengimą dėl tos pačios VšĮ „Gamtos ateitis“ skundo, o kiti komisijos nariai taip pat dalyvavo kituose jo tarnybinių nusižengimų tyrimuose, kurių pasėkoje jam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Agentūros direktorius nenušalino komisijos narių, nurodydamas, kad tam nėra pagrindo. Teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai dėl negarantuoto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumo nepagrįsti. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad minėti komisijos nariai anksčiau tyrė kitus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus ir juos nustatė, savaime nereiškia, jog jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pareiškėją ir šiuo tiriamuoju atveju. Nenustatyta aplinkybių, kad šie komisijos nariai buvo išsakę savo išankstinę nuomonę dėl tiriamojo įvykio aplinkybių ar buvo kitų priežasčių rinkti tik pareiškėją kaltinančius įrodymus ar pan. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių matyti, kad komisija siekė išsiaiškinti visas, jos požiūriu, reikšmingas įvykio aplinkybes, vertino ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Taigi, pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo šališka pareiškėjo atžvilgiu. Atitinkamai, spręstina, kad Agentūros direktorius pagrįstai netenkino pareiškėjo pareikšto nušalinimo komisijos nariams. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nebuvo garantuotas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumas.
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, nes nebuvo apklausti Seimo nariai, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, pareiškėjo paaiškinimai nemotyvuotai atmesti. Šie pareiškėjo argumentai vertintini teismui kartu analizuojant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai yra pakankami tam, kad patvirtinti komisijos išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas.
Agentūros vidaus tvarkos taisyklių (Agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. AV-104 redakcija) 3 punktas numato, kad Agentūroje darbas pradedamas 8 val. ir baigiamas 17 val. (penktadienį 15.45 val.) Vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas numato, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo, o 8 punktas numato, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę, o norėdami išvykti ne darbo tikslais, turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą.
Teismas pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte numatytas reikalavimas apie ketinimą palikti įstaigą tarnybos tikslais informuoti tiesioginį vadovą nėra savitikslis, nes tokiu informavimu siekiama, kad tiesioginis vadovas turėtų informaciją apie tai, kur ir kokias tarnybines funkcijas vykdo valstybės tarnautojai už įstaigos ribų. Antra vertus, tokiu informavimo siekiama, kad tiesioginis vadovas turėtų galimybę įvertinti, ar valstybės tarnautojo deklaruojamas išvykimo iš įstaigos tikslas iš tiesų susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir yra reikalingas įstaigos funkcijoms vykdyti, be to, esant reikalui, tiesioginiam vadovui būtų galimybė duoti pavaldiniui privalomus nurodymus dėl funkcijų vykdymo už įstaigos ribų.
Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 iki 17 val. buvo išvykęs iš Agentūros į Lietuvos Respublikos Seimą. Kaip nustatyta, apie numatomą išvykimą, t. y. kad jis 14 val. yra asmeniškai pakviestas į Seimą Aplinkos komiteto pirmininko ir dviejų Seimo narių kvietimu, pareiškėjas informavo tiesioginį vadovą Agentūros direktorių 2017 m. kovo 28 d. 12.06 val. išsiųstu elektroniniu laišku. Tačiau pažymėtina, kad šiame pranešime pareiškėjas nenurodė, su kokiais konkrečiais tarnybiniais tikslais jo išvykimas siejamas, t. y. nebuvo nurodyta, nei kokių konkrečių Seimo narių kvietimu jis išvyksta, nei kokie su pareiškėjo tarnybine veikla siejami klausimai bus numatyti svarstyti. Dėl to, teismo vertinimu, Agentūros direktoriui iš šio pranešimo turinio nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo deklaruojamas išvykimas iš tiesų yra susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir yra reikalingas šio įstaigos funkcijoms vykdyti. Todėl teismas sprendžia, kad Agentūros direktorius, iš gauto pareiškėjo pranešimo nenustatęs, kad pareiškėjo numatomas išvykimas į Seimą tikrai būtinas tarnybos tikslais, pagrįstai neleido pareiškėjui iš įstaigos išvykti bei apie tai aiškiai informavo pareiškėją 2017 m. kovo 28 d. 12.51 val. išsiųstame pareiškėjui elektroniniame laiške. Be to, iš Agentūros direktoriaus elektroninio laiško turinio matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti duomenis, kad jis išvyksta tarnybos tikslais (pateikti kvietimą). Nepaisant to, pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo Agentūros direktoriaus draudimą išvykti ir, nepateikęs daugiau jokios informacijos direktoriui, išvyko iš įstaigos į Seimą. Todėl teismas vertina, kad pagal tokias analizuojamoje situacijoje nustatytas aplinkybes pareiškėjo išvykimas į Seimą negali būti vertinamas kaip palikimas įstaigos tarnybos tikslais.
Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jam Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.6 punkte buvo nustatyta funkcija pagal kompetenciją atstovauti Agentūros kompetencijai priskirtais klausimais institucijose, įstaigose ir organizacijose, kad būtų įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos (b. l. 53-54), tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į Agentūros darbo reglamento 4 punktą, kuriame numatyta speciali nuostata dėl Agentūros atstovavimo Seime – Seime Agentūrai atstovauja Agentūros direktorius arba pagal kompetenciją, jo pavedimu – Agentūros direktoriaus pavaduotojas ar kitas Agentūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas (b. l. 60-79). Pagal šią specialią nuostatą pareiškėjas, būdamas Agentūros direktoriaus pavaduotoju, galėjo atstovauti Agentūrą Seime tik turėdamas Agentūros direktoriaus pavedimą. Pareiškėjas kaip Agentūros direktoriaus pavaduotojas ir valstybės tarnautojas, kuruojantis atliekų sektorių, dalyvaudamas Seime, kaip pats nurodo „konsultaciniame susitikime“, neturėjo Agentūros direktoriaus pavedimo, todėl jo išvykimas į Seimą iš tiesų negali būti pripažintas kaip išvykimas tarnybos tikslais, kuris buvo susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir reikalingas įstaigos funkcijoms vykdyti.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkti visi reikiami įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas padarė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų pažeidimą, atitinkamai, kad pareiškėjas nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, įtvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 papunktyje, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atitinkamai, teismas vertina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo objektyvus, buvo išsiaiškintos visos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, o Seimo narių, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, apklausa nebuvo reikalinga. Iš tarnybinio nusižengimo išvados matyti, kad pareiškėjo paaiškinimai buvo įvertinti ir, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atmesti motyvuotai.
VTĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <…>. VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad tarnybinę atsakomybę sunkina, jei per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Teismo vertinimu, pareiškėjui skundžiamu įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismo manymu, šiuo atveju reikšminga, kad pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo tiesioginio vadovo draudimą išvykti iš įstaigos, pažeidė įstaigoje nustatytą vidaus darbo tvarką, padarytas tarnybinis nusižengimas lėmė tai, kad kitiems asmenims (VšĮ „Gamtos ateitis“) kilo abejonių, ar pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. susitikime Seime dalyvavo Agentūros vardu ir reiškė šios institucijos nuomonę, taigi, kaip teisingai konstatavo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, toks pareiškėjo elgesys pakenkė tiek valstybės tarnybos, tiek Agentūros autoritetui ir jas diskreditavo. Pastebėtina, kad pareiškėjo atsakomybę sunkina tai, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė jau būdamas ne kartą baustas tarnybinėmis nuobaudomis už kitus tarnybinius nusižengimus. Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltę, sukeltas neigiamas pasekmes, sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, aplinkybę, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 m. buvo įvertinta gerai, pripažintina, kad pareiškėjui skundžiamu įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.