Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2017-12-15 · Civilinė byla Nr. e2-3081-635/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
e2-3081-635/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02580-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3081-635/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02580-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.2. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 150,92 Eur žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2017-11-21 registruotu paštu (CPK 123 straipsnis). Pranešimu atsakovas informuotas, kad privalo per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė bei į tai, kad ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, atsakovo atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-08-30 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė PORSCHE, valst. Nr. VB-GF833. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo K. M. kaltės. Transporto priemonės AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, draudėjas V. S.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas" atlygino V. S. padarytą žalą, iš viso išmokėdama 12577,44 Eur (2015- 11-21 Sprendimai dėl 8650,48 Eur bei 2899,48 Eur draudimo išmokų, 2016-07-20 Sprendimas dėl 125,65 Eur draudimo išmokos, 2017-03-09 Sprendimas dėl 901,83 Eur draudimo išmokos). Draudimo išmokos išmokėtos pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus.

Draudėjas V. S. ir AB „Lietuvos draudimas“, 2015-05-23 sudarydami transporto priemonės AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau „Sutartį“) susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo (sutarties 1.5.2.7. p.). Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, dėl amžiaus ir vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką. Nagrinėjamu atveju draudimo įmoka būtų buvusi ne 100,49 Eur, o 140,69 Eur.

Eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas K. M. neturėjo 25 metų (eismo įvykio metu jam buvo 22 m,). Transporto priemonės AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, ty. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.7. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktu, „jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką". Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3 punkte. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų (automobilį vairavo asmuo, kurio amžius mažesnis negu 25 m.), apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus.

Draudėjas V. S. taip pat nevykdė Lietuvos respublikos Transporto priemonių valdytojų privalomoje draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešt draudikui, apdraudusiam jos civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikt draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų. Ši pareiga draudėjai nustatyta ir draudimo sutartyje.

AB „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2015-10-07, gavus informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjui V. S. buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Draudėjas V. S. nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme 12 str. numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudiku išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t.y. neatsakė į 2015-10-07 AB „Lietuvos draudimas" paklausimą Nr. 1635706. Ieškovo paklausimas buvo reikšmingas nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką (yra kaltė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Dėl šių priežasčių ieškovu buvo itin svarbu gauti apie eismo įvykį papildomą informaciją (atsakymus į 1 - 6 paklausimo klausimus).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoje draudimo įstatymo 22 straipsnį: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių” 56 p. numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui buvo pateiktos pretenzijos dėl 50% išmokėtų draudimo išmokų atlyginimo. Dėl 5774,98 Eur (50% 8650,48 Eur bei 2899,48 Eur draudimo išmokų) sumos atsakovas 2016-01-14 išdavė paprastąjį vekselį. 62,83 Eur (50% 125,65 Eur draudimo išmokos) atsakovas atlygino savanoriškai. Atsakovas taip pat atlygino 300,00 Eur pagal jam 2017-03-16 pateiktą pretenziją dėl 450,92 Eur sumos (50% 901,83 Eur draudimo išmokos). Atsižvelgiant į visa tai, likusi neatlyginta atsakovo žalos dalis sudaro 150,92 Eur.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykį informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją). Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 150,92 Eur likusios neatlygintos žalos dalies, dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo.

Atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 29,86 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 4,62 Eur pašto išlaidų, jos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 150,92 Eur žalos atlyginimo, 5% dydžio palūkanas nuo 150,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-26 iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat 15 Eur žyminio mokesčio ir 29,86 Eur kitų pagrįstų išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. 4,62 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas V. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jazbutienė