- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 1-958-917/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Vilius Mulevičius
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiajam A. Ž., civilinio ieškovo atstovui G. J., kaltinamųjų gynėjams advokatams Viliui Mulevičiui, Vytautui Gineikai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 2 kl. išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno m. apylinkės teismo 2003-07-31 už BK 271 str. 2 d. paskirta bausmė 1m. 4 mėn. atidėta 2 m., teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 22 str., 178 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. padarymu, ir
A. A., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:
1) 2009-02-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo bausme;
2) 2009-07-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. - laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn. LR BK 63 str.1 d. 4 d., 9 d. - 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
3) 2010-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimas 9 mėn. LR BK 64 str. 1 d., 3 d.- 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 22 str., 178 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013-02-14 apie 5 val. Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,31 prom.), veikdamas kartu su A. A., viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų metaliniu strypu apgadino ir sulaužė metalinio tinklo apsauginę tvorą, padarydamas AB „Kauno tiltai“ 146 Lt turtinę žalą, grasino susidoroti su apsaugos darbuotoju A. Ž., kad pastarasis iškvietė policiją, vartojo necenzūrinius keiksmus, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
A. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013-02-14 apie 5 val. Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,63 prom.), veikdamas kartu su V. Ž., viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų metaliniu strypu apgadino ir sulaužė metalinio tinklo apsauginę tvorą, padarydamas AB „Kauno tiltai“ 146 Lt turtinę žalą, grasino susidoroti su apsaugos darbuotoju A. Ž., kad pastarasis iškvietė policiją, vartojo necenzūrinius keiksmus, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Be to, šioje byloje V. Ž. dar pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2013-02-14 apie 4 val. Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 7R, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,31 prom.), veikdamas kartu su A. A., įsibrovė į UAB „Žemieji Šančiai“ priklausomą saugomą teritoriją ir pasikėsino pagrobti svetimą, AB „Žemieji Šančiai“ priklausantį turtą - lengvo lydinio automobilinius ratlankius su padangomis 600 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apsaugos darbuotojas A. Ž. iškvietė policijos pareigūnus.
Taip pat šioje byloje A. A. dar pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2013-02-14 apie 4 val. Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 7R, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,63 prom.), veikdamas kartu su V. Ž., įsibrovė į UAB „Žemieji Šančiai“ priklausomą saugomą teritoriją ir pasikėsino pagrobti svetimą, AB „Žemieji Šančiai“ priklausantį turtą-lengvo lydinio automobilinius ratlankius su padangomis 600 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apsaugos darbuotojas A. Ž. iškvietė policijos pareigūnus.
Teisme apklausiamas kaltinamasis V. Ž. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė: su A. susitiko, kai pas jį namuose pjovė malkas. Malkas pjovė kartu 2013-02-13 dienos metu. Pjovė močiutei malkas. 2013-02-14 naktį apie 4 val. jis su A. A. ėjo į Panemunę naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. Ėjo iki naktinės parduotuvės apie kelis kilometrus. Eidami link Krantų ėjo dar pas draugą vardu Rička, norėjo su juo išgerti alaus. Eidami žmonių nesutiko. Ėjo pro septintą mokyklą, pro troleibusų parką. A. pasakė, kad nori tuštintis, o automobiliai Juozapavičiaus prospektu važiavo, švietė apšvietimo lempos. Eidami pamatė tvoroje skylę, jis pasakė A. A., kad jeigu jis nori tegul lenda į tą skylę, o pats tuo tarpu parūkys ir jo palauks. A. įlindo į tą skylę tvoroje, o jis, pamatęs ateinantį apsaugos darbuotoją, pradėjo bėgti. Jis nusprendė pabėgti, nes bijojo būti kuo nors apkaltintas. O grįžo abu atgal į tą pačią vietą, nes buvo užpykę, kad apsaugos darbuotojas be reikalo iškvietė policiją. Grįžo, nes abu buvo išgėręs alaus. Tvorą, kuri buvo iš keturių vamzdžių ir tinklo, jis su A. A. išvartė. Tvorą išvartė, nes užpyko ant apsauginio. Įvykio metu buvau neblaivus. Prieš jam pabėgant, sargas paklausė: ko čia mes norim, o jis pasakė, kad nieko nenori ir nieko nedaro. Jis išsigando sargo, nes A. buvo įlindęs į tą teritoriją, kur yra „šrotas“ (auto laužynas), teritorija jo aptverta. Jis nežinojo, kad teritorija yra saugoma. Jis yra ten buvęs, nes draugas važiuodavo pirkti detalių, o jis sėdėdavo automobilyje. Jis įmonės teritorijos visos nežino, nes po ją nevaikščiojo. Kaip supranta, A. paėmė tuos ratus, kad galėtų pasilypėti ir iš duobės išlipti iš „šroto“, nes kitaip jis negalėjo iš ten išlipti. Nematė, kaip A. į skylę už tvoros įkrito, bet tai suprato iš jo elgesio, nes jis krisdamas susikeikė. Tuo metu pradėjo labai loti šuo, o jis pats tą šunį erzino. Jis pats į teritoriją nebuvo įlindęs. Kai jis liepė šuniui užsičiaupti, atėjo sargas. Tuomet jis išsigandęs ir pabėgo, draugo nelaukė. Grįžęs namo rado praleistą A. skambutį, jam atskambino ir jis paklausė, kur jis yra, A. pasakė, kad šiuo metu randasi prie rusų mokyklos. Jis pasakė, kad jo palauktų. A. pasakė, kad apsauginis iškvietė policiją. Jie abu supyko, kad apsauginis iškvietė policiją, todėl ėjo nugriauti tvorą. Iškėlė tvorą, ji nedidelė, pradėjo ją judinti ir išgriovė. Strypo neturėjo, viską darė su rankomis. Be necenzūrinių žodžių apsaugininkui nieko daugiau nesakė. Apsauginis pats provokavo sakydamas - ateikit čia, bet jie nuėjo link kapinių. Paskui ėjo link naktinės parduotuvės ir juos abu policija sulaikė Juozapavičiaus gatvėje. Savo poelgius vertina blogai. Su padaryta žala sutinka, sutinka dirbti viešuosius darbus. Eiti pirkti alaus buvo abiejų mintis, jis turėjau 10 Lt, alui turėto užtekti. Civilinio ieškovo atstovo atsiprašo ir gailisi, žalą atlygins.
Teisme apklausiamas kaltinamasis A. A. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė: 2013-02-13 dirbo, pjovė malkas pas močiutę. Malkas pjovė jis, jo sesuo, sesers vyras ir V. Ž.. Savo 86 metų močiutei padėjo tvarkyti kiemą ir malkas. Pasiskirstę darbus visi sutvarkė kiemą, viekas buvo gerai. Jis turėjo 50 lt, gal daugiau, jie pasiėmėme alaus iš parduotuvės, esančios Drobės gatvėje. Iš pradžių gėrė alų kieme, vėliau sutemo ir atvėso oras, todėl nuėjo gerti alų į namus. Po 24 val., o gal dar vėliau baigėsi jų alus. Parduotuvės aplinkui jau nedirbo. Jis dar turėjo kelis litus, kelis litus turėjo ir V. Ž.. Nusprendė kartu nueiti iki naktinės parduotuvės. Jis turėjo kelnių kišenėje gal 15 Lt., draugas Ž. turėjo gal 10 Lt, alui būtų užtekę. Įvykio metu buvo neblaivus. Ėjo link Panemunės tilto, nes jam smalsu buvo jį pamatyti, nes neseniai grįžo iš laisvės atėmimo vietos. Buvo išgėrę, ėjo pro tą pusę, todėl atrodė normalus noras pamatyti tiltą. Ėjo Juozapavičiaus prospektu, kai jam pradėjo sukti pilvą, gal alus buvo netinkamas. Jis pasakė Ž., kad nori išsituštinti. Ž. liepė palaukti, nes ten toliau paėjus už kampo galės tai padaryti. Tada priėjo prie tvoros, kurioje buvo skylė, Ž. pasakė – lysk ten ir išsituštink. Jis įlindęs į tą skylę iškarto įkrito žemyn į duobę. Vieta nebuvo labai apšviesta. Nukrito ant automobilinių skardų ir susižalojo visą šoną. Nežinojo, kad ten yra „šrotas“ (autolaužynas). Skylė tvoroje buvo apie 50-60 cm. skersmens. Duobėje keikėsi ir burbuliavo, elgėsi kaip ir neblaivus žmogus. Duobės gylis buvo apie du ar du su puse metro. Šalia buvo dvi padangos ir apie 15 metrų atstumu gulėjo dar dvi padangos. Paėmė dvi padangas su ratlankiais ir dvi be jų, kad galėtų jas pasidėjęs iš duobės išlipti. Lipo iš duobės jau išsituštinęs. Iš duobės nepasilypėjęs ant sukrautų padangų išlipti negalėjo, o draugas rankos taip pat ištiesti negalėjo. Šalia tvoros skylės tuštintis negalėjo, nes nuo gatvės švietė žibintai ir be to sargo budelė prie pat buvo. Ratlankius išnešti negalėjo, nes skylė buvo maža, o per viršų mesti reikėtų 5 metrų aukštyje. Draugo išlipęs iš duobės nematė, bet prieš tai girdėjo, kai Ž. pyko ant šuns. Išlipo per tą pačią skylę ir matė ateinantį apsaugos darbuotoją, bet draugo jau nematė. Išlipęs nieko nerado, todėl nuėjo link namų. Eidamas namo skambino Ž., bet jis neatsiliepė. Nuėjęs į namus pasiėmė iš močiutės 5 Lt., vėliau nuėjo į parduotuvę, esančią Juozapavičiaus prospekte, nusipirko dvi skardines alaus. Einant link namų ir geriant alų jam paskambino Ž. ir pasakė, kad jis prie namų. Ž. pasakė, kad apsauginis jį iškoliojo. Jie nusprendė nueiti ir su apsauginiu išsiaiškinti santykius. Alų buvo išgėręs. Grįžo abu prie tvoros tik norėdami išsiaiškinti su apsauginiu, jis turėjo geležinį strypą. Strypas buvo paremtas į tvorą, o jis jį ištraukė ir iš pykčio juo trenkė į tvorą ir tvora atsidarė. Su sargu koliojosi visokiausiais negražiais žodžiais. Sargas tyčia provokavo, jam dėl to buvo pikta, sargui negrasino. Sargui sakė: „Asile, ką čia darai?“ ir panašias frazes. Neklausė sargo, dėl ko jis iškvietė pareigūnus. Nueinant pirmą kartą, jis matė apsaugos mašiną ir policijos mašiną, bet jo niekas nesustabdė. Policijos pareigūnai pravažiavo pro jį, kai jis ėjo per gatvę, bet jie jam nieko nesakė. Pripažįsta, kad buvo neblaivus ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Ieškinį pripažįsta ir jį atlyginti sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be V. Ž. ir A. A. parodymų, jų kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
nukentėjusysis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. Įvykio naktį dirbo saugomoje teritorijoje Juozapavičiaus prospekte. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, jokių pykčių tarp jų nėra.. Įvykis buvo 203-02-14 naktį, saugomam objekte. 203-02-14 4 val. šalia gatvės pamatė, kai kaltinamasis A. lindo į šalia esančio pastato teritoriją. Vienas įlindo į angą, o kitas liko stovėti. Ž. liko stovėti ant gatvės šalia tvoros. Jis iškvietė policiją, o prie Ž. praėjo, klausė jo: ką darot, bet jis pabėgo, nieko nesakė. Atvyko policija, kai jie jau buvo pabėgę. Už valandos vaikščiojo po teritoriją ir pas jį prie tvoros vėl pasirodė abu kaltinamieji. Vienas jų su vamzdžiu traukė per tvorą. Jis tai pamatęs išsikvietė policijos pareigūnus. Kol nuėjo iki sargų būdelės, abu kaltinamieji jau buvo išlaužę tvorą. Tvora padaryta iš metalo ir tinklo, sugadinta nepataisomai. Laukdamas kol atvyks policija, jis vilkino laiką sakydamas kaltinamiesiems, kad jie ateitų čia pasiaiškinti. Policija labai operatyviai sureagavo ir greitai atvyko į įvykio vietą. Abu kaltinamieji vartojo daug necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu, sakė, kad jis ožys ir, kai išvažiuos pareigūnai, jam bus blogai, nes su juo susidoros. Greitai atvyko pareigūnai, o abu kaltinamieji per kapines pabėgo. Po trumpo laiko pareigūnai pristatė kaltinamuosius ir jis juos atpažinau. Nežino, dėl ko kaltinamieji lindo pro tą tvorą, gal ieškojo nuotykių. Nuo skylės žemyn yra aukšta, bet yra nučiuožimas. Žmogus pro tvoros skylę pralysti drąsiai gali. Pralindęs pro skylę nukristi negalėjo, galėjo nučiuožti. Ten yra įvairių automobilio detalių, padangų. Norint išlipti atgal per skylę nereikia pasėdėti jokių daiktų, galima išlipti ir pačiam be jokių pagalbinių priemonių. Jokių materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, civilinio ieškinio neteiks. Jis tiesiog dirba savo darbą, atlieka pareigą. Kaltinamieji atėjo atkeršyti, nes jis iškvietė policiją. Ž. pirmą kartą nubėgdamas jo atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo, sakė tik tiek, kad viskas gerai ir nieko čia jie nedaro. Įvykio metu su savimi žibinto neturėjo, bet teritorija yra pakankamai apšviesta. Nematė, ką darė A., įlindęs pro skylę. Žmogaus išmatų niekur nepastebėjo. Jis pareigūnus kvietė du kartus, tarp kvietimų buvo gal pusės valandos ar 40 min. tarpas. Pirmą kartą kvietė pareigūnus, kai pamatė, kad kaltinamasis įlindo pro tvoros skylę, o antrą kartą kvietė apsaugos darbuotojus ir pareigūnus, kai abu kaltinamieji atėjo prie jo saugomos teritorijos vartų. Kaip kaltinamasis išlindo pro tą pačią skylę, tai nematė.
Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Kauno apskrities viešosios policijos 3-ojo būrio patruliu rinktinės vyresniuoju patruliu. Įvykio datos neprisimenu, bet tai galėjo būti ikiteisminio tyrimo nurodytu metu t.y. 2013-02-14, apie 4 val. Iš VPK budėtojų gavome pranešimą, kad Kaune Juozapavičiaus pr. 2a, prie naujai statomo tilto yra užpultas apsaugos darbuotojas. Nuvykę nurodytu adresu radome apsaugos darbuotoją, kuris paaiškino, kad į jo saugomą teritoriją atėjo du neblaivūs asmenys su metaliniais strypais. Asmuo nurodė, į kurią pusę nubėjo kaltinamieji. Iš pradžių jis su kolega šių asmenų nerado, bet vėliau už 10-15 min. važiuodami Juozapavičiaus pr. ties Sandėlių gatvės sankryža, pastebėjo du girtus, griuvinėjančius asmenis. Sulaikyti du asmenys triukšmavo. Jis su kolega įtarė, kad šie asmenys gali būti ieškomi pagal apsaugos darbuotojo iškvietimą. Pristatė abu šiuos kaltinamuosius apsaugos darbuotojui atpažinimui. Abu kaltinamuosius atpažino apsaugos darbuotojas, jis patvirtino, kad būtent šie vaikinai buvo atvykę prie apsaugos darbuotojo būdelės. Jų kaip pareigūnų atžvilgiu kaltinamieji elgėsi tinkamai, problemų su jais nebuvo. Įvykio dieną pareigūnai buvo kviesti į auto laužyną, vėliau iškvietimas buvo apsaugos darbuotojo į jo saugoma teritoriją. Nuvykę pagal iškvietimą į auto laužymą, sutiko apsaugos darbuotojus, patikrinome teritoriją ir nieko nerado. Abu kartus į policiją skambino Ž., o apsaugos darbuotojas iš auto laužyno nieko apie mūsų iškvietimą nežinojo, jis vėliau paleido šunį, kuris iki tol buvo pririštas. Auto laužyno teritoriją apžiūrėjome turėdami kuo pasišviesti ir jokių žmogaus išmatų nepastebėjome. Pagrinde teritoriją apžiūrėjo sargas pats, jie apžiūrėjo tik paviršutiniškai. Jie tvoroje esančią skylę apžiūrėjo iš gatvės pusės.
Civilinio ieškovo AB “Kauno tiltai“ atstovas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-02-14 apie 5 val. gavo pranešimą, kad buvo patekta į įmonės saugomą objektą. Jau ryte buvo pranešta, kad į minėtą teritoriją buvo patekę du asmenys. Jų objektą saugantis apsaugos darbuotojas A. Ž. iškvietė apsaugos patrulių ekipažą ir policijos pareigūnus, sulaikyti abu asmenys. Vėliau buvo paskaičiuoti nuostoliai – 146 Lt. Ieškinį jis palaiko pilnai, jis pagrįstas ir prašo minėtą sumą priteisti iš kaltų asmenų.
Apžiūros protokolais nustatyta, kad užfiksuotos įvykio vietos, esančios Kauno mieste, A.Juozapavičiaus pr. 1 bei A.Juozapavičiaus pr. 7R (b.l. 2-11 ).
A. Ž. 2013 m. vasario 14 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 18).
2013 m. vasario 14 d. nutarimu AB“Kauno tiltai“ pripažintas civiliniu ieškovu (b.l. 23).
Civilinio ieškovo AB“Kauno tiltai“ atstovui G. J. kaip įgaliotam atstovui leista dalyvauti procese (b.l. 22).
Civilinio ieškovo AB“Kauno tiltai“ ieškininiu pareiškimu nustatyta, jog padaryta žala dėl metalinės tvoros sugadinimo 146 Lt, todėl šiai sumai reiškiamas civilinis ieškinys (b.l. 20).
Policijos pareigūnų J. K. bei M. J. tarnybiniais pranešimais, nustatyta, kad policijos patruliai sulaikė kaltinamuosius V. Ž. ir A. A. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo (b.l. 26-27).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, kad V. Ž. užfiksuotas girtumas 1,31 promilės. ( b.l. 28).
V. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. vasario 14 d.(b.l. 29), iš sulaikymo paleistas 2013 m. vasario 15 d.
V. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, kad A. A. užfiksuotas girtumas 0,63 promilės. ( b.l. 36).
A. A. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. vasario 14 d.(b.l. 37).
2013 m. vasario 15 d. teismo nutartimi A. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 14 d.(BPK 140 str. 9 d.).
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Tiek V. Ž., tiek A. A. įžūlus elgesys pasireiškė grasinimu, necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu viešoje vietoje – saugomoje teritorijoje ir prie jos esančioje gatvės pusėje. Nors abu kaltinamieji neigia, jog grasino A. Ž., tačiau patys nurodo, jog įvykio metu buvo neblaivūs, galėjo atsiminti ne visus nukentėjusiajam išsakytus žodžius. Be to, V. Ž. ir A. A. bendrais veiksmais – V. Ž. laužiant rankomis, o A. A. geležiniu strypu - sulaužė metalinio tinklo apsauginę tvorą, taip padarydami AB „Kauno tiltai“ 146 Lt žalos. Nusikalstamą veiką V. Ž. ir A. A. įvykdė viešoje vietoje – saugomoje teritorijoje ir prie jos esančioje gatvės pusėje, įvykį matė A. Ž., kurio atžvilgiu kaltinamieji reiškė nepasitenkinimą įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko buvo sutrikdyta A. Ž. kaip apsaugos darbuotojo darbo rimtis ir tvarka, sukelta sumaištis. Taigi, V. Ž. ir A. A. tokiu būdu įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą Dėl paminėtų aplinkybių abiejų kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta aukščiau ištirtais bei aptartais įrodymais.
Dėl pasikėsinimo pavogti svetimą turtą, teisiamojo posėdžio metu tiek V. Ž., tiek A. A. vieningai parodė, jog jiems einant išgėrus alaus naktį Juozapavičiaus prospektu, A. A. susuko pilvą ir jis užsinorėjo tuštintis. Kadangi gatvė apšviesta žibintais, tai, priėjus prie tvoroje esančios skylės, V. Ž. pasiūlė į ją lįsti A. A. ir ten atlikti gamtinius reikalus, ką A. A. ir padarė. Kadangi už tvoros buvo tamsu, jis nukrito žemyn į auto laužyno teritoriją ant grindinio buvusių automobilio skardinių detalių. Kad iš ten išsiropšti, A. A. vieną ant kitos prie tvoros sudėjo ten rastas automobilių padangas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog iš tiesų ta vieta tvoroje, kur yra skylė ir pro kurią įlindo A. A., yra pakankamai aukštai, jos kraštas yra status, kad esant tamsimam paros laikui, asmuo galėjo tiesiog nukristi ant apačioje esančių automobilių detalių (b.l.9-10). Taip pat įvertintina ir tai, kad kaltinamasis A. A. nėra aukšto ūgio, dėl ko jam reikėjo pagalbinių priemonių, norint išlipti atgal. V. Ž. ir A. A. dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą teisiamojo posėdžio metu davė vieningus, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, savo kaltę dėl šios jiems abiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos abu kategoriškai neigė. Jų pateiktos versijos, jog vogti automobilių padangų jie neketino, o tik A. A. norėjo tuštintis, nepaneigė jokie kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, kaltinamųjų kaltumas negali būti grindžiamas abejonėmis ir spėlionėmis, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamųjų naudai. Šioje byloje nėra jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog V. Ž. ir A. A. įvykdė BK 22 str., 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamieji V. Ž. ir A. A. išteisintini dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 22 str., 178str. 2d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo UAB „Kauno tiltai“, įmonės kodas 133729589, civilinis ieškinys bendroje sumoje 146 Lt (b.l. 20). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kadangi teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas tinkamai nurodė įvykio, dėl kurio UAB „Kauno tiltai“ padaryta paminėta žala, laiką ir aplinkybes, tai civiliniame ieškinyje nurodyta data, t.y. 2013 m. vasario 12 d., yra laikytina apsirikimo klaida ir tikslintina į 2013 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į tai, jog ištyrus įrodymus nustatyta, jog ieškovui UAB „Kauno tiltai“ padaryta 146 litų turtinė žala, žalos dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – UAB „Kauno tiltai“ iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina ieškinyje nurodyta suma 146 Lt (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Dėl bausmių skyrimo
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena nusikalstama veika), kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę. A. A. teistas (b.l. 44-88), administracine tvarka baustas (b.l.68), priklausomybės ligų centre neregistruotas ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė (b.l.107). Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas prisipažinimas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. A. A. darbo biržoje registruotas, nevedęs. Atkreiptinas dėmesys, A. A. teisiamas ne pirmą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė ką tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. A. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.
Teismas, skirdamas bausmę V. Ž., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena nusikalstama veika), kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę. V. Ž. teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs, administracine tvarka baustas (b.l.90), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 107), nedirba, gyvena su sugyventine, turi vieną mažametį vaiką, prisideda prie savo šeimos ir vaiko išlaikymo. Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas prisipažinimas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, V. Ž. teismo posėdžio metu sutikus, jam skirtina inkriminuojamo BK 284 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jų trukmę nustatant pagal įstatymą (BK 46 str.). Kadangi V. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. vasario 14 d.(b.l. 29), iš sulaikymo paleistas 2013 m. vasario 15 d., tai šis laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę, vieną laikinąjame sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis V. Ž. pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Ž. panaikintina.
Nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus penkiems mėnesiams, per šį laikotarpį išdirbant neatlygintinai 100 (vieną šimtą) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės trukmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 15 d (vieną parą), vieną laikiname sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 178 str. 2d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – penkis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės trukmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. A. kardomąją priemonę - suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. A. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. vasario 14 d.
Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 178 str. 2d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „Kauno tiltai“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti solidariai iš V. Ž., gim. 1983-02-23, ir iš A. A., gim. 1983-04-01, UAB „Kauno tiltai“, įmonės kodas 133729589, turtinei žalai atlyginti 146 (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus) Lt.
V. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.