Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-26 · Byla Nr. PK-171-455/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
PK-171-455/2013
Teisminio proceso Nr.
1-50-3-00005-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Nukentėjusysis
V. M., Teisiamajame
Baudžiamoji byla Nr. PK-171-455/2013Teisminio proceso Nr. 1-50-3-00005-2013-0procesinio sprendimo kategorija
1.1.7.2.4; 1.2.8.2.1;2. 3.4; 2.3.6.4.5.(S)UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant kaltinamajam, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. M.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, pagal V. M. privataus kaltinimo skundą, kuriame B. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pagal LR BK 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Z. viešai užgauliai pažemino žmogų.

Šios veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: B. Z. 2011 m. gruodžio 8 d., Utenos rajono apylinkės teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-272-373/2011, pasakė, kad „.. jam (nukentėjusiajam) reikia gydytis..“ ir tuo viešai užgauliai pažemino.

Tai pat, B. Z. 2012 m. vasario 2 d., Utenos rajono apylinkės teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-272-373/2011, V. M. išvadino nepagarbiais žodžiais ir tuo viešai užgauliai pažemino.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamoji kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino ir paaiškino, kad ji iš tiesų tokius žodžius pasakė nukentėjusiajam kaltinime nurodytų teismo posėdžių metu kai buvo apklausinėjama kaip liudytoja, byloje, kurioje kaltinamasis buvo V. M.. Ji taip pasakė neapsikentusi kaltinamojo klausimų, mano, kad jis savo klausimais ją išprovokavo.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad jis buvo kaltinamasis nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-272-373/2011. 2011-12-08 apklausta liudytoja kaltinamoji jam pasakė, kad reikia gydytis, o 2012-02-02 nagrinėjant tą pačią bylą teismo posėdžio metu pasakė „ nebūk kvailas“, „tu debilas“ ir kitus žodžius. Dėl to jis pasijautė pažemintas teismo posėdžio dalyvių akivaizdoje.

Apžiūrėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-272-373/2011, kurioje V. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., matyti, kad 2011-12-08 įvyko teisiamasis posėdis pirmininkaujant teisėjai L.Dumskienei, sekretoriaujant R.Fedinienei, dalyvaujant prokurorui R.Jurkevičiui, nukentėjusiajam M. M., atstovui pagal įstatymą B. V.. Šio posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja B. Z.. Ji apklausos metu į kaltinamojo klausimą atsakė „Vytai, tau gydytis reikia“. 2012-02-02 teisiamasis posėdis pirmininkaujant teisėjai L.Dumskienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei R.Fedinienei, prokurorui R.Jurkevičiui, nukentėjusiajam M. M., atstovui pagal įstatymą B. V.. Šio posėdžio metu buvo apklausta liudytoja B. Z.. Kaltinamasis jai uždavinėjo klausimus.

BK 155 str. numato, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastinėms elgesio taisyklėms, bendražmogiškosios moralės reikalavimams.

Pagal BPK 78 straipsnį liudytojas yra šaukiamas apklausai asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčių aplinkybių. Jis, kaip numatyta BPK 83 straipsnyje, turi pareigą šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą ir duoti parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Prieš apklausą liudytojas yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis), atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus (BPK 163 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad CK 2. 24 straipsnio 9 dalies nuostata taikytina ne visiems teismo proceso dalyviams, o tik proceso šalims, ir todėl nesuteikia imuniteto liudytojui nuo baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą (BK 154 straipsnis), įžeidimą (BK 155 straipsnis), nepagarbą teismui (232 straipsnis), melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir kitas panašias veikas, padaromas teismo posėdžio metu žodžiu ar raštu teikiant kokius nors duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-638/2012).

Byloje ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais, kaltinamosios aplinkybių pripažinimu, baudžiamosios bylos medžiaga) nustatyta, kad kaltinamoji 2011-12-08, teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam pasakė, kad jam reikia gydytis. Šnekamojoje kalboje terminas „tau reikia gydytis“, vertinant asmens elgesį ar poelgius, suprantamas kaip teiginys reiškiantis psichinės sveikatos sutrikimus. Tokiu būdu, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu išsakydama šiuos žodžius, V. M., tiek jam, tiek ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams leido suprasti, kad ji kaltinamąjį laiko asmeniu turinčiu psichinės sveikatos problemų. Tai įrodo, kad kaltinamoji suvokė užgaulų ir žeminantį savo žodžių pobūdį kito asmens atžvilgiu ir to siekė, t.y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 155 str. 1 d.

Byloje ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais, kaltinamosios aplinkybių pripažinimu, baudžiamosios bylos medžiaga) nustatyta, kad kaltinamoji 2012-02-02, teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam pasakė: „nebūk durnas, tu debilas“. Tokie žodžiai neigiamai apibūdina asmenį ir akivaizdžiai prieštarauja įprastinėms elgesio taisyklėms, bendražmogiškosios moralės reikalavimams. Tai įrodo, kad kaltinamoji suvokė užgaulų ir žeminantį savo žodžių pobūdį kito asmens atžvilgiu ir to siekė, t.y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 155 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimus padarė būdama neteistas, nebausta administracine tvarka, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė -bauda nedidesnė nei numatytas šios bausmės vidurkis (BK 55 str. ).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų išlaidų

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 3-4 ).

Nuketėjusysis ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis buvo paniekintas ir pažemintas, atsirado įtampa, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

Kaltinamoji ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pažeidė nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė.

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji žodžiu viešai, teisiamojo posėdžio metu užgauliai pažemino nukentėjusįjį, kas sukėlė jam dvasinius išgyvenimus. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.). Kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, ji nedirbanti, gauna invalidumo pensiją, slaugo sunkiai sergantį sutuoktinį. Tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamosios išsilavinimas ir amžius nėra toks, kad leistų daryti išvadą, jog ateityje jos turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat būtina atsižvelgti, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dėl nusikalstamų veikų jam buvo nustatyta emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas, nerimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamosios (CK 6.276 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio, 2 dalimi,

nusprendžia:

B. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. už 2011-12-08 nukentėjusiojo V. M. įžeidimą ir paskirti 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimties litų ) baudą.

B. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. už 2012-02-02 nukentėjusiojo V. M. įžeidimą ir paskirti 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 MGL (trijų šimtų devyniasdešimties litų) baudą.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš B. Z. penkis šimtus (500) litų neturtinės žalos atlyginimui V. M. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą: kompaktinį diską su teisiamojo posėdžio įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismo, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gytis Stasevičius