Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-238-581/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
1S-238-581/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Jolanta Raščiuvienė, Margarita Dzelzienė
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Nr. 1S-238-581/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2;2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Margaritos Dzelzienės,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,įtariamojo R. Č. gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, niekur nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, teisto, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 2 dalį, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 24 d. nutarties, kuria įtariamajam R. Č. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 24 d. nutartimi R. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad prieš suėmimo svarstymą buvo pakeista įtarimų kvalifikacija iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį, įtarimai yra nesuprantami, nelogiški ir tai padaryta specialiai tam, kad prokuroras galėtų įtikinti teismą, jog būtina jį sulaikyti, nes yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu. Prokuroras suklaidino pirmosios instancijos teismą, teigdamas, jog įtarime nurodytas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, nors įtarimuose nėra nurodyta BK 25 straipsnio 3 dalis. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, jog įtarimuose nurodytas K. G. jam visiškai nepažįstamas. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje minimi asmenys B. J. ir I. K. taip pat nepažįstami. Tyrimo metu prašė atlikti atpažinimus, akistatas, tačiau tai padaryta nebuvo. Suėmimas skirtas nepagrįstai, jokių nusikaltimų nepadarė, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvena su žmona ir dviem mažamečiais vaikais, jis vienas išlaiko šeimą. Prašo skirti švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, intensyvią priežiūrą.

Teismo posėdyje įtariamojo R. Č. gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. Č. įtariamas tuo, kad jis 2016-06-21 apie 12.00 val. dalyvaujant bei tarpininkaujant nenustatytam organizuotos grupės nariui, paskambino nukentėjusiajai R. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) į fiksuoto ryšio telefoną bei apgaulės būdu išviliojo 340 Eur, K. G. davė nurodymus bei šiam 2016-06-21 apie 12.30 val. nuvykus į R. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir K. G. paėmus pinigus – 340 Eur, taip savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą R. G. priklausantį turtą – pinigus 340 Eur, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalį;

Be to, R. Č. įtariamas tuo, kad jis 2016-06-21 apie 17.00 val., dalyvaujant bei tarpininkaujant nenustatytam organizuotos grupės nariui, paskambino nukentėjusiajai J. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną bei apgaulės būdu išviliojo 1 270 Eur, K. G. davė nurodymus bei šiam 2016-06-21 apie 17.30 val. nuvykus į J. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir K. G. paėmus pinigus – 1270 Eur, taip savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą – J. P. priklausantį turtą – pinigus 1270 Eur, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalį.

Suimtasis R. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2016-06-23 11.00 val. buvo laikinai sulaikytas.

Skunde R. Č. tvirtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veiką, įtarime nurodytų asmenų nepažįsta, 2016-06-21 buvo namuose. Nurodo, jog, svarstant suėmimą prašė daryti akistatas su visais trimis įtariamaisiais, tačiau į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir teigia, kad kardomoji priemonė turi būti skiriama tik įsitikinus, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Paminėti R. Č. skundo argumentai nepagrįsti, nes tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę įstatymas nenurodo, kad byloje būtų tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Patikrinęs šios baudžiamosios bylos teismui pateiktus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus šioje byloje yra pakankamai – tai vyriausiojo patrulio G. M. 2016-06-23 tarnybinis pranešimas, kito įtariamojo K. G. parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, nukentėjusiųjų parodymai, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Skundo argumentai dėl įtariamojo kaltės, duomenų nepakankamumo, įtarimų nelogiškumo, nesuprantamumo atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad R. Č. įtariamas tyčinių dviejų sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai, t. y. kad įtariamasis R. Č., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei darys BPK straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė).

Suimtasis R. Č. turi gyvenamąją vietą, vedęs, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, niekur nedirba, pats teigia, jog verčiasi iš atsitiktinių uždarbių, tačiau įtariamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Šioje byloje R. Č. įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnis), už kuriuos įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, duoda pakankamą pagrindą manyti, kad R. Č., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Skunde suimtasis pabrėžia tai, kad jis niekada nėra slapstęsis ir ateityje nesislėps, tačiau, įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, tokie suimtojo siekiai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog šis suėmimo skyrimo pagrindas nustatytas nepagrįstai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai nei teigia suimtasis, Panevėžio miesto apylinkės teismas argumentuotai ir detaliai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad R. Č. anksčiau buvo net devynis kartus teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumai nėra išnykęs. Svarbu pažymėti ir tai, jog iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog įtariamasis R. Č. iš pataisos įstaigos paleistas tik 2016-01-05, atlikęs bausmę, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei savo skunde teigia suimtasis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą, o būtent: jog įtariamasis R. Č. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, R. Č. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje.

Aukštesniojo teismo išvada ta, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų paskirčių kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti negalima, skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taikomas suėmimas bei jo trukmė atitinka BPK nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, o įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų ir šioje bylos stadijoje toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 24 d. nutartį, kuria R. Č. skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėZina MickevičiūtėMargarita Dzelzienė