Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji E. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent: būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorė, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, grįstu anksčiau įvykusiais komerciniais santykiais bei deklaruodama ketinimą neva įvykdyti įsipareigojimą (parduoti baldus), tokiu būdu naudodama apgaulę ir klaidindama užsakovą, 2013 m. gegužės mėn. elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu) sutarė su Švedijos Karalystėje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotoja R. A. dėl baldų pardavimo, po ko ji (E. N.) parengė UAB (duomenys neskelbtini) 2013-05-27 sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią užsakymą, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti baldus, o (duomenys neskelbtini) už perkamus baldus turi sumokėti 10576 eurus, tačiau E. N. neketino vykdyti įsipareigojimo, o (duomenys neskelbtini) darbuotoja, dėl naudotos apgaulės būdama suklaidinta ir tikėdamasi, jog UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą įvykdys ir parduos/pristatys baldus, į minėtoje 2013-05-27 sąskaitoje-faktūroje nurodytą asmeninę E. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2013-06-04 pervedė 2000 eurų, 2013-06-11 pervedė 2576 eurus, o 2013-08-01 pervedė 6000 eurų, tokiu būdu E. N., pasinaudodama vadovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą - 10576 eurus.

Be to, kaltinamoji E. N. nuo 2011-11-18 eidama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, pagal LR akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VIII-1835) 37 str. 12 d. 1 p. būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 str. 1 d. kaip ūkio subjekto vadovė būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

- iš įmonės (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2013-05-27 iki 2013-08-01 gautų piniginių sumų 10576 eurų už įmonei (duomenys neskelbtini) parduodamus baldus pagal 2013-05-27 išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą neorganizavo apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, t. y. neapskaitė (neįnešė į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą ar banko sąskaitą, nesuvedė į kasos operacijų žurnalą);

- neorganizavo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų (kasos apskaitos registras – kasos knyga, banko registras, didžiosios knygos, avanso apyskaitos, metinės finansinės atskaitomybės, balansai už 2012 metus ir 2013 metus iki 2014 metų kovo 21 d., atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais, turto apskaitos registras, atsargų ir medžiagų apskaitos žiniaraštis) už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 kovo 21 d. rengimo ir tvarkymo,

tokiu būdu pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, t. y. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 str. 2 d., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 str. 1 d., kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 10 p., kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, 16 p., kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Dėl minėtų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2013 metų iki 2014 m. kovo 21 d..

Kaltinamoji E. N. kalta neprisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 1999 m. dirbo įvairiose baldų pramonės įmonėse, daugiausiai su pardavimais, turi beveik 16 m. baldų pardavimo patirtį, turi gerus kontaktus, ypač užsienyje, pastaruoju metu atstovavo kelias įmones Lietuvoje, šiuo metu daugiausiai užsiima projektiniais darbais, klientų ieškojimu užsienyje, ta pačia veikla užsiiminėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje. Prieš tai dirbo įmonės vadove, pardavimų vadove. 2013 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktore, šiose pareigose dirbo nuo 2001 m. Iš pradžių įmonės vadovu buvo pats akcininkas J. J., įmonėje dirbo ji ir J. J. žmona, kuri buvo administratorė – sekretorė. Buhalteriu įmonėje buvo pasamdyta Vilniaus įmonė (duomenys neskelbtini), paskui Kėdainių įmonė (duomenys neskelbtini). 2013 m. buhalterines paslaugas teikė (duomenys neskelbtini). Su Švedijos Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) pirmą kartą buvo susitarę, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jai pagamins baldus, pirmas užsakymas įvyko sklandžiai, buvo atliktas mokėjimas, baldai buvo pagaminti, pirmą užsakymą iš (duomenys neskelbtini) ji priėmė 2012 m., t. y. iki 2013 m. gegužės mėnesio buvo įvykdę vieną stambų (duomenys neskelbtini) užsakymą maždaug 10000 eurų sumai, nusiuntė minkštus baldus - sofas. 2013 m. (duomenys neskelbtini) užsisakė tokius pačius baldus, J. J. buvo su ja susitaręs, kad (duomenys neskelbtini) periodiškai pirks tuos baldus kas mėnesį ar kas pusantro mėnesio, todėl (duomenys neskelbtini) gavo geras sąlygas. Buvo susitarta, kad 30 procentų turi būti išankstinis apmokėjimas, 30 procentų gamybos metu ir likusi suma pabaigoje. Dėl paskutinio užsakymo su (duomenys neskelbtini) ji tarėsi 2013 m. gegužės mėnesį elektoriniu paštu, bet daugiausiai bendravo telefonu. Elektroniniu paštu tarėsi konkrečiai ji ir bendravo su R. A.. Susitarė, kad pirma pinigai, todėl iš (duomenys neskelbtini) gavo dalinį išankstinį apmokėjimą 2000 eurų sumoje galimai 2013-06-04. Antras pavedimas galėjo būti 2576 eurai, 2013-06-10, trečia suma 6000 eurų buvo pervesti 2013-08-01. Iš viso iš (duomenys neskelbtini) gavo 10576 eurų. Baldų neišsiuntė, nes buvo vėluojama apmokėti, bet medžiagos gamybai buvo nupirktos. Apmokėti vėlavo R. A. iš (duomenys neskelbtini). Visas apmokėjimas turėjo būti atliktas iki liepos mėnesio. Baldų ji neišsiuntė, nes pusantro mėnesio buvo vėluota apmokėti užsakymą, o kai paskutinis apmokėjimas buvo padarytas, įmonės vadovai jai pasakė, kad baldai jau yra parduoti kitiems arba iškomplektuotos medžiagos, reikės laukti iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Tačiau rugsėjo mėnesį baldai nebuvo išsiųsti, nes įmonė susidūrė su sunkumais, veikla buvo sustabdyta, įmonėje dirbančių žmonių nebebuvo, sąskaitos buvo areštuotos už skolas. Ji pati save iš įmonės atleido, nes nebuvo įmanoma susisiekti su akcininku. Sutartį su įmone ji bandė nutraukti 2013 metais, bet 2014 m. gegužės mėnesį ji pati nuėjo į Sodrą ir atleido pati save savo prašymu. 2013 m. rugsėjo mėnesį pats J. J. bendravo su R. A., bendravo su išieškojimo įmone, jis buvo žodžiu įsipareigojęs, jai buvo pasakyta nebesikišti, nes jis toliau bendravo su ja asmeniškai. Buhalterinė įmonė, kuri buvo pasamdyta tvarkyti buhalterinę apskaitą, atsisakė tvarkyti apskaitą, nes nuo 2013 m. pavasario jiems nebebuvo daromi apmokėjimai. Visus atsiskaitymus darė ir bendravo su apskaitos įmonėmis J. J.. Ji nueidavo patikrinti dokumentų, jei matydavo, kad viskas teisinga, ji pasirašydavo ant reikiamų dokumentų, tačiau nei banko sąskaitų, nei prisijungimų ji nevaldė, tai valdė akcininkas, toks buvo jų susitarimas. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio įmonė buhalterinių paslaugų nebeteikė, o ji pati negalėjo tvarkyti, nes neturi tam tinkamo išsilavinimo. Nieko samdyti negalėjo, nes nebuvo lėšų. Iš Švedijos Karalystės pervesti pinigai buvo įnešti į įmonės kasą, jie buvo grynaisiais atiduoti J. J.. Ji juos asmeniškai įnešė į kasą, dalį pinigų ji tiesiog išgrynino gavusi pavedimu per banką į savo asmeninę sąskaitą. Pinigus ji gavo į savo asmeninę sąskaitą, nes įmonės sąskaitos buvo areštuotos dėl skolų ir įmonė jau buvo nebemoki. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo areštuotos 2012 m. pabaigoje arba 2013 m. pradžioje. J. J. ir įmonės akcininkus informavus apie užsakymą ir paklausus, ar jį gali įvykdyti, buhalterė jai nurodė, kad kaip įmonės direktorė, ji gali tuos pinigus įnešti grynaisiais. Buhalterio įmonė nebeturėjo, bet su (duomenys neskelbtini) bendravo, ji pati ne kartą pas juos buvo nuvažiavusi ir klausė, kokia situacija, ar yra vykdoma apskaita, nes ji jautėsi atsakinga kaip įmonės direktorė. J. pats visada tvarkė visus dokumentus, jis tvarkė visus įmonės finansus. Pervestus iš (duomenys neskelbtini) pinigus ji atidavė J. J., išrašė kasos pajamų orderius, kaip ir priklauso gavus pinigus, nurodė, kokias sumas perduoda į įmonės kasą. Grynus pinigus ji perdavė įmonės savininkui J. J.. Šiuos pinigus atidavė akcininkui, nes ji gamybos tiekimo netvarkė, buvo atsakinga tik už pardavimus, su tiekėjais ji nebendravo. Patvirtinimą, kad J. iš jos paėmė 10576 eurus, gal ir turi, tačiau neprisimena, kad turėtų jo parašą, bet jis žino, kad jis gavo tuos pinigus. Nors situacija buvo sudėtinga, bet gamyba dar vyko, jis pats gamino baldus, tačiau buvo susidurta su tiekėjų nepasitenkinimu. Jos nuomone, įmonė toliau bandė vykdyti veiklą. Ar šie (duomenys neskelbtini) pinigai buvo išleisti gamybos organizavimui, negali atsakyti. Jaučiasi kalta prieš žmones, nes jos darbo patirtis šioje sferoje yra 16 m., pakankamai siaura sfera, visi vieni kitus pažįsta, jos reputacija yra nukentėjusi, ji gailisi pavedusi žmones. Kai jai buvo pervedami pinigai, ji nepiktnaudžiavo jų pasitikėjimu, jokios apgaulės nebuvo. Neturėjo tikslių duomenų, ar viskas įmonėje gerai, iki 2013 m. rudenio dar nežinojo, kokia sudėtinga yra situacija, dėl to sutiko tuos pinigus perimti per savo sąskaitą ir juos įnešti į įmonės kasą. Kasos operacijų žurnalą turėjo pildyti jų buhalterijos įmonė, ji nesuvedinėjo nieko, nes nemoka pildyti šių dokumentų, visi dokumentai buvo pas buhalterę. Akcininkai žadėjo atsiskaityti su buhalterijos įmone, jai nebuvo leista prisiliesti prie tų dokumentų. Matyt, ji nepakankamai žinojo savo, kaip direktorės, atsakomybę. Supranta, kuo yra kaltinama, netvarkė tinkamai buhalterijos, nes neturėjo pakankamai kompetencijos tai daryti. Šioje įmonėje jos atlyginimas buvo minimalus, tai yra virš 600 Lt. Su įmonės akcininku J. J. ji seniai buvo pažįstama, o nuo 2000-2001 m. visą veiklą vykdė J. J., o J. J., jo sūnus, buvo Anglijoje. Kai ji vadovavo įmonei, akcininku buvo J. J.. Ji ir J. J. baldų pramonėje dirba seniai, todėl abu nusprendė įkurti bendrą įmonę. Kai jie registravo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), ji turėjo 50 procentų akcijų, toliau buvo nutarta, kad ji savo akcijas perduoda J. J. ir vykdo direktorės pareigas, tai buvo 2011 m. pradžioje. Ji buvo atsakinga už pardavimus, jos darbas buvo surasti klientus, ji dažnai keliaudavo į parodas, lankydavo pirkėjus užsienyje, todėl ir buvo pasiūlyta jai tapti direktore, nes ji turėjo patirties. Kadangi užsakymai buvo periodiški, J. J. nebuvo įdarbintas įmonėje, taip buvo nutarta. Vienintelis akcininkas buvo J. J., jo nebuvo Lietuvoje ir jis nedalyvavo įmonės veikloje, o J. J. įmonėje įdarbintas nebuvo, jis dalyvavo gamybinėje veikloje. Kaip darbininkas nebuvo jai reikalingas, o kai būdavo užsakymai, jis jais rūpindavosi. Kokioje įmonėje dirbo J. J., ji negali atsakyti, jis pats gamindavo baldus ir mokėdavo savo darbininkams, bet ji nežino, ar jis dar dirbo kitoje įmonėje. J. J. nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje, nes ji traktavo jį kaip akcininką, kaip J. J. patikėtinį. Pinigus ji atidavė J. J.. Ji J. J. asmeniškai skolinga nebuvo, jam įsipareigojimų neturėjo. Pinigus ji įnešė į kasą, bet kasą tvarkė J. J.. Kiek jai žinoma, pagal uždarosios akcinės bendrovės įstatymą, kasos fiziškai neprivalo būti, todėl UAB (duomenys neskelbtini) fiziškai kasos nebuvo. Ji pati asmeniškai perdavė pinigus J. J., kai gavo juos pavedimu. Pinigus atidavė tomis sumomis, kokiomis ji gavo po kiekvieno pavedimo, juos atiduodavo po poros dienų, kai būdavo pavedimas. Tuos pinigus J. J. perduodavo Kėdainiuose, ten, kur ji gyveno, susitikus kažkur kavinėje arba mašinoje, nes įmonė būstinės neturėjo. Būstinė buvo registruota, kur vyko pirmoji buhalterinė apskaita. Lietuvos dujų sąskaitas ji apmokėjo iš savo turėtų santaupų namuose, grynų pinigų jai gryninti nereikėjo. Pripažįsta, kad po pervedimų mokėjimus ji darė iš savo sąskaitos, nes taip buvo pigiau, nereikėjo gryninti pinigų. Skolos dujoms nemokėdavo tvarkingai kiekvieną mėnesį, o mokėdavo kartą į pusmetį, į metus, todėl ir buvo tokia suma. Čia sutapimas, kad tą pačią dieną, kai pervesdavo pinigus iš Švedijos, ji sumokėdavo savo skolas. 2013 m. jos įsiskolinimai buvo už paslaugas: už vandenį, elektrą, dujas, tačiau tai sutapimas, kad jos asmeninių įsiskolinimų apmokėjimas sutampa su pavedimų iš Švedijos datomis. Ji neskubėdavo atsiskaityti, tačiau turėjo savo santaupų, buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą. Kėdainiuose ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojo namą, už nuomą mokėjo po 500 Lt. Šildymas žiemą ten sudarydavo 9000-10000 Lt. Iš UAB (duomenys neskelbtini) ji gaudavo atlyginimą nuo 600 iki 800 Lt, o kai sudarydavo sandorius, ji gaudavo komisinius nuo pardavimų. Gyveno ji iš minimumo, turėjo savo santaupų, nes buvo pardavusi nekilnojamojo turto. Ji neatsimena, kokiu būdu buvo su ja atsiskaityta, ar grynaisiais, ar per banką, nes tai buvo prieš kokius 4 metus. Iš žodžių žino, kad J. J. už 10576 eurų atsiskaitė su tiekėjais, bet kaip realiai jis tuos pinigus panaudojo, ji nežino. Kai ji išsidarbino iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės veikla buvo sustabdyta.

Liudytoja V. J. parodė, kad dirba skolų išieškojimo įmonėje (duomenys neskelbtini) vadove, 2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) skolų išieškojimo vadybininke. Apie UAB (duomenys neskelbtini) žino, kad 2013 m. vasarą, maždaug rugpjūčio mėnesį, ši įmonė buvo perduota išieškojimui, ją perdavė Švedijos įmonė (duomenys neskelbtini), ji bendravo su šios įmonės atstove R. A.. Taip pat ji dažnai bendravo su E. N., bet ši ją nukreipdavo į kitą asmenį - J. J., bet su juo irgi nesisekė bendrauti, nesisekė išieškoti skolos. Su E. N. ji susitikusi nebuvo, bet jai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus, E. N. telefonu jai patvirtino, kad gavo šiuos pinigus, tačiau aiškino, kad pati R. A. iš (duomenys neskelbtini) vėlavo atlikti mokėjimus, todėl viskas nusitęsė, sakė, kad ponia Rita pati yra kalta, nes nelaiku atliko pavedimus, dėl to ir negavo savo užsakymų. E. N. sakė, kad užsakymas bus padarytas ir bus pristatytas. 1 t., b. l. 55-57 pagarsintas jos ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas surašytas teisingai, jog 2013-08-19 buvo pasirašyta sutartis su (duomenys neskelbtini) iš Švedijos. Skolininkas buvo UAB (duomenys neskelbtini), o kreditorius - (duomenys neskelbtini), skolos suma yra 10 576 eurai. Tą pačia dieną ji UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstė paprastą, neregistruotą laišką su raginimu įvykdyti prievolę. Į tai jokio atsakymo nebuvo, tačiau laiškas negrįžo. Tuomet 2013-09-02 buvo išsiųstas pranešimas elektroniniu paštu, atsakymą gavo tą pačią dieną, buvo parašyta, kad jie nieko nesupranta. Tą pačią dieną įvyko susirašinėjimas, ji paaiškino, kad į juos kreipėsi įmonė (duomenys neskelbtini), kuri padarė išankstinį apmokėjimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau negavo prekių ir pinigai nebuvo grąžinti. Ji gavo atsakymą „ačiū, aiškinsimės“. Paklausus, kada galima tikėti atsakymo, gavo atsakymą, kad neįsivaizduoja, nes visi atostogauja, dar pridūrė, kad kiek pamena, prekės buvo pagamintos, bet užsakovas vėlavo už jas mokėti 1,5 mėnesio. 2013-09-10 ji vėl parašė elektroninį laišką, o 2013-09-13 telefonu kalbėjo su E. N., kuri pasakė, kad pinigų tikrai negrąžins, bet pagamins užsakymą, nes visą sumą gavo, kad užsakovas vėlavo mokėti, todėl užsakymas buvo iškomplektuotas ir parduotas kitiems užsakovams. 2013-09-16 ji vėl paskambino E. N., bet ji paprašė kalbėtis su J., sakė, kad ji tik direktorė, o J. savininkas, kad ji nieko nesprendžia. J. telefonas buvo išjungtas, todėl su juo nepavyko pasikalbėti nei tą dieną, nei kitomis dienomis. Kai kartą vis tik pavyko su juo pasikalbėti, J. pasakė, kad pagamins užsakymą ir jis bus pristatytas. 2013-09-27 ji gavo el. laišką iš UAB (duomenys neskelbtini), suprato, kad jį parašė J., jame buvo minima, kad užsakymas buvo pradėtas daryti, kai buvo gautas pirmas mokėjimas, po to užsakovas vengė mokėti, kad iš viso buvo gauti trys mokėjimai, kad kreditorius yra nepatikima įmonė, kad visą riziką prisiima E. N., kuri nuo pirmadienio jau nebedirbs. Dar prieš tai, 2013-09-25, el. paštu iš UAB (duomenys neskelbtini) ji gavo žinutę, kad užsakymo atkrovimas bus pirmąją lapkričio savaitę. Ji tuomet paklausė, kodėl taip ilgai, o jie atsakė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) pati kalta. 2013-10-07 ji paklausė el. paštu, ar jų klientas (duomenys neskelbtini) gaus užsakymą, bet į tai jokio atsakymo negavo. Ji dar skambino, tačiau niekas nekėlė ragelio. 2013-10-21 ji vėl skambino ir vėl niekas nekėlė ragelio arba ragelį numesdavo. 2013-10-22 ji vėl išsiuntė el. laišką klausdama, ar bus pristatytas užsakymas, tą pačia dieną su E. N. kalbėjo telefonu ir paklausė, kodėl pinigai už užsakymą buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini). Į tai E. N. atsakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu su sąskaitomis turėjo problemų, todėl pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, o po to išgryninti ir įnešti į įmonės sąskaitą. Ji pati pasakė, kad visi dokumentai yra ir ji juos atsiųs, tačiau ji nieko neatsiuntė. 2013-10-30 ji gavo J. laišką su klausimu, kodėl jie turėtų teikti savo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji parašė, kad, žinoma, jie neprivalo to daryti, tačiau papasakojo, kad E. N. pati savanoriškai pažadėjo pateikti dokumentus, kurie įrodytų pinigų už užsakymą judėjimą į įmonės sąskaitą, taip pat pasakė, kad dėl šio užsakymo yra ruošiami dokumentai į teismą, bet į tai ji negavo jokio atsakymo, tačiau gavo laišką, kad užsakymo atkrovimas įvyks 2013 m. lapkričio 12 d. ir, kad klientas gali užsakinėti transportą. Lapkričio pirmomis dienomis ji rašė el. laiškus ir klausė konkretaus adreso, kur bus užsakymo atkrovimas ir t. t., bet iki 2013-11-11 jokių atsakymų nebuvo, 2013-11-12 atrašė, kad pakrovimas įvyks penktadienį, t. y. 2013-11-15, ir žadėjo patikslinti valandą, kad pakrovimas bus Panevėžyje. Ji vėl klausė dėl adreso, tačiau atsakymo nebuvo, o 2013-11-13 parašė, kad dėl techninių kliūčių atkrauti galės tik pirmadienį po pietų, t. y. 2013-11-18. Tą dieną ji paprašė patikslinti laiką ir adresą, tačiau jokio atsakymo negavo, visi telefonai buvo tai išjungti, tai nepakelti arba atmesti. Tada ji klientui pasiūlė kreiptis į teismą, tačiau pasirodė per brangu kreiptis į teismą, R. A. teigė, kad tai sukčiavimas ir prašė padėti jai kreiptis į policiją. Ji atsisakė, kadangi jos įstaiga tuo neužsiima, pasiūlė jai susirasti advokatą. Daugiau su šia byla ji nebedirbo. Apie tariamus užsakymo atkrovimus ji sužinojo iš laiškų, bet šie laiškai nebuvo pasirašyti, jie buvo siųsti iš (duomenys neskelbtini).

Liudytojas J. J. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, jų santykiai darbiniai. Jis turėjo projektą pradėti masinę baldų gamybą, todėl E. N. įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Jis paprašė sūnaus, kad jis atliktų įmonės registravimo formalumus, jo sūnus tapo akcininku ir atliko teisinę įmonės registraciją. Jo sūnus J. J. yra steigėjas ir akcininkas, bet faktiškai viską darė jis pats, nors formaliai įgaliojimų neturėjo, t. y. jis vykdė įmonės veiklą, ieškojo pinigų, o E. N. atliko pardavimus. E. N. jis surado užsienyje, ji labai gera specialistė, dirba su geromis įmonėmis, turi plačius ryšius, o jam šito trūko. Juridinio savininko ir steigėjo J. J. įgaliojimų jis neturėjo, tai buvo žodinis susitarimas, nes jis tik paprašė, kad sūnus atliktų įmonės registravimo formalumus. Steigiant UAB (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos jo lėšos, jis sūnui davė pinigų, sūnus nuvažiavo į banką ir sumokėjo. Šioje byloje žino, kad E. N. veikė LR įstatymų ribose, jokios žalos nepadarė ir jis neturi jai jokių pretenzijų. Kuriuo laikotarpiu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) E. N. dirbo, negali pasakyti, bet 2013 m. ji įmonėje tikrai dirbo. Formaliai ji buvo direktorė, bet jis ją taip įdarbino tik dėl Sodros draudimo, bet iš tikrųjų ji užsiiminėjo pardavimais, klientų paieška. Dar įmonėje buvo įdarbinta jo žmona R. J., bet ji nieko nedirbo, tiesiog gaudavo Sodros draudimą, jis net nežino, kokiose pareigose ji buvo įdarbinta. Buhalterio funkcijas atliko skirtingos įmonės, dėl to buvo problema, nes įmonė, kuri pradėdavo dirbi, viską perdarydavo iš naujo. 2013 m. greičiausiai E. N. surado kažkokią buhalterių kontorėlę Kėdainiuose ir buvo vienintelė jų aptarnaujama įmonė. Neprisimena, kaip vadinasi ta buhalterinė įmonė, kuri teikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) veikla pradėjo strigti tada, kai antstoliai areštavo įmonės sąskaitą, tai buvo 2012 m.. Dėl laikotarpio nuo 2013 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. imtinai dėl E. N. nieko negali pasakyti, o dėl įmonės gali pasakyti, kad buvo gautas užsakymas teikti minkštus baldus į Švediją į (duomenys neskelbtini), buvo susitarta elektroniniu paštu bei telefonu. Susitarta buvo labai blogai, nes ta įmonė buvo pažadėjusi daryti užsakymus kiekvieną mėnesį, pirmas užsakymas buvo su 50 procentų nuostoliu, nes padarė baldus su nuostoliu, 2013 m. gegužės – birželio mėnesį buvo tas užsakymas. Po šio nuostolingo užsakymo jie patikėjo (duomenys neskelbtini) pažadais, kad ji darys tuos tiekimus, bet po to ji dingo. Pirmas užsakymas buvo 2012 m. prieš Naujus metus, kitas buvo 2013 m. gegužės mėnesį. Nepaisant nesklandumų, 2013 m. vėl priėmė (duomenys neskelbtini) užsakymą, nes jei jis pradėtų pyktis su visais jam skolingais klientais, jis tikrai turėtų daugiau nuostolių. Dažniausiai su tais klientais, kurie būna skolingi, tolimesnėje eigoje vėl randama sąlyčio taškų. Apie susitarimą dėl baldų teikimo Švedijos įmonei (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės mėnesį jis žinojo, buvo susitarta dėl baldų užsakymo virš 10000 eurų sumai, turėjo tiekti minkštus baldus. Pinigai buvo gauti, kadangi įmonės sąskaita buvo areštuota, jis paprašė, kad šie pinigai būtų pervesti į asmeninę direktorės E. N. sąskaitą. Tie pinigai buvo pervesti į E. N. sąskaitą, ji juos išgrynino. Jis bandė vykdyti užsakymą, o E. N. atidavė jam visą sumą. Tai buvo 10576 eurų suma, atiduota per kelis kartus. Jis nedavė jokio patvirtinančio dokumento, kad E. N. perdavė jam pinigus, bet yra kasos pajamų orderis. Neprisimena, ar ji išrašė kasos pajamų orderį, nes tuo metu jie keitė buhalterius ir tuo metu tas kasos pajamų orderio buvimas ar nebuvimas nesvarbus, nes visada duodant VMI ataskaitas, trijų metų laikotarpyje galima jas patikslinti, dėl to jis nemato čia jokio kriminalo. Tačiau kasos pajamų orderis turbūt buvo išrašytas. Kas jį pasirašė, neprisimena. Dėl jo statuso, tai jis kaip ir yra, bet jo kaip ir nėra, tai teoriškai kaip ir pati E. N. išsigrynino tuos pinigus ir pati jais disponavo, nes jo statuso kaip ir nėra įmonėje. Kasos operacijų žurnalo E. N. nepildė, šį darbą atlieka buhalterinės įmonės. Buhalterei duomenis teikdavo jis. Švedijos įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymo jis neįvykdė, nustatė papildomą sąlygą, kadangi ji nesilaikė susitarimo. Buvo pradėtas vykdymas, bet jis nežinojo, kas tas klientas iš Švedijos, galvojo, kad tai kita įmonė. Baldai buvo pradėti gaminti vasarą, gegužės mėnesį, bet jie nebuvo pagaminti iki galo, nes jis išsiaiškino, kad tai ta pati įmonė. Jis paskambino R. A. ir pasakė, kad arba ji daro normalius užsakymus, arba ji kompensuoja jų patirtą 50 procentų žalą. Ji pasakė „gerai“, pasakė, kad užsako dar vieną mašiną, tada jis būtų nurašęs tuos 50 procentų, bet ji dingo. Užsakovas nieko negavo, nes ji irgi nevykdė savo susitarimo. Su juo bendravo skolų išieškojimo tarnybos atstovė, jis sakė, kad tie baldai yra gaminami, sakė, kad jau atkraunami tie baldai, nes tuo metu, kai jis šnekėjo su R. A., viskas buvo procese, bet jis nelabai suprato šios bendrovės, viskas labai keistai nutrūko. Įmonei (duomenys neskelbtini) pinigų jis negrąžino, nes jie yra jo, kadangi (duomenys neskelbtini) neįvykdė savo įsipareigojimo. Pinigai buvo UAB (duomenys neskelbtini), jie buvo išleisti. Iš dalies dar buvo apmokėti baldų rėmai ir likusieji pinigai buvo pasilikti. Tų pinigų jis niekur neužpajamavo savo įmonėje, nes jis neturi įmonės, niekur nėra savo veiklos registravęs, iš principo jo veikla yra UAB (duomenys neskelbtini) veikla, bet jis ten nei akcininkas, nei darbuotojas. Pinigus jis paėmė baldams gaminti, pradėjo juos gaminti, bet nepagamino iki galo, nes sužinojo, kad tai (duomenys neskelbtini) užsakymas. Jis bandė susisiekti su (duomenys neskelbtini) įstatymo ribose, siuntė skolų suderinimo aktą, bet ji (R. A.) nesureagavo, todėl jis nusprendė, kad nėra skolingas, manė, kad jai pasidarė gėda dėl to, kad prisižadėjo ir nevykdė susitarimo. Jis ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją nevyko, nes nebuvo šaukiamas, bendravo su tyrėja telefonu, vežė jai dokumentus, bet jokio šaukimo negavo.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji atvyko iš Švedijos, dabar (duomenys neskelbtini) priklauso jos sesei, bet iš pradžių įmonė priklausė jai. Ji atpažįsta E. N. iš nuotraukos. 2012 m. ji užsakė iš jos sofas ir viskas buvo labai gerai. Jos įmonė yra (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje jos pareigos yra veikti užsienyje, tai el. parduotuvės, marketingas ir panašiai. Jos įmonė bendradarbiauja su šalimis už Švedijos ribų. Konkrečiai ji dirbo vadybininke, jos pareigos užsakyti prekes, įmonės savininkė buvo jos sesuo A.. Pirmieji jos užsakymai su E. N. buvo atlikti 2012 m. ir jie visi buvo įvykdyti. 2012 m. ji pervedė pinigus į sąskaitą, kuri buvo nurodyta sąskaitoje–faktūroje, ar vėliau pinigus ji pervedinėjo į tą pačią sąskaitą, neprisimena. 2013 m. gegužės mėn. iš E. N. ji užsisakė sofas, E. N. parašė jai elektroninį laišką, kuriame paprašė pervesti jai labai daug pinigų. 2013-05-31 iš kompanijos (duomenys neskelbtini) ji pervedė 2000 eurų, E. N. jai prižadėjo, kad šis užsakymas bus užbaigtas ir ji gaus baldus birželio mėnesį. Po to dar buvo laiškas, kad reikėtų pridėti daugiau pinigų už apmušalus, nes jų trūksta, ji 2013-6-10 pervedė dar 2576 eurus. Kadangi ji yra krikščionė iš Libano, jai labai svarbus laikotarpis birželio pabaiga, nes ji turėjo keliauti į savo šalį, todėl turėjo pasitikslinti, ar viskas gerai su jos užsakymu. E. N. jai pasakė, kad reikia dar daugiau pinigų, kitaip ji negali įvykdyti užsakymo. 2013-08-01 ji pervedė dar 6000 eurų. Nors E. N. visus užsakytus baldus turėjo atsiųsti birželio mėnesį, kaip jos buvo sutarę, tačiau ji skundėsi, kad dalyvauja posėdžiuose, kitą kartą teigė, kad ji išvažiavusi iš Lietuvos. Taip pat sakė, kad ji išvažiavusi į Aziją, todėl jai reikia susisiekti su jos viršininku J. J.. Libane internetinis ryšys nėra labai geras, bet ji kontaktavo su E. N. visą tą laiką ir jos klientai laukė to užsakymo, kadangi jau buvo išpildyta 99 procentai visų sąlygų, kad gautų tą užsakymą. Jos atostogos, kurias ji turėjo tik po 10 metų, buvo sugadintos. Ji buvo suklaidinta 2012 metų užsakymo, kai viskas buvo labai gerai ir ji pardavė viską, ką gavusi iš UAB (duomenys neskelbtini). Ji rimtas žmogus ir jai nėra priimtina, kad kaltinamoji neatsiliepinėjo į jos skambučius, kad kaltinamoji tik kartais pakeldavo ragelį, kad ji teigė, jog atostogauja ir sakė netrukdyti atostogauti bei liepė susisiekti su J.. Kai ji susisiekė su juo, jis pasakė, kad nešneka angliškai. Elektroniniu paštu ji rašė kaltinamajai, kad išpildė visas sąlygas ir jie turi gerbti ją, kad jos klientai laukia sofų, todėl jie turi jas atsiųsti, tačiau atsakymas buvo toks, kad ji vis dar yra Azijoje. Ji vėl bandė susisiekti su viršininku Jonu, bet niekas nekėlė ragelio. Tuo metu ji pasijautė baisiai ir parašė E. N., kad jeigu neatsiųs sofų, tegu grąžina pinigus. Tačiau atsakymas buvo, kad sofos yra parduotos. Tai buvo du skirtingi pasiaiškinimai, pirmas, kad ji atostogose, o paskui, kad ji pardavė sofas. Dėl pristatymo, tai ji pati norėjo sutvarkyti pristatymą, nors kaltinamoji siūlėsi, kad sutvarkys ji, bet ji žinojo bendrovę (duomenys neskelbtini), turėjo kontaktus Lenkijoje ir jie nurodė jai žmogų Lietuvoje, tai R.. Kadangi E. N. buvo paminėjusi, kad jos viršininkas nekalba angliškai, tai ji norėjo rasti žmogų, kuris kalba angliškai. Tai nebebuvo verslas, tai buvo karo stovis. Ji jautėsi, kad E. N. ir jos viršininkas „sumovė“ ją. P. R. iš (duomenys neskelbtini) paklausė E. viršininko J., kodėl E. norėjo parduoti jai sofas, kai tuo metu tos sofos jau buvo parduotos kažkam kitam. Ji buvo labai pasimetusi, kvailoje padėtyje, nežinojo, ką daryti, klientai skambino jai ir klausinėjo apie sofas. Ji neapgaudinėja jokių žmonių, kaip kad kaltinamoji apgaudinėjo ją, šis verslas yra labai brangus, nes tai jos šeimos verslas, jie sunkiai dirba, ji pati turi tris vaikus ir šis atvejis ją sužlugdė. Dėl kaltinamosios kaltos jos įmonė yra uždaryta, bet ji stipri moteris ir eis toliau. Pirmiausia ji susisiekė su policija, bet jie norėjo nutraukti bylą. Tada ji kontaktavo su verslo departamentu, nes jai ši suma reiškia milijoną, kadangi tai maža įmonė ir ji turėjo labai didelių svajonių, tačiau kaltinamoji apgavo ją. Departamento darbuotojai buvo labai malonūs, padėjo jai. Jie susisiekė su J. J. ir pasakė jai nesijaudinti, nes pinigai jai bus pervesti atgal. Tačiau kaltinamoji su savo viršininku netgi juos apgaudinėjo. Departamento darbuotoja jai nurodė (duomenys neskelbtini) skolų surinkimo bendrovės kontaktą, tačiau netgi šiai bendrovei tarpininkaujant, nors buvo daug skambinta, daug bendrauta, nieko nebuvo pasiekta. Ji vėl susisiekė su policija Lietuvoje, jai pasakė, kad jie gali pradėti bylą, bet yra labai daug tokių žmonių, kaip E. N.. Ji meldė Dievo, kad padėtų jai, po to elektroniniame pašte rado prokurorės laišką dėl bylos pradėjimo iš naujo. Su prokurorais ji susirašinėjo apie pusantrų metų, dabar ji tikisi pozityvaus sprendimo, nes kaltinamoji nuo 2013 iki 2015 m. sukūrė jai didžiulį pragarą, ji ir dabar galimai tęsia apgaudinėjimą, ji labai aktyviai veikia per „Google“, nuolat ieško naujų klientų ir išlaiko tą pati savo telefono numerį. Jos viršininkas prašė depozito transportavimui, nors tai nėra normali praktika, versle normali praktika paprašyti avansu pinigų už prekę. Iš tikrųjų normali verslo praktika, kad gauna užsakytą prekę, apžiūri ją, ar viskas gerai, ir tik tada sumoka arba sumoka po 14 d., bet jos viršininkas J. J. pareikalavo netgi sumokėti už transporto išlaidas, būtent tada ji pamatė, kad kažkas čia ne taip. Ji turi R. G. iš (duomenys neskelbtini)laišką, kuriame rašoma, kad paskambino jiems ir jie pasakė, kad perves jai visus pinigus. Yra 2013-05-30 E. N. laiškas, jame yra rašoma „dabar viskas aišku, aš susimaišiau dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai bendrovės, kurios prekiauja apmušalais. P. S. ar galėtumėte dar primokėti rytoj, kadangi mums reikia primokėti už apmušalus“. Ji E. N. pasitikėjo, nes jos daug susirašinėjo, ji yra krikščionė ir nesitikėjo, kad kaltinamoji gali taip pasielgti su ja, todėl jai įtarimų nesukėlė, kai pinigus pervedė į E. N., o ne į įmonės sąskaitą. Normali pasaulinė praktika yra sumokėti iš anksto 30 procentų užsakymo kainos, ir tada, kai produkcija pakraunama, pervedama likusi mokėjimo dalis. 2013 m. gegužės mėn. iš UAB (duomenys neskelbtini) ji užsakė 26 vnt. minkštų kampų, tris komplektus su 10 atlošų tiems minkštiems kampams. (duomenys neskelbtini) įmonė nebeveikia nuo 2014 m. pradžios ar 2013 m. pabaigos. Tai buvo personalinė įmonė. Ji užsakė sofas gegužės pabaigoje ir pervedė pinigus per (duomenys neskelbtini) įmonę, susitarė, kad sofų pristatymas bus birželio mėnesį. Rugpjūčio mėnesį jai buvo pareikšta, kad nepakraus sofų, kol negaus likusių pinigų, jai tai parašė elektroniniu paštu E. N., tada ji pervedė pinigus. J. J. sakė, kad nekalba angliškai, bet kažkokiu būdu su ja derino transportavimo klausimus. Galimai jis galėjo kalbėti angliškai, bet su ja žaidė tam tikrą žaidimą. Visą laiką, nuo pat jų bendros veiklos pradžios, ji kontaktavo su E. N., ne su J. J.. Įmonė (duomenys neskelbtini) nebeveikia, kadangi tai buvo maža bendrovė, todėl maža suma galėjo ją sužlugdyti. Jos klientai skundėsi dėl užsakymų spaudoje, jie norėjo atgauti sumokėtus pinigus, norėjo kompensacijų, visa ši situacija jų įmonę sužlugdė. Švedijoje vien jau baldų, sofų gavimas ne laiku klientams atveria galimybes reikalauti daug. Švedijos policija pasakė, kad ji atsakinga už tai, kas vyksta įmonėje. Įmonę jos turėjo uždaryti, nes nebegalėjo vykdyti verslo, bet bankroto nebuvo. Kad jos užsakytus baldus UAB (duomenys neskelbtini) pardavė kitiems, taip jai pranešė R. G. iš (duomenys neskelbtini), o jam tai buvo pasakęs J. J.. Yra laiškas iš R. G. iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, 2013-08-05 jis rašo, kad jie patvirtina, jog gavo apmokėjimą ir viskas tvarkoje, bet jie teigia, kad ji pavėlavo ir jie pardavė visas sofas. Dabar jie privalo pagaminti vėl naujas sofas, tai užtruks laiko. Ji visus užsakymo pinigus sumokėjo ir jie pradėjo ją kaltinti. Ji turi 15 m. patirties šioje rinkoje, bet ji anksčiau nevadovavo bendrovėms. Prokuratūra jai siūlė teikti civilinį ieškinį. Kai gavo šį pasiūlymą, įmonė jau nebeveikė. Teises už padarytą žalą perėmė ji ir jos sesuo.

2015-02-13 specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog iš tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nustatyta, kad su Bendrovės BR/A. A. parduotuve (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 27 d. pasirašė užsakymą Nr. 20130527-01 dėl baldų „Savanna sofa-10“ pagaminimo ir pristatymo už 10 576 EUR (36487,20 Lt) sumai (17 priedas).

Bendrovės BR/A. A. parduotuvė (duomenys neskelbtini), Švedijoje, sutinkamai su 2013 m. gegužės 27 d. užsakymu Nr. E-20130527-01 iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 7789, esančios NORDEA BANK AB (PUBL) pagal 2013 m. gegužės 31 d. dokumentą Nr. Notprovided perveda 2000,00 Eurų, pagal 2013 m. birželio 10 d. dokumentą Nr. Notprovided perveda 2576,00 Eurų ir pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. dokumentą Nr. Notprovided perveda 6000,00 Eurų į E. N. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (18; 19; 20 priedai), iš viso 10 576,00 Eurų.

Tokiu būdu, iš tyrimui pateiktų dokumentų (SEB banko išrašų) nustatyta, kad E. N. iš bankomatų gavo 14 050,00 Lt (4069,16 Eurų) grynais pinigais, o 22680,71 Lt (6568,79 Eurų) apmokėjo juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ir paslaugas bei suteiktas paskolas, t. y. panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Tyrimui buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės E. N. vardu išrašyti trys kasos pajamų orderiai (kuriuose už buhalterį ir kasininką pasirašė E. N.) 42 410,00 Lt sumai tai (25; 25.1; 25.2; 25.3 priedai):

*pagal 2012 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderį Serija E Nr. 20121214 – 14 744,00 Lt; *pagal 2013 m. birželio 7 d. kasos pajamų orderį Serija E Nr. 20130607 – 6 950,00 Lt;

*pagal 2013 m. rugpjūčio 2 d. kasos pajamų orderis Serija E Nr. 20130802 – 20 716,00 Lt.

Iš tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) trijų kasos pajamų orderių nenustatyta, kad E. N. kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas grynais pinigais būtų įnešusi į Bendrovės kasą (sąskaitą). Kadangi tyrimui nebuvo pateikti kasos operacijų žurnalas, kasos knyga, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis registras, todėl negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) su kuria, 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė E. N. pasirašė buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 29 (16 priedas).

Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nenustatyta, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) 2013 metų gegužės 27 d. užsakymas Nr. E-20130527-01 būtų vykdomas, kadangi Bendrovė per laikotarpį nuo 2013 metų sausio 1 d. jokių baldų, medžiagų neįsigijo bei baldų gaminimo paslaugų neatliko, o gautos piniginės lėšos buvo naudojamos ne baldų ir medžiagų įsigijimui, baldų gaminimo paslaugoms, o buvo apmokama už benziną, vaistus, maisto produktus, telefono paslaugas, dujas, elektros energiją, UAB (duomenys neskelbtini) už buhalterinės apskaitos paslaugas, UAB (duomenys neskelbtini) už automobilį ir kt., t. y. E. N. naudojo savo asmeninėms reikmėms (23; 24 Lentelė Nr.2; 31 priedai).

Tokiu būdu iš tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 21 d. nenustatyta, kad Bendrovė būtų pirkusi baldų, medžiagų bei baldų gaminimo paslaugų dėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 27 d. užsakymo Nr. E-20130527-01 vykdymo, o į asmeninę sąskaitą gautas pinigines lėšas naudojo asmeniniams tikslams.

Tyrimui pateikti trys UAB (duomenys neskelbtini) direktorės E. N. išrašyti kasos pajamų orderiai (2012 m. gruodžio 14 d. KPO Serija E Nr. 20121214 – 14 744,00 Lt; 2013 m. birželio 7 d. KPO Serija E Nr. 20130607 – 6 950,00 Lt ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. KPO Serija E Nr. 20130802 – 20 716,00 Lt), kuriuose už buhalterį ir kasininką pasirašė E. N., tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad kasos pajamų orderiai (25; 25.1; 25.2; 25.3 priedai) būtų įtraukti į apskaitos registrus ir pinigai užpajamuoti Bendrovės kasoje, kadangi tyrimui nebuvo pateikta kasos operacijų žurnalas, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis registras, avanso apyskaita, didžioji knyga, kasos knyga. Tokiu būdu, iš tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir E. N. asmeninių sąskaitų (banko išrašų), nėra galimybės nustatyti, kad gautos piniginės lėšos iš Bendrovės BR/A. A. parduotuvės (duomenys neskelbtini), Švedija būtų įneštos į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar banko sąskaitą, tuo pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus 10 punkto nuostatą, kad „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą <.....> Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos orderio kvitas“ ir šio nutarimo II skyriaus 16 punkto nuostatą, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ .

2013 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. G. su pranešimu „Dėl buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo“ kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo pateikiami dokumentai apskaitai vesti, sutartį nutraukia (37 priedas). 2014 m. liepos 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. G. pasirašė buhalterinių dokumentų perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad du segtuvus su buhalteriniais dokumentais perduoda UAB (duomenys neskelbtini) direktorei E. N. (42 priedas). Be to, 2015 m. sausio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. G. pasirašė paaiškinimą Nr. 01 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini), kuriame teigė, kad elektroniniu paštu kreipdavosi į Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorę E. N. ir J. J. dėl pirminių dokumentų pateikimo, tačiau buvo paaiškinta, kad įmonė laikinai nevykdo veiklos, todėl neteikia ir dokumentų (38; 39 priedas).

Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai (kasos apskaitos registras – kasos knyga, banko registras, didžiosios knygos, avanso apyskaitos, metinės finansinės atskaitomybės (balansai už 2012metus ir 2013 metus iki 2014m. kovo 21 d.), atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais, turto apskaitos registras, atsargų ir medžiagų apskaitos žiniaraštis) už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 metų kovo 21d., ir tyrimo metu nustatytų pažeidimų, todėl UAB (duomenys neskelbtini) iš dalies negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2013 metų ir laikotarpį iki 2014 m. kovo 21 d.“ (III t., b. l. 6-21).

Kaltinamosios E. N. kaltę taip pat patvirtina: Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijai vykdydant teisinės pagalbos prašymą, 2015-04-14 liudytoja apklaustos A. A. parodymai, jog ji prieš keletą metų įsteigė individualią įmonę (duomenys neskelbtini) (MF Baldai), kuri buvo uždaryta 2014-11-24. Ji sutinka, kad teismo procesas vyktų Lietuvoje be jos. Įmonės reikalų tvarkymu užsiimdavo jos sesuo Rita, ji susisiekdavo ir tvarkydavo reikalus su Lietuva, mokėjimus internetu ir sąskaitas faktūras (vertimas – V t., b. l. 30, originalas – IV t., b. l. 12); UAB (duomenys neskelbtini) 2013-05-27 sąskaita Nr. E-20130527-01, iš kurios matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjo) sąskaita išrašyta (duomenys neskelbtini) (pirkėjas), parduodamos prekės – baldai, bendra suma – 10576 eurai. Šioje sąskaitoje nurodyta E. N. sąskaitos, esančios AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertimas – V t., b. l. 20, IV t., b. l. 24); UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-23 steigimo sutartis, iš kurios matyti, jog šios bendrovės steigėjai – E. N. (90 proc. akcijų) ir J. J. (10 proc. akcijų) (I t., b. l. 176); akcininko sprendimas, iš kurios matyti, jog nuo 2011-11-18 E. N. skiriama UAB (duomenys neskelbtini) direktore (I t., b. l. 183); E. N. banko sąskaita, esanti AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) (eurais), iš kurios matyti, jog A. A. (duomenys neskelbtini) 2013-06-04 E. N. pervedė 2000 eurų, 2013-06-11 – 2576 eurus, o 2013-08-01 – 6000 eurų. Šiuose pervedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis – sąskaita E20130527-01. Visos šios pinigų sumos, tą pačią gavimo dieną, konvertuotos į litus ir pervestos į analogišką E. N. sąskaitą, skirtą litų valiutai (I t., b. l. 138-140); E. N. banko sąskaita, esanti AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) (litais), iš kurios matyti, jog su piniginėmis lėšomis, gautomis iš (duomenys neskelbtini) ir kurios konvertuotos į litus, atliktos tokios finansinės operacijos: - kuomet 2013-06-04 gaunami 6880,41 Lt (konvertuoti eurai, gauti iš (duomenys neskelbtini)), tą pačią dieną, t. y. 2013-06-04 2000 Lt išgryninami bankomate, atliekama eilė smulkių atsiskaitymų IKI parduotuvėje, pervedami 2000 Lt bendrovei „Lietuvos dujos“ už (duomenys neskelbtini), 2013-06-06 per du kartus išgryninami bankomate 300 Lt; - kuomet 2013-06-11 gaunami 8864,27 Lt (konvertuoti eurai, gauti iš (duomenys neskelbtini)), tą pačią dieną, t. y. 2013-06-11, pervedami 2000 Lt bendrovei „Lietuvos dujos“ už (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgryninami 900 Lt bankomate, atliekama eilė smulkių atsiskaitymų parduotuvėse, 2013-06-12 1000 Lt išgryninami bankomate; - kuomet 2013-08-01 gaunami 19976,36 Lt (konvertuoti eurai, gauti iš (duomenys neskelbtini)), 2013-08-02 per du kartus išgryninami 400 Lt bankomate, kitomis dienomis atliekama smulkių atsiskaitymų parduotuvėse ar pinigų išgryninimas, 2013-08-16 pervedami 1438 Lt bendrovei „Lietuvos dujos“ už (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 140-165); 2014-11-21 AB „Lietuvos dujos“ raštas, kuriame nurodoma, jog už gamtinių dujų pristatymą į (duomenys neskelbtini), iki 2013-05-16 kontrolinio patikrinimo metu užfiksuoto skaitiklio rodmens už suvartotas gamtines dujas susidarė 7687,40 Lt. Vartotoja 2013-06-06 įmokėjo 2000 Lt, 2013-06-11 – 2000 Lt, 2013-08-16 – 1438 Lt, likusi 2569,82 skola išieškota teismo keliu (II t., b. l. 88); AB Šiaulių bankas pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, nuo 2012-10-23 areštuotos (antstolių, VSDF VMI areštai) (II t., b. l. 117); Danske Bank Lietuvos filialo pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios Danske Bank Lietuvos filiale, nuo 2012-10-24 areštuotos (antstolių, VSDFV, VMI areštai) (II t., b. l. 118-119); AB Swedbank pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios AB Swedbank, nuo 2012-12-27 areštuotos (antstolių, VSDFV, VMI areštai) (II t., b. l. 124-125).