- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-217-71/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Irena Ivanovienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- E.
- Advokatai
- Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A- 217 -71/2007
Teisėjas Z. Kavaliauskas Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;
NUTARTIS
Šiauliai, 2007 m. liepos 31 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 06 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10-309/2006 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui E. R., išvadą duodanti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo LR CK 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. L. R. ieškiniu (tomas I, b.l. 1-4), kurį 2005 10 21 ir 2005 11 07 patikslino (tomas I, b.l. 69-70, 89) kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą ir prašė dėl atsakovo E. R. kaltės nutraukti santuoką tarp L. R. ir E. R., palikti ieškovei R. pavardę, priteisti iš E. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. R. konkrečia pinigų suma – 8500 litų nuo 2005-04-01 iki vaiko pilnametystės ( kas mėnesį atsakovas mokėtų po 250 litų ), nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus J. R. gyvenamoji vieta yra ieškovės gyvenamoji vieta. E. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0670 ha žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą 1788 Lt vertės, 40,76 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 12600 Lt vertės, automobilį VW Passat 4000 Lt vertės. L. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti 304,61 kv. m., bendro ploto pastatą-klubą, esantį (duomenys neskelbtini) – 30000 Lt vertės.
Ieškovė nurodė, kad 1985-11-30 buvo įregistruota santuoka su atsakovu E. R.. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, dėl to kildavo konfliktai, atsakovas yra naudojęs smurtą prieš ieškovę. Ieškovė teigia, kad atsakovas jau daugiau kaip metai laiko šeima nesirūpina, išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 06 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Santuoką, sudarytą 1985 m. lapkričio 30 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 246), tarp L. R. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 1964 m. gegužės 10 d. Šiaulių rajone ir E. R. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1963 m. gegužės 05 d. Joniškyje, turinčių vieną nepilnametį vaiką, nutraukė dėl atsakovo E. R. kaltės.
Nutraukus santuoką paliko pavardes, kurios buvo po santuokos sudarymo, t.y. vyro - R., žmonos – R..
Nustatė, kad nepilnamečio sūnaus J. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1990 m. sausio 25 d., Joniškyje, gyvenamoji vieta bus jo motinos L. R. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 1964 m. gegužės 10 d. Šiaulių rajone, gyvenamoji vieta.
E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė:
0,0670 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių kaina – 1788 litų, esančių (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotus E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu;
40,76 kv. m. bendro ploto butą Nr. 1b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kurio kaina 12600 litų, esantį (duomenys neskelbtini ) , teisiškai registruotą L. R. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu;
automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 4000 litų, teisiškai registruotą L. R. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu;
Viso E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė turto – už 18 380 litų.
L. R. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisė 304,61 kv. m. bendro ploto pastatą-klubą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina – 30 000 litų, esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. R. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Priteisė iš L. R. 2810 litų piniginę kompensaciją E. R. naudai.
Priteisė iš E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminio mokesčio, 1073,32 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, L. R. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 635,70 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisė iš E. R. a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1990 m. sausio 25 d., Joniškyje, tvirta pinigų suma – 8188,44 Lt už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. sausio 19 d.
Priteisė iš E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) 90 litų žyminio mokesčio valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, rėmėsi liudytojų, šalių vaikų parodymais, kurie nurodė, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, šeimoje dažnai kildavo konfliktai, atsakovas naudodavo smurtą prieš ieškovę, todėl ieškovė kartu su vaikais buvo priversta išeiti iš namų. Atsakovas šeima visiškai nesirūpina, nebendrauja jau daugiau kaip metai laiko. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad šeima iširo dėl abiejų šalių kaltės. Kadangi sūnus visą laiką gyvena kartu su ieškove, yra jos prižiūrimas ir auklėjamas, materialai išlaikomas, todėl sūnaus gyvenamąją vietą nustatė jo motinos – ieškovės gyvenamąją vietą.
Teismas laikė, kad pastato-klubo vertė yra 30 000 litų, kadangi pateikta pažyma dėl turto rinkos vertės nustatymo, pastatas neįrengtas ir dar nepritaikytas gyventi. Su buto 12600 litų įvertinimu abi šalys sutinka. Žemės sklypo SB „Poilsis“ ir pastato, kurių vertė 1788 litai, šalys sutiko. Automobilio vertę – 4000 litų, teismas nustatė pagal automobilio vertę, kai šalys nutraukė santykius. Viso dalintino turto teismas nustatė už 48 388 litus.
Teismas pastatą-klubą, kurio vertė 30 000 litų, priteisė ieškovei, nes ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi, jam reikalinga atskira gyvenamoji patalpa, todėl ieškovei priteisus vieno kambario butą, būtų pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai ir neužtikrintos normalios jo gyvenimo sąlygos. Teismas laikė, jog nėra galimybių priteisti atsakovui dalį pastato-klubo, nes pastatas nėra pritaikytas gyventi, o atsakovas, dėl savo netinkamo elgesio, teismo nutartimi yra įpareigotas gyventi atskirai nuo savo šeimos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas nedirba, gauna invalidumo pensiją, atsakovui priteistas butas, už kurį atsakovas privalės mokėti mokesčius, be to ir atsakovui pačiam reikės save išlaikyti, todėl teismas manė, kad priteisus iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį sūnaus išlaikymui, atsakovas nesugebės tokios sumos mokėti ir tuo bus pažeidžiami sūnaus Jono interesai. Nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus J. R. pilnametystės, skaičiuojant po 250 litų kas mėnesį, teismas priteisė 8188,44 Lt išlaikymą, nes atsakovui yra priteista nekilnojamojo turto, automobilis bei piniginė kompensacija.
Šalies argumentai
Atsakovas E. R. apeliaciniu skundu prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 06 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti kitokį sprendimą: nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovės L. R. kaltės, priteisti iš E. R. nepilnamečio sūnaus J. R. išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2006-06-22 iki vaiko pilnametystės. Po santuokos nutraukimo turtą padalinti sekančiai: E. R. priteisti automobilį ir ½ pastato-klubo, o L. R. - ½ pastato-klubo, sodo žemės sklypą ir pastatą jame, bei butą. Priteisti iš L. R. 13388 Lt piniginę kompensaciją E. R. už dalintino turto vertės skirtumą.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą, netyrė ir nevertino 2006-11-07 ir 2006-11-27 teismo posėdžių protokolų, nes jų tuo metu byloje nebuvo, kas sąlygoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą;
2. Apeliantas teigia, jog teismo posėdyje, apklausiant sūnų J. R., buvo pažeista liudytojų apklausos tvarka;
3. Apeliantas laiko, kad nėra atskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme. Teismas nesistengė surinkti įrodymų, nekvietė prašomų apklausti liudytojų, netenkino atsakovo prašymo atlikti vietos apžiūros, nesprendė klausimo dėl kreditorinių įsiskolinimų, proceso dalyviai apklausti grubiai pažeidžiant nustatytą tvarką;
4. Teismas, nesant įrodymų, nepagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nesiaiškino santuokos iširimo priežasčių. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, teismas neištyrė esminės bylos aplinkybes, tai yra neišklausė pačio nepilnamečio sūnaus nuomonės;
5. Teismas, dalindamas santuokos metu įgytą turtą, padarė esminių procesinių teisės normų pažeidimų, netinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Teismas padarė klaidą dėl pastato-klubo vertės, nepagrindė automobilio vertės. Teismas netinkamai taikė įstatymą skirdamas ieškovei daugiau dalintino turto vertės;
6. Teismas netyrė aplinkybės dėl priteistino išlaikymo momento pradžios, netinkamai nustatė išlaikymo dydį ir formą. Teismas nemotyvavo ir nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, L. R., prašo apeliacinį skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 06 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog nebuvo surašyti ir pasirašyti teismo posėdžio protokolai. Sūnus ir kiti proceso dalyviai apklausti nepažeidžiant CPK normų. Apeliantui buvo suteikta galimybė pateikti visus įrodymus, teismas atsakovui aiškino teisę reikšti savarankiškus reikalavimus, teismas pilnai ir visapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto argumentą, nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, laiko nepagrįstu. Teismas tinkamai nustatė ir vertino santuokoje įgyto turto vertę. Apeliantas nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo dėl turto padalinimo būdo, todėl teismas teisingai padalino turtą. Teismas tinkamai parinko išlaikymo dydį ir formą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės teisingai įvertino surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas ir priėmė sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau kolegija laiko, kad teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio t.y. atsakovo kaltės yra keistinas ir santuoka tarp šalių turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykių pablogėjimo metu, ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006.).
LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iširimo, kai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Kita sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad sutuoktinis būtų pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo, kaip sutuoktinio, pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004.). Apeliacinės instancijos kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi ieškovės ir vaikų parodymais, kad atsakovas dažnai išgerdavo, dėl to šeimoje kildavo konfliktų. Tačiau kolegija pagrindine santuokos iširimo priežastimi laiko, ne vien atsakovo kaltę, bet skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šiuos požiūrius suderinti tarpusavyje. Todėl apeliacinės instancijos kolegija konstatuoja, kad abi šios bylos šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nurodė subjektyvias santuokos iširimo priežastis, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodytas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į sutuoktinio kaltės sampratos savitumą bei į tai, jog tarp sutuoktinių nebuvo savitarpio pagarbos, moralinės paramos, lojalumo yra pagrindas teigti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šiuo atveju, kai nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, o santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad santuokos iširimą lėmė skirtingi sutuoktinių požiūriai į vertybes, savitarpio supratimo nebuvimas, todėl konstatuoja, jog santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo padarytų civilinio proceso kodekso pažeidimų, kurie apelianto prašomi pripažinti absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad teismo posėdžio protokolai nebuvo surašyti ir teisėjo pasirašyti. Dėl teismo posėdžio protokolo turinio atsakovas pastabų nereiškė. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl liudytojų apklausos nustatytos tvarkos pažeidimo. Apklausiant šalių sūnų J. R., gimusį 1990-01-25, teismas ne tik pagrįstai įspėjo liudytoją, bet ir pagrįstai prisaikdino ( t. II, b. l. 2), nes pagal byloje esantį J. R. gimimo liudijimą ( t. I, b. l. 9) J. R. jau turėjo šešiolika metų. Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl įrodymų rinkimo bei jų vertinimo. CPK 178 straipsnis nurodo, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui. Šeimos bylose teismas pats sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones vertina vaiko interesų naudai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas atliko buto esančio Žemaičių g. 57-1b, Joniškyje vietos apžiūrą (t. II., b. l. 10), o byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad bylos esmė yra atskleista, išsamiai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Bylos duomenys leidžia teigti, kad įvyko 11 parengiamųjų teismo posėdžių, todėl atsakovas turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus, be to, atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas advokato. Atsakovas E. R. pirmosios instancijos teisme priešieškiniu savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl apeliacinės instancijos teisme negali reikšti jokių savarankiškų reikalavimų. Atsakovo E. R. apeliaciniame skunde keliami savarankiški reikalavimai dėl turto padalijimo yra nepagrįsti, nes apeliantas nėra pareiškęs ir nurodęs turto padalijimo būdo. Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai vertino byloje pateiktus įrodymus ir atsikirtimus, tinkamai nustatė nepilnamečio sūnaus J. R. gyvenamąją vietą, teisingai padalino santuokoje įgytą turtą, pagrįstai nustatė ir priteisė išlaikymo formą bei dydį. Apelianto motyvas, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 75 000- 95 000 litų, neparemtas įrodymais, nes atsakovo pateikta 2006 05 19 pažyma dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo išduota, nurodant ne ginčo pastato vertę, o šiuo metu komercinės paskirties objektų, esančių Joniškio mieste 1 kv. m. kainą (tomas I, b.l. 162). Apelianto motyvas, kad teismas netenkino jo prašymo iškviesti ir apklausti jo prašomus liudytojus, prieštarauja bylos medžiagai, nes iš byloje esančio 2006 05 31 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas prašė iškviesti ir apklausti liudytojus J. L., J. V., G. K., H. M. ir teismas šį prašymą tenkino, atidėjo bylos nagrinėjimą ir nutarė kviesti atsakovo prašomus liudytojus, tačiau atsakovas nenurodė prašomų kviesti į posėdį liudytojų gyvenamąsias vietas, nors teismo posėdžio metu žadėjo tai padaryti (tomas I, b.l. 165-167). Nepagrįstas ir kitas apelianto apeliacinio skundo motyvas, kad į teismo posėdį nebuvo kviestas jo prašomas, pažymą išdavusio turto vertintojo atstovas. Pažymą išdavęs R. P. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo kviečiamas, tačiau pareiškimu nurodė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje ir papildymų duotai pažymai neturi (tomas I, b.l. 162). Dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai įvertino ieškovei priteisto pastato – sandėlio vertę, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų apie kitokią šio pastato vertę (ekspertizė neatlikta, o apelianto pateikta pažyma nėra ginčo pastato įvertinimas), taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydamas tiek ieškovei, tiek atsakovui priteisto turto vertę. Kolegija pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantui, teismo nutartimi ( tomas II, b.l. 59 ) buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties ) priėmimo. Išsprendus bylą, iš apelianto priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sumoje 2300 litų (už reikalavimą nutraukti santuoką numatytas mokestis yra 100 litų, todėl apeliantas privalo sumokėti – 50 litų (proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai), už reikalavimą priteisti turto už 75 000 litų (75 000 x 3 proc.= 2250 litų), taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesumokėjęs žyminio mokesčio apeliacinio skundo padavimo metu, privalo jį sumokėti, išsprendus bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, bei ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.(CPK .88, 96 straipsniai). .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,
n utaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 06 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pakeisti.
Santuoką, sudarytą 1985 m. lapkričio 30 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 246), tarp L. R. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. R. a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį vaiką, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. R. (a.k (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R. (a.k (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. R. (a.k (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) 2300 Lt (du tūkstančius tris šimtus) litų žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 8,26 litus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.