- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-132-318/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03145-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
- 2.1.16.1.3Intensyvi priežiūra (BPK 131-1 str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 29 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą „R. B. AS“ Vilniaus filialo turtą, t. y. būdamas UAB „F.“ direktoriumi ir pagal savo pareigas būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą, „R. B. AS“ Vilniaus filialo Šiaulių įrangos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 5 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išsinuomojo „R. B. AS“ Vilniaus filialui priklausančius fasadinius pastolius už 9 693,75 Eur, ir juos pagal 2017 m. liepos 7 d. priėmimo–pardavimo aktą SUT-193770 gavo, įsipareigodamas mokėti už jų nuomą, tačiau už pastolių nuomą pagal 2017 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SF Nr. RAMI–273185, 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą SF Nr. RAMI–274053, 2017 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą SF Nr. RAMI–281102, 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SF Nr. RAMI–283455, 2017 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą SF Nr. RAMI–291063 nemokėjo, pastolius paslėpė ir „R. B. AS“ Vilniaus filialui pareikalavus grąžinti pastolius, jų negrąžino.
2. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 7 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. Š. paieška. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2018 m. spalio 19 d. V. Š. išdavė Europos arešto orderį. V. Š. pagal išduotą Europos arešto orderį 2019 m. sausio 2 d. sulaikytas Švedijoje, Stokholmo regione. V. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2019 m. vasario 12 d. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartimi V. Š. palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 29 d. Vėliau apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 29 d., nes nustatė, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
4. Skunde kaltinamasis V. Š., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, prašo jį paleisti į laisvę ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Anot kaltinamojo, teismas nepagrįstai sprendė, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. V. Š. prašo atsižvelgti į tai, kad jis suimtas laikomas 5 mėnesius, jam yra 60 metų, Lietuvoje turi deklaruotą gyvenamąją vietą, paleidus į laisvę gyventų pas giminaitę, kuri sutinka jį apgyvendinti, yra Lietuvoje veikiančios įmonės „F.“ direktorius, turi statybininko profesiją, būdamas laisvėje dirbtų ir atlygintų padarytą žalą „R. B. AS“.
Šalies argumentai
4.2. V. Š. taip pat nurodo, kad jis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažįsta, gailisi dėl jo padarymo. Kaltinamasis nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų. Jis nežinojo, kad yra paskelbta jo paieška. Nors pareigūnams buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas Švedijoje, elektroninio pašto adresas, tačiau iš pareigūnų jokių dokumentų apie paskelbtą paiešką nėra gavęs.
5. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo V. Š. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Š. skundas tenkintinas.
6. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis keistina.
7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. Š. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. paties kaltinamojo, liudytojų D. S., V. V. parodymai, nuomos sutartis, priėmimo–perdavimo aktas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių duomenų pakankamumą kaltinamajam taikyti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą, tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie duomenys savaime nepatvirtina, kad V. Š. toliau turi būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
8. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui, iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tęsiant suėmimo, kaip pačios griežčiausios kardomosios priemonės, terminą, privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik įrodymus, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą, būti paleistam proceso metu.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. Š. suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog esamoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai negali būti pasiekti V. Š. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
10. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas V. Š., priskirtina prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtą iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina atsižvelgti į visas BPK 121sptraispnio 4 dalyje ir 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, V. Š. anksčiau neteistas, yra Lietuvoje veikiančios UAB „F.“ direktorius, išsituokęs. Kurį laiką kaltinamasis gyveno ir dirbo Švedijoje, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vengė teisėsaugos pareigūnų, buvo paskelbta jo paieškai, jis Lietuvai išduotas pagal Europos arešto orderį. Tačiau vien tik išdėstytos aplinkybės savaime nesuponuoja galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės ir kad, kaltinamajam V. Š. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. V. Š. kaltinamas padaręs sunkią nusikalstamą veiką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jis nėra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės nebus užtikrinta viešojo intereso apsauga. Tikimybę, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, sumažina ir tai, jog šioje byloje dėl V. Š. galimų nusikalstamų veiksmų nebuvo apsunkintos galimybės „R. B. AS“ Vilniaus filialui ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad „R. B. AS“ Vilniaus filialo teisėti interesai apginti civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. sausio 5 d. priimant teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „F.“ buvo priteista 10 366,83 Eur dydžio skola, 58,12 Eur delspinigių, 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 186,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 91, 93). Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra sulaukęs 60 metų, šioje baudžiamojoje byloje jis suimtas laikomas 4 mėnesius, o kaltinamojo giminaitė R. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), sutiko suteikti jam gyvenamąją vietą (t. 3, b. l. 35). Todėl įvertinusi aptartų gana patikimų garantijų visumą, teisėjų kolegija nepritaria apygardos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, įtvirtintas BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
12. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo. Kardomasis kalinimas nėra bausmė. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme.
13. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename savo sprendime ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; J. prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
14. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
15. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi tai, kad V. Š. suimtas 4 mėnesius (nors šis terminas ir nėra neleistinos trukmės), atsižvelgusi į V. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą (sunki), pavojingumą (9 693,75 Eur vertės svetimo turto pasisavinimas), pobūdį (atsitiktinio, susidėjus nepalankioms aplinkybėms), pareikšto kaltinimo apimtį, kaltinamojo asmenybę (neteistas), amžių (60 metų), turėjimą galimybės apsigyventi pas giminaitę, ieškoti darbo pagal specialybę ir įsidarbinti, apsunkinimų nebuvimą „R. B. AS“ Vilniaus filialui ginant pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo V. Š. laikyti suimtą, o BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, gali būti pasiekti jam taikant ir švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kaltinamojo stebėjimą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (BPK 121 straipsnio 3 ir 4 dalys, 139 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹, 134, 136 straipsniais, 139 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą į kitas kardomąsias priemones.
V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąsias priemones:
– dokumentų paėmimą, iš kaltinamojo V. Š. paimant pasą ir (ar) asmens tapatybės kortelę;
– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo;
– intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 12 d., įpareigojant kaltinamąjį V. Š. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbinių pareigų vykdymu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme ir dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Išaiškinti kaltinamajam V. Š., kad jis turi pareigą šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Išaiškinti kaltinamajam V. Š., kad už kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis, 136 straipsnio 3 dalis).
Nutarties dalį dėl kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pavesti vykdyti Šiaulių apygardos prokurorei Ninai Raugienei.
Nutarties dalį dėl kaltinamajam V. Š. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kaltinamąjį V. Š. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.
Nutarties nuorašą įteikti kaltinamajam V. Š..