- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-22/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. 2A-22/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 44.2.4.2
2009 m. birželio 2 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ir atsakovės D. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-179-39/2006 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą (b. l. 2-4), prašydama priteisti iš atsakovės D. G. 200 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-12-17 nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nuteista 60 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Tuo pačiu nuosprendžiu iš atsakovės ieškovei priteista 28 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka, atsakovės skundai atmesti, nuosprendis įsiteisėjęs. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad D. G. , pasinaudojusi ilgametės pažinties dėka įgytu ieškovės pasitikėjimu bei įtikinusi ieškovę, jog padės nusipirkti sodo sklypą su nameliu (duomenys neskelbtini), nors šito daryti neketino, apgaule įgijo ir užvaldė ieškovės būstui pirkti skirtus pinigus – 28000 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovė savo nusikalstamais veiksmais taip pat sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimus, emocinę depresiją. Atsakovės elgesys su ieškove, pasityčiojimas iš jos – jai nuoširdžiai padėjusio ir ja pasitikėjusio žmogaus – sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą. Be to, anot ieškovės, atsakovė su savo draugų pagalba ,,tampo ją po teismus“, teigdama, kad ieškovė skolinga atsakovei. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovė turėjo išklausyti atsakovės melagingų ir įžeidžiančių teigimų, neva ieškovė yra pati kalta dėl susidariusios situacijos. Ieškovė, nustatydama jai padarytos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi tuo, kad, jeigu padarytoji žala būtų atlyginta, ji bent minimaliai galėtų susitvarkyti savo gyvenimo sąlygos taip, kad senatvėje turėtų pastogę, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sutrikus sveikatai, galėtų ja pasirūpinti.
Atsakovė ieškinio nepripažino dėl atsiliepime (b. l. 40-41) išdėstytų motyvų. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškininės senaties terminą, t. y. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo įvykio (nuo 2002 m. liepos mėnesio). Be to, ieškovė, ieškinyje minėdama išgyventus pažeminimus, depresiją, sutrikusią sveikatą, nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ji prarado būstą ir kitą užgyventą turtą, tačiau savo būstą ieškovė pardavė pati, o apie kitą užgyventą ir prarastą turtą atsakovei nieko nėra žinoma. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 200000 Lt yra aiškiai nepagrįstas, nes nėra įvertintos atsakovės gyvenimo aplinkybės – ji yra išsituokusi, viena augina mažametį sūnų, yra bedarbė, neturi realizuotino turto, sąžiningai stengėsi grąžinti ieškovei pinigus.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės D. G. ieškovei V. B. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt advokato pagalbos išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr.I-315-03/04 2004-12-17 nuosprendžiu (b. l. 5-6) atsakovė D. G. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio pirmojoje dalyje, ir nuteista šešiasdešimties parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Atsakovė nuteista už tai, kad ji, pasinaudojusi ilgametės pažinties dėka įgytu ieškovės pasitikėjimu, bei ją įtikinusi, jog padės nusipirkti sodo sklypą su namu (duomenys neskelbtini), nors šito daryti neketino, apgaule įgijo ir užvaldė ieškovės būstui pirkti skirtus pinigus – 28000 litų. Nurodytu nuosprendžiu iš atsakovės D. G. priteista ieškovei V. B. 28000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, atsakovės skundai atmesti (b. l. 7-18), nuosprendis įsiteisėjęs.
Teismo teigimu, pagal CK 6.250 straipsnio antrąją dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamuoju atveju, neturtinė žala ieškovei V. B. padaryta dėl atsakovės D. G. nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, todėl jos fakto ieškovė neturi įrodyti; šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, todėl ieškovė turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Įvertinti neturtinę žalą įstatymas palieka teismo nuožiūrai, kuris atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo nuomone, ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis. Ieškovė klaidingai nurodo, jog, reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, ji siekia išspręsti savo būsto ir senatvės problemas. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas nurodė, jog įvertindamas tai, kad atsakovė ieškovei padarė 28000 Lt turtinę žalą (lyginant su prašoma priteisti neturtine žala, tai nėra didelė suma), kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė siūlė ieškovei taikiai spręsti problemą (b. l. 78-85), kad atsakovės padarytas nusikaltimas nėra sunkus, kad atsakovė viena augina mažametį sūnų (įrodymai yra prijungtoje baudžiamojoje byloje), kad yra pašalinta iš darbo advokatūroje, kad turi vienintelį turtą – žemės sklypą ir sodo namą (b. l. 131-138), kurie reikalingi jai ir sūnui gyventi, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senatis nėra praleista. CK 1.125 straipsnio aštuntoji dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė savo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo sieja su atsakovės padarytu nusikaltimu, kurio padarymas konstatuojamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje; 2004-12-17 nuosprendis įsiteisėjo 2005-03-24 apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį atmesti nuteistosios D. G. apeliacinį skundą (b. l. 7-11). Taigi ieškininės senaties termino eiga prasidėjo 2005-03-25, o ieškinys teismui buvo pareikštas 2005-12-06 (b. l. 2).
Ieškovė V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006-11-14 sprendimą ir padidinti iš atsakovės priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinį skundą ieškovė motyvuoja tuo, kad:
1. Dėl atsakovės padaryto nusikaltimo ieškovė liko senatvėje be pastogės ir patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą, ką patvirtina liudytojų parodymai (b. l. 108-111).
2. Neatitinka tikrovės teismo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė siūlė taikiai spręsti problemą (b. l. 78-85). Ieškovės pasiūlymas grąžinti dalį skolos 20 000 Lt buvo apsimestinis. Atsakovė vilkina išieškojimą pagal teismo nuosprendį, ką patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2006-09-28 nutartimi (b. l. 160, 161).
3. Teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovė D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006-11-14 sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Apeliacinį skundą atsakovė motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas, atsakovės prašymu netaikydamas ieškinio senaties, pažeidė CK 1.125 straipsnio aštuntosios dalies ir BPK 109 straipsnio nuostatas. Ieškininės senaties termino dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo pradžia laikytina nusikalstamos veikos, sukėlusios nukentėjusiajam asmeniui neigiamą poveikį, padarymo momentas. Todėl teismas nepagrįstai susiejo ieškininės senaties termino pradžią su apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data – 2005-03-25, o ne su nusikalstamos veikos padarymo momentu - 2002-07-20. Toks teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, kuomet dar nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose, bylos nagrinėjimo ribose kartu buvo išsprendžiami ieškiniai dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-07 nutartis, baudž. b. Nr. 2K-60/2006).
2. Teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio antrąją dalį, nes priteistos neturtinės žalos suma yra beveik tapati turtinės žalos dydžiui, todėl akivaizdžiai per didelė.
3. Neturtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais, o vien konstatavimo, jog neturtinės žalos fakto ieškovas neturi įrodinėti, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, c. b. Nr. 3K-7-255/2005).
4. Ieškovės nurodomi įvykiai (iškeldinimas iš sodo namelio, namelio stogo remontas, ,,tampymas per teismus“), dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą, siejasi ne su nusikalstama veika, o su įvykiais, vykusiais dėl kitų asmenų valios ir kitu laiku. Nėra priežastinio ryšio tarp nuskalstamos veikos ir ieškovei kilusios neturtinės žalos.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, motyvuodama tuo, kad:
1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio antrosios dalies ir CK 1.5 straipsnių nuostatas.
2. Ieškovė dar 2004 m. atsisakė priimti jai grąžinamą 20 000 Lt skolą.
3. Patirtą neturtinę žalą ieškovė sieja ne su nusikalstamais veiksmais, o su aplinkybėmis ir kitų asmenų veiksmais, neturinčiais ryšio su atsakovės padaryta veika.
4. Ieškovė įrodymais nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo tenkinti jos ieškinį, motyvuodama tuo, kad:
1. Pagal CK 6.250 straipsnio antrąją dalį teismas, priteisdamas žalą, be kitų aplinkybių turi atsižvelgti į ją padariusio asmens kaltę. Todėl teismo nuosprendžiui dėl atsakovės nuteisimo dar neįsiteisėjus, ši negalėjo būti laikoma kalta. Šiuo atveju CK 1.127 straipsnio pirmoji dalis negali būti taikoma. BPK 109 straipsnis nėra imperatyvi norma, o suteikia nukentėjusiam asmeniui pasirinkimo galimybę dėl ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo.
2. Atsakovė tik imitavo bandymą ginčą su ieškove spręsti taikiai.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Apeliančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str.), tarp jų dėl ieškovės teisės į ieškinį, senaties termino taikymo, atsakovės kaltės ir atsakomybės sąlygų, bei turėjo pagrindo iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, o priteisdamas iš atsakovės ieškovei teismo sprendime nurodytą neturtinės žalos atlyginimo dalį, iš esmės tinkamai taikė įstatymą.
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Apygardos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai sprendime nurodė, kad atsakovė D. G. įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2004-12-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-315-03/04 nuteista pagal BK 182 straipsnio pirmąją dalį už tai, kad ji pasinaudojusi ilgametės pažinties dėka įgytu ieškovės V. B. pasitikėjimu, bei ją įtikinusi, jog padės nusipirkti sodo sklypą su namu (duomenys neskelbtini), nors šito daryti neketino, apgaule įgijo ir užvaldė V. B. būstui pirkti skirtus pinigus – 28 000 litų. Disponuodama šiais ieškovės pinigais, atsakovė D. G. nepadėjo sutvarkyti būsto pirkimo dokumentų V. B. vardu, šių pinigų negrąžino ieškovei, o, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės veiksmų, 2003-09-30 minėto sodo sklypo pirkimas buvo įformintas A. Š. vardu (1 t., b. l. 5-18). Pažymėtina, kad nuosprendį D. G. buvo apskundusi apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau atsakovės skundai buvo atmesti (b. l. 7-18). Be to, Lietuvos apeliacinio teisme gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 1S-56/08 patvirtina, kad atmesti ir atsakovės D. G. prašymas bei skundai dėl proceso atnaujinimo nurodytoje baudžiamojoje byloje.
Pagal CK 6.250 straipsnio pirmąją dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio antroji dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturtinė žala ieškovei V. B. padaryta atsakovės D. G. nusikalstama veika ir turi būti atlyginama, kurią nustatant ir priteisiant, atsižvelgiama į asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (CK 6.250 str.). Įrodymais nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad neturtinė žala ieškovei padaryta ne nusikalstama veika, o susijusi su įvykiais, vykusiais dėl kitų asmenų valios ir kitu laiku (CPK 178 str.). Juolab kad dvasiniai ir emociniai išgyvenimai bei kiti negatyvūs dalykai, susiję su nusikaltimo padarymu, gali tęstis (būti nukentėjusiojo patiriami) ir praėjus laiko tarpui po nusikaltimo padarymo.
Neturi pagrindo ir atsakovės apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti.
CK 1.125 straipsnio aštuntoji dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2004-12-17 nuosprendis, kuriuo atsakovė pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, su kurio padarymu neturtinės žalos atsiradimą sieja ieškovė, įsiteisėjo 2005-03-24, apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį atmesti nuteistosios D. G. apeliacinį skundą (b. l. 7-11). Ieškovės ieškinys teismui buvo pareikštas 2005-12-06 (b. l. 2), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepraleido 2005-03-25 prasidėjusio ieškininės senaties termino (CK 1.125 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.).
Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, kt.). Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V., A. V., kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, kt.). Taigi teismo sprendime kiekvienu atveju turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma.
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji pasireiškia nenaudingu asmeniui poveikiu, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kokio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio pasekmes, į ieškovės patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus dėl atsakovės nusikalstamos veikos, į atsakovės ir ieškovės statusą, į kitas reikšmingas aplinkybes, ir sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kurio nustatymas atitinka įstatymą ir teismų praktiką (CPK 178 str., 185 str.; CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str.). Teismas turėjo pagrindo nurodyti, kad ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis, kad ieškovė, reikalaudama priteisti ieškinyje nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės siekia išspręsti ir savo būsto bei socialinio aprūpinimo problemas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo paskirtis - ne žmogaus turtinės padėties pagerinimas, o nukentėjusiojo asmens fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo kompensavimas. Be to, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį – 20 000 Lt, pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį – 28 000 Lt, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė siūlė ieškovei taikiai spręsti ginčą (1 t., b. l. 78-85), kad atsakovės padarytas nusikaltimas nėra sunkus, kad atsakovė viena augina mažametį sūnų (baudž. b. Nr. I-315-03/04, 3 t., b. l. 361-363), kad jos turimas žemės sklypas ir sodo namas reikalingi jai ir sūnui gyventi (1 t., b. l. 131-138; CK 1.5 str.), ir į kitas reikšmingas aplinkybes.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo, kurio išvadų bei motyvų nepaneigė ir apeliančių naujai pateiktų dokumentų duomenys (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Nepatenkinus apeliacinių skundų, iš ieškovės ir atsakovės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.; 1 t., b. l. 182). Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės D. G. prašymu jai atidėtas 600 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje (1 t., b. l. 173). Todėl, nepatenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš jos priteistina 600 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 84 str., 93 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės D. G. 600 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovės V. B. ir atsakovės D. G. valstybei po 11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Vigintas Višinskis