Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

2020-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-936-1023/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
A15.-936-1023/2020
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00061-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vaida Baumilė (pirm.)
Pažeidėjas
R. B.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-936-1023/2020
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00061-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.5.4, 1.5.5; 1.5.7; 16.9.4; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 26 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 12 d. R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79-ANR_P-1918-2020 (b. 1) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, nuolat keitė važiavimo kryptį, greitį, taip sukeldamas avarines situacijas, t. y. daug kartų kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas naudojant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinius signalus ir garsiakalbiu aiškiai išreiškus reikalavimą sustoti. 19 val. 20 min. automobilis buvo sustabdytas Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g.

R. B. teismo posėdžio metu kaltę dėl inkriminuotų protokole pažeidimų visiškai pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., link vakaro, bet dar šviesiu paros metu, jis, būdamas neblaivus, važiavo su draugės mašina VW Passat iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Vilnių. Pamatė švyturėlius, stabdė jį uniformuoti policijos pareigūnai, jų automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, viso buvo du patruliai. Jis sustabdė, buvo paklaustas dėl neblaivumo, išsigando dėl galimų pasekmių, todėl įjungė bėgį ir pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų, važiuodamas link Marijampolės. Policija per garsiakalbį reikalavo sustoti, buvo įjungti švyturėliai, jis suvokė, kad reikia sustoti, bet nesustojo. Jis tik vienas važiavo tam kely, kitų automobilių nebuvo. Jam kelią užblokavo Patašinė kaime kitas policijos ekipažas, tada jis sustojo. Gailisi dėl padarytų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

R. B. įvykdytus administracinius nusižengimus, be tiesioginio jo prisipažinimo, taip pat įrodo:

- administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79-ANR_P-1918-2020, kuriame aiškiai užfiksuotas administracinio nusižengimo laikas, vieta ir esmė (b. l. 1);

- Alytaus AVPK Prienų rajono PK vyriausiosios patrulės D. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 2-3), kuriame nurodyta, jog 2020-08-09 apie 18 vai. 13 min. patruliuojant Prienų m. su Alytaus AVPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju K. U. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., Naujosios Ūtos k., nuo Marijampolės link Prienų važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjus automobilį 18 val. 25 min. važiuojantį link Prienų greitai apsisuko ir automobilį sustabdė A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė kelyje 97 km. 700 m. Priėjo prie automobilio prisistačiusi paprašė vairuotojo dokumentų, šis pasidairęs automobilyje pasakė, kad neturi. Paklausus ar turi vairuotojo pažymėjimą šis ėmė ieškoti piniginės, tada paklausė ar vartojo alkoholinių gėrimų vairuotojas pasakė, kad vartojo prieš 15 minučių ir iš piniginės ištraukė anglišką pažymėjimą, kad jis yra policijos asociacijos narys ir paklausė ar šito užtenka. Pasakius, kad viskas filmuojama vaizdo kameromis ir paprašius vairuotojo pažymėjimo, šis asociacijos pažymėjimą įdėjo į piniginę. Piniginę padėjo atgal į vietą iš kur paėmė. Paprašė užgesinti automobilį ir ištraukti automobilio užvedimo raktelį, tačiau vairuotojas įjungęs pavarą kelyje apsisuko ir nuvažiavo Marijampolės link, įsėdus į tarnybinį automobilį pradėjo automobilį vytis ir per radijo stotį pranešė operatyvaus valdymo padaliniui, kad automobilis pradėjo nuo jų bėgti ir nuolat informavo budėtoją apie jo judėjimo kryptį. Automobilio „VW Passat“ vairuotojo nuolat per garsiakalbį buvo prašoma sustabdyti automobilį, naudojami švyturėliai mėlynos ir raudonos spalvos bei garsiniai signalai. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas nuolatos keitė važiavimo kryptį, keitė važiavimo greitį taip sukeldamas avarines situacijas. Marijampolės sav., Opšrūtų II k., Parko g. persekiojamą automobilį bandė stabdyti Marijampolės AVPK pareigūnai, tačiau šis juos apvažiavo ir nuvažiavo toliau. Ir įvažiavęs į pagrindinį Al6 kelią nuvažiavo Marijampolės kryptimi. Persekiojant automobilį bandė, kelis kartus jį užblokuoti, tačiau šis vis apvažiuodavo. 19 val. 20 min. Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. pavykus automobilį „VW Passat“ užsiblokuoti ji per keleivio dureles įšoko į „VW Passat“ automobilį, šis dar bandė važiuoti su ja, tačiau ji užsuko užvedimo spynelės raktelį taip užgesindama automobilio variklį ir Marijampolės AVPK pareigūnai pribėgę panaudojo elektros impulsinį prietaisą „TASER X3“ ir ašarines dujas. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir Marijampolės AVPK pareigūnai jį sulaikė panaudodami kovinių imtynių veiksmus bei elektros impulsinį prietaisą „TASER X3“, bei spec. priemones antrankius. Tikrinant vairuotojo dokumentus nustatyta, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. B.;

- informacija apie transporto priemones (b. l. 4), kuria nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra N. K.;

- vairuotojų registro išrašas (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad R. B. turi teisę vairuoti transporto priemones;

- administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7-9), iš kurio matyti, kad R. B. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nuolat daro KET pažeidimus, yra 2017 m. sausio 2 d. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau skirtas nuobaudas įvykdo, baudos sumokėtos;

- vaizdo įrašas (b. l. 11), kuriame užfiksuota, kaip R. B. vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę;

- 2020 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame nurodyta, kad R. B. 2020 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) km., Marijampolės sav. vairavo transporto priemonę automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, dėl to jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ str. 1 d., skirta arešto bausmė su atidėjimu, uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti 975 Eur suma.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus bylos duomenis, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia, jog būtent R. B. padarė pažeidimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, jo kaltė pilnai įrodyta, todėl jis baustinas įstatymo nustatyta tvarka.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju R. B., nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, nuolat keitė važiavimo kryptį, greitį, taip sukeldamas avarines situacijas, t. y. daug kartų kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Atsižvelgiant į tai, R. B. kaltas dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Nagrinėjamu atveju visų pirma kyla klausimas, ar policijos pareigūnai tinkamai stabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį. Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punktą, Transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijos 26 punktas numato reikalavimus, stabdant tamsiuoju paros metu: pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybines transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Teismas pažymi, kad stabdant transporto priemonę policijos pareigūnams nėra keliami reikalavimai vienu metu naudoti visus galimus stabdymo būdus, numatytus Instrukcijoje.

R. B. kaltė dėl ANK 426 str. 5 d. nusižengimo padarymo įrodyta jo paties teismo posėdžio metu duotais parodymais, byloje esančiais rašytiniais aukščiau ištirtais duomenimis. Pareigūnų tarnybinis automobilis buvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais, patruliavo du policijos pareigūnai, stabdymo metu, patrulinėje transporto priemonėje, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai; stabdantys policijos pareigūnai vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, reikalavimas sustoti išreikštas per garsiakalbį, transporto priemonės stabdymas vyko vadovaujantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytais reikalavimais, tačiau stabdomos transporto priemonės vairuotojas nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidino greitį, keitė važiavimo kryptis, kėlė avarines situacijas, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalaus ženklinimo liniją. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, ką pripažino teismo posėdžio metu ir pats pažeidėjas, daugiau važiuojančių automobilių nebuvo, buvo šviesus paros metas, buvo įjungti mėlynos raudonos spalvos švyturėliai. Pažymėtina, kad R. B. veiksmai neatitiko ir eismo dalyvių bendrųjų pareigų bei buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 12 punktas, numatantis, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Be to, KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, ko šiuo atveju taip pat nebuvo padaryta. R. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis suprato, jog buvo stabdomas būtent jis, nes kitų automobilių nebuvo, tačiau jis tyčia nestojo. Tokių veiksmų kvalifikavimas visiškai atitinka teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje (buvusi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas teisiškai svarbias aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti automobilį „VW Passat“, buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22, 26 punkto reikalavimus. Policijos patrulį sudarė du uniformuoti policijos pareigūnai; pareigūnai važiavo su skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ir įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais; policijos pareigūnai per garsiakalbį aiškiai reikalavo sustoti, bet jis nestojo, todėl kitas papildomas policijos pareigūnų ekipažas sustojo užskersuodami tarnybinį automobilį ir akivaizdžiai užkirto automobiliui kelią. Taigi, R. B. vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, R. B. kaltas dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad administracinius pažeidimus padarė būdamas neblaivus, kadangi kaip nustatyta teismo posėdžio metu minėta aplinkybė neturėjo įtakos nusižengimų padarymui, kaip nurodė pažeidėjas jis bėgo nuo policijos, nes bijojo gresiančių pasekmių netekti darbo, susijusio būtent su teise vairuoti, bijojo finansinių pasekmių ir pan. (ANK 36 straipsnis). R. B. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nuolat daro KET pažeidimus susijusius su greičio viršijimu, yra 2017 m. sausio 2 d. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau visos skirtos nuobaudos įvykdytos, baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju R. B. administracinius nusižengimus padarė turėdamas specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl šią administracinio poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti R. B. galimybes daryti naujus administracinius nusižengimus ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nustatant šios priemonės trukmę atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam uždraustina įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – minimaliam trejų metų laikotarpiui.

Už ANK 426 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, priklauso N. K.. Byloje nėra duomenų, kad ji žinojo, kad jos transporto priemonė bus naudojama administraciniams nusižengimams daryti. Be to, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis 2020 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu iš R. B. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 975,00 Eur. Esant aptartoms aplinkybėms, vadovaujantis dvigubo nubaudimo negalimumo principu, ši administracinio poveikio priemonė R. B. netaikytina (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad R. B. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 224 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

R. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą, uždraudžiant įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – trejų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir R. B. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą, uždraudžiant įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – trejų metų laikotarpiui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Vaida Baumilė