Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-28 · Administracinė byla Nr. I-601-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
I-601-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00883-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Aukščiausiojo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-601-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-00883-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovei Renatai Juzikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. pateikė teismui skundą (b. l. 1), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) veiksmų, t. y. dėl netinkamo informacijos suteikimo. Paaiškino, kad LAT pateikė du prašymus, kuriuose prašė nurodyti LAT senato (toliau - Senatas) priimtų nutarimų datas, pavadinimus, numerius, taip pat Senato nutarimus dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamųjų įsakymų priėmimą, ir dėl BPK 303 str. 5 d. 2 p. taikymo teismų praktikoje. LAT 2012-08-31 raštu Nr. (1.15)-5T-497 atsisakė pateikti prašomą informaciją ir nurodė, kad ji yra paskelbta viešai, taip pat kad pareiškėjas turi prašyti jam skirti valstybės garantuojamą advokatą. Šį LAT sprendimą pareiškėjas apskundė LAT pirmininkui, kuris skundo nepatenkino. Dėl nesuteiktos informacijos pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, diskriminaciją, buvo įžeistas, prarado laiko ir energijos. Patirtus neigiamus išgyvenimus vertina 10 000 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 27–29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Teismų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias LAT ir LAT pirmininko kompetenciją, teismui ar jo pirmininkui nėra suteikti įgaliojimai teikti asmenims teisinių konsultacijų. Atsakydamas į pareiškėjo G. K. prašymus ir skundą, LAT vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei LAT pirmininko 2010-03-15 įsakymu Nr. (1.4)-1T-9 patvirtinto Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatomis. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 4 p., įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jei ji jau buvo viešai paskelbta. Informaciją, kurią pareiškėjas prašė pateikti, t. y. apie Senato priimtas teismų praktikos apibendrinimų apžvalgas, yra paskelbta viešai, todėl LAT teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomą informaciją ir nurodė informacijos paskelbimo šaltinius, išaiškino galimybę ją gauti. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatima iš jo galimybės gauti teisinę pagalbą ar įsigyti teisinės literatūros (Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. 4 p. ir 93 str.). Atsiliepime pažymėjo, kad valstybei negali kilti pareiga, pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, atlyginti pareiškėjo tariamai patirtą žalą, nes nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta nei viena iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, t. y. LAT neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo pareigūnų priimti raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Vadinasi, LAT pateikti atsakymai į pareiškėjo prašymus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl nesukėlė jam teisinių padarinių.

Teismo posėdyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo teisės reikalauti neturtinės žalos, kuri kildinama iš galimai neteisėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiksmų, atlyginimo.

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2012-08-13 buvo gautas pareiškėjo G. K. 2012-08-09 prašymas (reg. Nr. 1P-859) nurodyti Senato nutarimų dėl teismų praktikos, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei dėl akivaizdžiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, taip pat dėl teismų praktikos, taikant BPK 303 str. 5 d. 2 p., pavadinimus, numerius, datas, kada buvo priimti ir papildyti (b. l. 30). LAT taip pat buvo gautas G. K. 2012-08-09 prašymas (reg. Nr. 1P-860) pateikti informaciją, kokius nutarimus Senatas priėmė 2008–2012 metais, nurodant jų pavadinimus, numerius, datas bei kitas jų nuorodas (b. l. 31).

Išnagrinėjęs pareiškėjo 2012-08-09 prašymus, LAT Teisės tyrimų apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotojas 2012-08-31 raštu Nr. (1.1.5)5T-497 pareiškėją informavo, kad Senato patvirtintos teismų praktikos, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, apibendrinimo apžvalgos, yra skelbiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame puslapyje ir leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“. Taip pat išaiškino, kad pareiškėjas, pagal BPK normas, turi teisę naudotis gynėjo paslaugomis (b. l. 32).

Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2012-09-14 buvo gautas pareiškėjo G. K. 2012-09-07 skundas, kuriame nurodoma, kad nepagrįstai jam nebuvo suteikta prašoma informacija. Taip pat prašoma pateikti informaciją, kokiame internetiniame puslapyje galima rasti Senato patvirtintas teismų praktikos apžvalgas ir ar dėl LAT atsisakymo pateikti informaciją galima kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo, kas tokiu atveju turėtų atstovauti Lietuvos valstybei (b. l. 34–35).

Savivaldos institucijos,skirdamos namo bendrojo naudojimo objektų

LAT Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorė 2012-10-15 sprendimu Nr. 1.15-5T-58 pareiškėjui nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teisės aktuose nenustatyta pareiga teikti asmenims teisines konsultacijas, o į jo pateiktus 2012-08-09 prašymus 2012-08-31 raštu Nr. (1.1.5)5T-497 atsakyta tinkamai. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad sprendimas, priimtas išnagrinėjus jo pateiktus prašymus ar skundus, gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui (b. l. 36).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teise skųsti LAT 2012-08-31 raštą Nr. (1.1.5)5T-497 ir 2012-10-15 sprendimą Nr. 1.15-5T-58 nepasinaudojo, tačiau kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Valstybės atsakomybė už žalą įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2012-08-09 prašymus ir nesuteikė jo prašomos informacijos, todėl G. K. patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, diskriminaciją, buvo įžeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 23 str., kurio 1 dalyje įtvirtina, kad LAT yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. LAT nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose. LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (23 str. 2 d.) ir tam skelbia: skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis (1 p.), analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus (2 p.), gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais (3 p.). Teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas tvirtina ir rekomendacinius išaiškinimus teikia LAT senatas (25 str. 1 p.). LAT senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai skelbiami biuletenyje „Teismų praktika“ (27 str. 1 d. 2 p.).

Pagal LAT pirmininko 2010-03-15 įsakymu Nr. (1.4)-1T-9 patvirtintą Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tvarkos aprašą asmenų prašymai, pareiškimai ar skundai nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, o informacija asmenims teikiama vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas turi būti viešai paskelbta, visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai, pirmenybę teikiant informacijos skleidimui internetu ir kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. To paties įstatymo 16 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti prašomą informaciją, jei ji jau buvo viešai paskelbta. Viešai paskelbta informacija laikoma informacija, kuri yra paskelbta visuomenės informavimo priemonėse, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse (2 str. 11 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Senato patvirtintos teismų praktikos, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose, apibendrinimo apžvalgos, informaciją apie kurias pareiškėjas prašė pateikti, viešai paskelbtos yra ne tik leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame tinklapyje. Vadinasi, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų prasme pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra laikoma viešai paskelbta, todėl LAT turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti pateikti G. K. jo prašomą informaciją. Teismas atkreipia dėmesį, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme išimtys, kada vadovaudamasi 16 str. 2 d. nuostatomis įstaiga negali atsisakyti teikti prašomą informaciją, nenustatytos, t. y. nenustatyta, kad įstaiga negali atsisakyti teikti prašomą informaciją atsižvelgdama į asmens socialinę padėtį ar teisinį statusą. LAT 2012-08-31 rašte Nr. (1.1.5)5T-497 pareiškėjui buvo nurodyta, kad informaciją apie Senato patvirtintas teismų praktikos apžvalgas jis gali rasti LAT internetiniame puslapyje arba leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas pateikti pareiškėjui G. K. jo 2012-08-09 prašymuose (b. l. 30, 31) nurodytą informaciją, veikė teisėtai, todėl pareiškėjo teisių nepažeidė. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, valstybei pareiga pagal CK 6.271 str. atlyginti patirtą žalą negali kilti, todėl pareiškėjo G. K. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė