- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-775-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- L. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybės biudžetinė įstaiga Strūnos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-131-734/2009 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovams L. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo L. D. priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo Valstybės biudžetinė įstaiga Strūnos pensionatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2006-06-20 pateikė ieškinį, 2007-02-15, 2007-03-15, 2007-06-07 patikslintus ieškinius, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2263,08 Lt skolos, 113,86 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu L. D. sudarė Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis: 2004-03-26 Nr. VEC4032602P ir 2004-05-31 Nr. VEC4053101B, pagal kurias perdavė jam valdyti ir naudoti smūginį grąžtą FERMfkb 850/2 ir prekių rinkinį pagal sąrašą. Šiomis sutartimis šalys susitarė, kad atsakovui L. D. įvykdžius visas prievoles pagal sutartis, minėti įrankiai pereis jam nuosavybės teise. Pagal sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti sutarčių mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė. Kadangi atsakovas L. D. 2003-09-05 teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o Strūnos pensionatas buvo pripažintas jo globėju tik nuo 2004-06-16, tinkamais atsakovais šioje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurie savo kompetencijos ribose buvo atsakingi už L. D. veiksmus. Dėl šių aplinkybių ieškovas sutiko su priešieškiniu, t.y. sutiko pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais ir taikyti dvišalę restituciją (LR CK 1.84 str., 6.146 str.).
Atsakovas L. D. pateikė 2007-01-08 pateikė priešieškinį, 2007-05-16, 2007-10-22 patikslintus priešieškinius, prašydamas: išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VEC4032602P, sudarytą 2004-03-26 tarp atsakovo L. D. ir ieškovo, kuria buvo perduotas valdyti bei naudoti atsakovui smūginis grąžtas FERMfkb 850/2 bei išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VEC4053101B, kuria L. D. buvo perduotas valdyti ir naudoti prekių rinkinys, pripažinti negaliojančiomis; taikyti dvišalę restituciją: iš ieškovo priteisti L. D. įmokėtas įmokas, viso 733,69 Lt, o iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškovo naudai solidariai priteisti minėtų daiktų vertę, buvusią jų gavimo metu, pinigais 2263,08 Lt; ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-03-26 ir 2004-05-31 L. D. su ieškovu sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, pagal kurias ieškovas jam perdavė valdyti ir naudoti smūginį grąžtą FERMfkb 850/2 bei prekių rinkinį. 2003-09-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3485-28/2003 dėl nustatyto L. D. progresuojančio psichikos sutrikimo jis buvo pripažintas neveiksniu, o 2003-11-04 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5708-28/2003 L. D., kaip neveiksniam asmeniui, buvo nustatyta institucinė globa, apgyvendinant jį psichoneurologiniame pensionate. 2004-06-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija priėmė nutarimą išduoti L. D. siuntimą apsigyventi Strūnos pensionate. Pajutęs žymų psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, 2005 m. sausio mėn. L. D. kreipėsi į Vilniaus miesto prokuratūrą pradėti procesą dėl jo pripažinimo veiksniu. Kadangi išperkamosios nuomos sutartys tarp ieškovo ir L. D. buvo sudarytos po to, kai 2003-09-05 sprendimu L. D. buvo pripažintas neveiksniu, šios sutartys, kaip sudarytos ieškovo su neveiksniu asmeniu, turi būti pripažintos negaliojančiomis. Minėtus sandorius pripažinus negaliojančiais, turėtų būti taikoma restitucija, t.y. ieškovas turėtų grąžinti L. D. 734,69 Lt dydžio sumą, sumokėtą atliekant eilinius mokėjimus laikotarpyje nuo 2004-05-13 iki 2005-01-13, o atsakovai ieškovui turėtų grąžinti L. D. įsigytas prekes. Kadangi jokių duomenų apie įrankių buvimo vietą L. D. neturi, todėl restitucija natūra negalima. Šiuo atveju restitucija turėtų būti atlikta, sumokant ieškovui ekvivalentą pinigais (CK 1.84 str., 6.146 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovo L. D. reikalavimas grąžinti jam sumokėtus 733,69 Lt prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinioje nėra stacionarios globos įstaigos žmonėms su psichine negalia. Tokios įstaigos yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos žinioje, todėl šiuo atveju už L. D. veiksmus atsakomybė tenka Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri laikotarpiu iki asmeniui paskirta globos įstaiga pakankamai nesirūpino juo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-09-24 raštu persiuntė dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl L. D. įtraukimo į eilę asmenų, laukiančių apsigyventi stacionariose socialinės globos įstaigose. Vilniaus miesto savivaldybės administracija operatyviai, t.y. per 19 dienų po 2003-09-05 teismo sprendimo, kuriuo L. D. buvo pripažintas neveiksniu, išsiuntė visus reikalingus dokumentus paciento apgyvendinimui globos namuose Vilniaus apskrities viršininko administracijai, todėl negali būti atsakingas už L. D. veiksmus, atliktus jam esant neveiksniu (CK 1.5 str.).
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti, o reikalavimus, reiškiamus kitų atsakovų atžvilgiu, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad L. D. motina L. D. neturėjo galimybių jį globoti ir nebuvo kitų asmenų, sutinkančių vykdyti nuolatinę jo priežiūrą, kuri jam būtina. L. D. buvo paskirta institucinė globa, nukreipiant jį į psichoneurologinį pensionatą, kuris nebuvo konkrečiai nurodytas, siekiant greitesnio klausimo išsprendimo. Vykdant 2003-11-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-05-27 įsakymu Nr. 2679 „Dėl komisijos, siunčiant asmenis į stacionarias globos įstaigas, sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri 2004-06-16 posėdyje priėmė nutarimą išduoti L. D. siuntimą apsigyventi Vilniaus apskrities viršininko administracijai pavaldžiame Strūnos pensionate. Siuntimo galiojimo terminas 30 dienų. Kadangi L. D. į nurodytą pensionatą nenuvyko, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip institucinis globėjas, negalėjo prižiūrėti ir kontroliuoti L. D. veiklos. Kadangi ieškovas pasirašė dvi išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis su teismo sprendimu pripažintu neveiksniu L. D., todėl tokie sandoriai yra negaliojantys (CK 1.84 str. 2 d., 3.241 str.).
Tretysis asmuo Strūnos pensionatas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2004-07-15 buvo gautas Vilniaus miesto Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro prašymas atidėti L. D. siuntimą apsigyventi pensionate, kadangi jis tam prieštarauja, todėl būtina spręsti dėl būtinų priverstinių priemonių. Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo galimybės vykdyti institucinės globos, prižiūrėti ir kontroliuoti atsakovo L. D. veiklos, nes jis į Strūnos pensionatą neatvyko. Kitų atsakovų atžvilgiu reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-03-10 sprendimu nusprendė:
1) Priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui L. D. nutraukti;
2) pripažinti negaliojančiomis Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, sudarytas tarp UAB „Snoro lizingas“ ir L. D. 2004-03-26 Nr. VEC4032602P ir 2004-05-31 Nr. VEC4053101B;
3) Taikyti dvišalę restituciją ir iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ priteisti L. D. naudai sumokėtas 733,69 Lt įmokas, o iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos solidariai priteisti 2263,08 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 56,93 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Snoro lizingas“ naudai;
4) Priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos po 410 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, jog ieškovo atsisakymas dėl reikalavimų L. D. atžvilgiu priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina. Teismas nustatė, kad L. D. 2003-09-05 teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu ir jam 2003-11-04 nutartimi paskirta institucinė globa. Nuo šios nutarties priėmimo už L. D. veiksmus yra atsakingi atsakovai. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovai ėmėsi veiksmų, kad L. D. nukreiptų į stacionarią socialinės globos įstaigą, tačiau tie veiksmai nebuvo efektyvūs, tęsėsi ilgą laiką, dėl ko L. D. visą tą laikotarpį buvo neprižiūrimas ir, būdamas neveiksnus, sudarė sandorius. Teismas padarė išvadą, jog už sandorių sudarymą atsakingi yra atsakovai, kurie netinkamai vykdė neveiksnaus asmens priežiūrą, ir už jo sudarytus sandorius turi atsakyti solidariai. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovas, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartis su L. D., rizikavo ir riziką turi prisiimti sau. Teismas konstatavo, jog ieškovas elgėsi, kaip rūpestingas asmuo, ir sandorius būtų sudaręs ir su kitu tokias pat pajamas turinčiu asmeniu. Teismas pažymėjo, kad L. D. kas mėnesį mokėjo įmokas pagal sandorius, ir nustojo mokėti tik tada, kai jam buvo išaiškinta, kad jis, kaip neveiksnus asmuo, neturi pareigos vykdyti pasirašytas sutartis.
Teismas konstatavo, jog sandorius, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo L. D., pripažinus negaliojančiais, ieškovas turėtų grąžinti L. D. 734,69 Lt dydžio sumą, sumokėtą atliekant eilinius mokėjimus laikotarpyje nuo 2004-05-13 iki 2005-01-13 pagal minėtas sutartis, o atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija turėtų ieškovui sugrąžinti pagal sudarytas sutartis L. D. įgytas prekes. Teismas pažymėjo, jog tokia pareiga atsakovams kyla, atsižvelgiant į tai, kad pripažinus L. D. neveiksniu, bei nustačius jam institucinę globą, atsakovai vienoda apimti buvo atsakingi už L. D., kaip neveiksnaus asmens veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad jokių duomenų apie įrankių buvimo vietą L. D. neturi, konstatavo, jog restitucija natūra negalima, todėl šiuo atveju restitucija turi būti atlikta atsakovams sumokant ieškovo naudai ekvivalentą pinigais, t.y. ieškinyje nurodytą 2263,08 Lt daiktų vertę pagal sutartis. Teismas konstatavo, jog iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 820 Lt valstybės naudai už atliktą teismo psichiatrinę ekspertizę L. D., nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos komisijos 820 Lt sąskaita – faktūra Nr. 004780 buvo apmokėta 2008-07-14 teismo iš biudžetinių lėšų mokėjimo paraiška Nr. 55 (CK 1.84 str., 3.241 str. 1 d., 6.146 str., 6.210 str., 6.278 str., 6.279 str., CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokiais įrodymais bei teisės normomis teismas rėmėsi, konstatuodamas, kad ieškovas atliko visus reikiamus veiksmus bei elgėsi atidžiai ir rūpestingai, pasirašydamas išperkamosios nuomos sutartis su L. D.. Posėdžio metu iš ieškovo buvo pareikalautos pateikti taisyklės ar nuostatai, kurių pagrindu būtų nustatyta, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirašytos išperkamosios nuomos sutartys, t.y. kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatoma, ar asmeniui užteks pajamų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei kiti faktoriai. Ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė, motyvuodamas, jog tokie dokumentai yra ieškovo komercinė paslaptis. Ieškovas, pasirašydamas net ne vieną, o dvi sutartis, elgėsi neapdairiai, nes, atėmus išperkamosios nuomos mėnesinius mokėjimus iš L. D. pateiktų pajamų, pragyvenimui lieka tik keli šimtai litų. Ieškovui turėjo kilti abejonės, kad minėtas asmuo nesugebės sumokėti visų pinigų pagal prisiimtus įsipareigojimus. Teismas negalėjo remtis L. D. atliktais mokėjimais po sandorių sudarymo, konstatuojant, kad ieškovas tinkamai įvertino asmens mokumą, prieš sudarydamas minėtus sandorius. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovas, pasirašydamas sutartis su L. D., veikė nerūpestingai ir neatidžiai, nesiėmė visų veiksmų išsiaiškinti, ar L. D. galės grąžinti paskolą, todėl visi atsiradę nuostoliai L. D. negrąžinus pagal išperkamosios nuomos sutartis gautų prekių bei nesumokėjus įmokų už minėtas prekes tenka pačiam ieškovui.
2) Už L. D. sudarytus sandorius atsakinga institucija negalėjo būti pripažinta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes jos žinioje nėra stacionarios globos įstaigos žmonėms su psichoneurologine negalia. Tokios įstaigos yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos žinioje. Šios aplinkybės byloje niekas neginčijo. Tiek byloje surinkti įrodymai, tiek pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija tarpininkavo dėl L. D. apgyvendinimo psichoneurologiniame pensionate. Tokiu atveju atsakomybė už L. D. veiksmus tenka Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kadangi L. D. sandorių sudarymo metu ši institucija sprendė globėjo paskyrimo klausimą.
3) Teismo pritaikyta restitucija prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes įrankių vertę privalo grąžinti jau kiti atsakovai. Be to, į byla nepateikta jokių įrodymų, kad tie įrankiai iš tikrųjų dingo, todėl nėra įrodyta, kad L. D. jų neturi.
4) Teismas neteisingai pritaikė CK 6.279 str. normą, reglamentuojančią solidariąją atsakomybę, kadangi nedetalizavo, kokia yra tarpusavio atsakomybės dalis tarp atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi teismo sprendimą dėl institucinės globos paskyrimo L. D., ėmėsi veiksmų, persiuntė visus reikiamus dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai, galėjusiai užtikrinti institucinę globą, todėl atsakovų kaltė negali būti vienoda.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą palikti nepakeistą. Faktas, kad ieškovas klientų mokumui vertinti naudoja automatizuotą sistemą (vertina klientą programinių priemonių pagalba) įrodo, kad visi fiziniai asmenys vertinami vienodai. Ieškovas yra pelno siekiantis subjektas, o mokumo įvertinimas negalimas be pajamų ir būsimų mokėjimų santykio nustatymo. Detalaus klientų mokumo vertinimo nėra pagrindo pateikti. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo užtikrinti, jog po sprendimo priėmimo L. D. turėtų konkretų institucinį globėją.
Atsakovas L. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir tretysis asmuo Strūnos pensionatas nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti sprendimą, panaikinant sprendimo dalis, kuriomis priteista iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos: solidariai 2263,08 Lt, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 56,93 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovo UAB „Snoro lizingas“ naudai; po 410 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybės naudai, sprendimą šioje dalyje išdėstant taip, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, priteisiant iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos: 2263,08 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,86 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovo UAB „Snoro lizingas“ naudai; 820 Lt bylinėjimosi išlaidų -valstybės naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atmesti ieškinį ir priešieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, nes atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinioje nėra stacionarios globos įstaigos žmonėms su psichine negalia. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-09-24 raštu (1 t., b.l. 179) persiuntė dokumentus Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl L. D. įtraukimo į eilę asmenų, laukiančių apsigyventi stacionariose socialinės globos įstaigose, po 2003-09-05 teismo sprendimo, kuriuo L. D. buvo pripažintas neveiksniu, praėjus 19 dienų, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija elgėsi apdairiai ir rūpestingai, užtikrindama operatyvumo principą nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose ir nėra atsakinga už L. D. veiksmus, atliktus jam esant pripažintam neveiksniu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų dėl solidarios atsakomybės sąlygų, dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaltės (CK 6.279 str.).
Nagrinėjamu atveju Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartys buvo sudarytos tarp UAB „Snoro lizingas“ ir L. D. 2004-03-26 Nr. VEC4032602P ir 2004-05-31 Nr. VEC4053101B, po to, kai 2003-11-04 teismo nutartimi (1 t., b.l. 45) L. D. buvo paskirta institucinė globa, apgyvendinant jį psichoneurologiniame pensionate. Ginčijamų sandorių sudarymo metu Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip institucinis globėjas, neveikė aktyviai dėl neveiksnaus asmens apgyvendinimo psichoneurologiniame pensionate ir tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę dėl restitucijos taikymo atlyginti ieškovui 2263,08 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,86 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad 2003-10-14 raštu (1 t., b.l. 158) Vilniaus apskrities viršininko administracija tarpininkavo dėl L. D. apgyvendinimo Panevėžio apskrities viršininko administracijos psichoneurologiniame pensionate, ir iki 2004-07-07 siuntimo (1 t., b.l. 159) į Strūnos pensionatą neatliko jokių aktyvių veiksmų, kaip institucinis globėjas, parodo formalų šio atsakovo požiūrį į institucinės globos funkcijų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip institucinis globėjas, yra atsakinga už L. D. veiksmus, atliktus jam esant pripažintam neveiksniu, sudarant ginčijamus sandorius (LR CK 1.84 str., 2.10 str., 6.146 str., Socialinių paslaugų įstatymas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paliktinos nepakeistos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimo dalys, kuriomis priimtas ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atsisakymas nuo ieškinio dalies ir civilinė byla dalyje pagal ieškinį atsakovui L. D. nutraukta, ir taikyta dvišalė restitucija, priteisiant iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ L. D. naudai sumokėtos 733,69 Lt įmokos, nes tai neprieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo pritaikyta restitucija, priteisiant iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ L. D. naudai sumokėtas 733,69 Lt įmokas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ginčijamų sutarčių sudarymo metu L. D. buvo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. D. nėra atsakingas už ginčijamų sandorių turtines pasekmes, nes tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Siekdama užtikrinti proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir teisinio apibrėžtumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.5 str., 1.95 str. 1 d., CPK 2 str., 3 str. 1 d., 7 str.).
Tai, kokiais kriterijais rėmėsi dėl asmens mokumo išperkamosios nuomos atvejais įvertinimo ieškovas, vykdydamas komercinę veiklą, ir sudarydamas ginčijamus sandorius, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti su asmeniu, pripažintu teismo sprendimu neveiksniu.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas apelianto naudai, tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai ir ieškovo naudai, nes šias išlaidas turi atlyginti atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 96 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo dalis, kuriomis:
- priimtas ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atsisakymas nuo ieškinio dalies ir civilinė byla dalyje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui L. D. nutraukta;
- taikyta dvišalė restitucija ir iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ priteista L. D. naudai sumokėtos 733,69 Lt įmokos, - palikti nepakeistas.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis:
„Pripažinti negaliojančiomis Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, sudarytas tarp UAB „Snoro lizingas“ ir L. D., 2004 m. kovo 26 d. Nr. VEC4032602P ir 2004 m. gegužės 31 d. Nr. VEC4053101B, nuo jų sudarymo momento.“
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą.
- iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos solidariai 2263,08 Lt, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 56,93 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Snoro lizingas“ naudai;
- iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos po 410 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2263,08 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,86 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Snoro lizingas“ naudai.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 820 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Atmesti ieškinį ir priešieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu.“