Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi LR Generalines prokuraturos skunda del Vilniaus miesto 2009 05 27 nutarties, kuria panaikintas LR Generalines prokuraturos prokuroro 2009 04 09 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal LR Seimo nario G. S. pareiškima,

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 05 27 nutartimi tenkino G. S. skunda ir panaikino LR Generalines prokuraturos prokuroro S. J. 2009 04 09 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal LR Seimo nario G. S. 2008 12 03.

LR Generalines prokuraturos prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 05 27 nutarti. Nurodo, jog apylinkes teismo nutartis yra neteiseta ir nepagrista. Taipogi nepagrista nutartyje išreikšta teisejos nuomone del to, kad prokuroras nepilnai ivykde Vilniaus apygardos teismo 2009 02 27 nutarti bei nepridejo prie pareiškejo nagrinejimo medžiagos jokiu papildomu dokumentu. Prokuroras skunde nurodo, jog jis ivykde Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdestytus reikalavimus, kuriu ivykdymas buvo galimas nepažeidžiant istatymu reikalavimu. Prokuroras taipogi kritiškai vertina ir teisejos nuomone del pareiškimo patisklinimu bei asmenu paaiškinimu nebuvimo. Sprendima del pareiškejo skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstama veika patikslinimo gavimo turi teise priimti skunda, pareiškima ar pranešima nagrinejantis pareigunas, kadangi G. S. savo pareiškime išdeste konkrecias ir išsamias aplinkybes, todel jo pareiškimo papildomas patikslinimas nera reikalingas.

Prokuroras taipogi nurodo, jog nepagrista teisejos nuomone del dienrašcio “Rzeczpospolita” originalo nebuvimo. Teisejos reikalavimas prie medžiagos prideti dienrašcio originala, motyvuojant tuo, jog ta numato Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužes 15 d. nutarimo Nr. 1 “Del Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsniu ir Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymo taiky,o teismu praktikoje nagrinejant garbes ir orumo civilines bylas” nuostata, yra nepagristas. Prokuroro teigimu, šioje nuostatoje kalbama apie laikrašcio originala ta prasme, kad jis reikalingas tam, jog butu nustatytas asmens garbe ir oruma žeminanciu ir tikroves neatitinkanciu žiniu paskleidimo per visuomenes informavimo priemones faktas, kuris yra svarbus priimant sprendima civilineje byloje. Šiuo atveju, V. T. pasisakymo per visuomenes informavimo priemone faktas nekelia jokiu abejoniu, todel sprendimo del ikiteisminio tyrimo pradejimo priemimo stadijoje visiškai pakanka, kad prokuroras susipažintu su tam tikro dokumento ar teksto originalu ir nepažeisdamas jokiu teises aktu reikalavimu padarytu originalo kopija bei ja pridetu prie pareiškimo nagrinejimo medžiagos.

Skunde nurodoma, jog priimant 2009 04 09 nutarima, buvo ivertinti 2008 m. lapkricio 15-16 d. Lenkijos dienrašcio “Rzeczpospolita” originale esancios publikacijos, originalus tekstas, naujienu agenturos pranešimas, kiti tekstai ir nenustatyta, jog yra BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu. Prokuroras nurodo, jog savo nutarime remesi ne subjektyviais, o objektyviais duomenimis ir ju teisiniu vertinimu. Prokuroro manymu, jo nutarimas nebuvo vertinamas iš esmes, nebuvo tikrinama ar yra duomenu, kad buvo padaryta BK 154 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika ir del to turi buti pradetas bei atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Taipogi nurodoma, jog nei minetame dienraštyje, nei oficialiame BNS pranešime nekalbama apie tai, kad G. S. yra ar buvo KGB agentas, o juose cituojami V. T. pasakyti žodžiai, kad G. S. „gali buti KGB agentas“ arba „galima speti“, kad yra ar buvo KGB agentas. Prokuroro nuomone, pareiškejas V. T. pasakytus žodžius apie ji neteisingai vertina kaip informacija, o ne kaip nuomone, spejima ar prielaida.

Prokuroras nurodo, kad V. T. pasakyti žodžiai Lietuvos televizijos 2008 11 24 laidoje „Redakcija“ , negali buti vertinami kaip veiksmai, turintys BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, vadovaujantis BPK 407 str., ikiteisminis tyrimas del šios nusikalstamos veikos neatliekamas, o vyksta privataus kaltinimo procesas. Taip pat ikiteisminis tyrimas neturi buti atliekamas ir del visuomenines reikšmes. Sprendžiant ar nusikalstama veika turi visuomenine reikšme, kiekvienu atveju butina ivertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai galetu atsirasti, jeigu del šios veikos ir del kitu analogišku veiku baudžiamasis procesas nebutu pradetas.

Prokuroro manymu, kadangi pareiškejas viešai išsake savo neigiama nuomone apie Seimo nario V. T. mandato teisetuma, tiek V. T. neigiamai pasisake per televizija apie G. S., todel yra pagrindas vertinti, kad tai yra šiu dvieju Seimo nariu viešas asmeninio pobudžio konfliktas ir jis neturetu buti vertinamas kaip turintis visuomenine reikšme. Be to nurodoma, jog negalima sutikti su nuomone, kad šmeižikiškos informacijos paskleidimas per visuomenes informavimo priemone ar spaudoje jau savaime yra pagrindas atlikti ikiteismini tyrima vien del to, kad tokia veika turi visuomenine reikšme. Epizode del V. T. pasisakymo Lenkijos dienraštyje visuomenine reikšme nebuvo vertinama, nes šioje veikoje nera butinu nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. požymiu, todel konstatuotina, jog nera padaryta nusikalstama veika. Prokuroras teigia, jog jo sprendimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima neatima galimybes iš G. S. savo teises ir teisetus interesus ginti teisme privataus kaltinimo bylu proceso tvarka ar kreiptis del žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Teismo posedžio metu pareiškejas G. S. praše prokuroro skunda atmesti.

LR Generalines prokuraturos prokuroro skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal Seimo nario G. S. 2008 12 03 pareiškima del Seimo nario V. T. veiksmu, nurodant jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, nepagristai.

LR BPK 168 str. numatyta, kad prokuroras, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškio BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Atsisakoma pradeti ikiteismini tyrima tokiu atveju, kai iš gauto pareiškimo, skundo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, jog jokia nusikalstama veika padaryta nebuvo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro 2009 04 09 priimtas nutarimas yra iš esmes remiantis 2008 12 16 nutarimu, kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2009 02 27 nutartimi. Todel Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 05 27 nutartyje pagristai nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 02 27 nutarties nurodymai nera pilnai ivykdyti. Priešingai, nei skunde nurodo prokuroras, jis, gaves Seimo nario G. S. pareiškima, vadovaudamasis BPK 168 str. 1 d., turejo gauti papildoma paaiškinima arba patikslinima iš BNS naujienu agenturos, dienrašcio „Rzeczpospolita“ skelbiamu tekstu originalus bei vertima. Ar šiuo atveju baudžiamasis procesas negalimas butu galima objektyviai spresti tik tuo atveju, kai butu ištirta mineta medžiaga. Šia medžiaga remiantis taipogi butu galima nustatyti ir tai ar G. S. nurodyti faktai, teiginiai apie galimai padaryta jo atžvilgiu nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes.

Teismas mano, kad prokuroro nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nemotyvuotai ir nepagristai nurodoma, jog negali buti vertinami kaip nusikalstami Seimo nario V. T. veiksmai, t.y. išsakyti žodžiai apie G. S., todel, kad negavus V. T. paaiškinimu, neištyrus BNS naujienu agenturos išplatintos informacijos ir mineto dienrašcio informacijos originalo bei vertimo, nera galimybes teisingai ivertinti paskelbtus V. T. žodžius. Del tokiu aplinkybiu negalima objektyviai spresti ar V. T. veikoje yra BK 154 str. 2 d. numatyti subjektyvus požymiai.

BPK 407 str. numatyta, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus, tada kai BPK 407 str. nurodytos veikos turi visuomenine reikšme. Teismas mano, jog jeigu Seimo narys pasisako užsienio valstybes laikraštyje apie kita Seimo nari ar per visuomenes informacijos priemone, kad šis yra pažeides arba galiojancius istatymus arba visuotinai priimtas morales normas, susijusias su darbine, politine, visuomenine veikla, verslu, privaciu gyvenimu, tokie pasisakymai igyja visuomenine reikšme. Jeigu prokuroras motyvuotai nutaria, kad veika neturi visuomenines reikšmes, gali nurodyti nukentejusiajam ar jo atstovui, kad ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas. Tokiu atveju galima kreiptis del bylos nagrinejimo privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, ivertines bylos duomenis, daro išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas išsamiai nutartyje nurode del kokiu priežasciu turetu buti naikinamas LR Generalines prokuraturos prokuroro 2009 04 09 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo G. S. skunda. Šiuo atveju teismas pritaria apylinkes teismo padarytai išvadai, jog nebuvo pilnai ivykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 02 27 nutarties nurodymai, nebuvo gauti papildomi reikiami dokumentai, pareiškimo patikslinimai, asmenu paaiškinimai, be to byloje nera dienrašcio „Rzeczpospolita“ originalo. Esant šioms aplinkybems pagristas teismo manymas, jog nesant surinktu medžiagoje papildomu duomenu, nera galimybes tinkamai ir visapusiškai bei pilnai ivertinti faktus ir spresti ar tiriamoje veikoje nera BK 154 str. 2 d. numatytu požymiu.

LR Generalines prokuraturos prokuroro S. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 05 27 nutarti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.