Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1248-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
2S-1248-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1248-115/2010

Teisėja Rasita Kurakienė Procesinio sprendimo kategorijos:

106.8.2; 122.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4358-862/2010 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

ieškovas V. Ž. prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 719,88 Lt žalos, padarytos dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, priėmus teisės aktą dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi (b.l.6) atsisakė priimti ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo. Išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teisme pagal teismingumą – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. bei Specialios teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartimi. Teismas nustatė, kad ieškovas teismui pateiktame ieškinyje prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų. Pareikštas ieškinys yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla, todėl jis nėra teismingas bendros kompetencijos teismui.

Apeliantas (ieškovas) V. Ž. pateikė atskirąjį skundą (b.l.9-11), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti šiam teismui nagrinėti bylą iš esmės. Nurodo, jog šiuo atveju ieškovui žalą sukėlė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, vadinasi įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, bet įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri pagal ABTĮ nelaikytina viešuoju administravimu, o Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Vadovaujasi LR Konstitucijos 5 str. įtvirtintu valdžių padalijimo principu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl ginčo pobūdžio nieko nepasisakė, tik formaliai konstatavo, jog Seimas yra viešojo administravimo subjektas, nors pagal Specialios teisėjų kolegijos praktiką, ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. taikomas tuo atveju, kai veiksmai ar neveikimas dėl kurių kilo žala, yra padaryti viešojo administravimo srityje, kitais atvejais, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, nes teisiniai santykiai dėl žalos savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Pažymi, jog pagal teisinį reguliavimą, bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, gali nagrinėti platesne apimtimi.

Apelianto (ieškovo) V. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Šalies argumentai

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės. Ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad Seimui 2002-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (taip pat ir 2007-06-07 redakciją) 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. Dėl to už laikotarpį nuo 2007 gruodžio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. (įskaitytinai) ieškovui nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Ieškovas ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., pareiškė bendrosios kompetencijos teismui tuo pagrindu, jog žalą jiems padarė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, t. y. įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją valdžią, o ne viešąjį administravimą, Seimas nėra viešojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nustatęs, jog byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį nagrinėtina administraciniame teisme.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiškėjams (policijos pareigūnams) nebuvo išmokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimą formuluojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra išaiškinta, kad tokie pareiškėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimą dalies priteisimo (ABTĮ 2 str. 19 d. 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis, priimta byloje R. P., R. Z., E. S., K. V., R. S., I. B., V. B., R. M., N.M., R. K., J. R., V. R., D. G., G. Š., A. S., R. S. v. valstybė, 2005-06-22 nutartyje, priimtoje byloje A. J. v. valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Širvintų rajono policijos komisariatas; ir kt.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

Ieškovas atsakovu ieškinyje nurodo valstybę, kurią atstovauja Vyriausybė, bet ne LR Seimą, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byla nenagrinėta administraciniame teisme tuo pagrindu, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Teisėjų kolegija atmeta kitą atskirojo skundo argumentą, jog ieškovo pareikšto ieškinio teismingumas bendrosios kompetencijos teismui priskirtinas pagal bendrąją taisyklę, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, nes bendrosios kompetencijos teismas turi platesnę kompetenciją. Pagal apelianto nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartis, nes apelianto nurodytų nutarčių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo pareikštame ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas, vadovaujantis atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus, turi būti vertinama konkreti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kai matyti iš nusistovėjusios Lietuvos teismų praktikos, ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus apygardos teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.).

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (ieškovo) V. Ž. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4358-862/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) V. Ž. valstybei 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Dalia VišinskienėVirginija Volskienė