- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- N-575-1821-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. nutarimo A. K. (Baublio) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Šiaulių teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas 2005 m. spalio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. (ankstesnė pavardė Baublys) dėl ATPK 130 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2005-10-07, 16.15 val., kelio „Šiauliai – Tauragė“ 70-ame kilometre A. K. nepakluso teisėtam muitinės pareigūno reikalavimui sustoti, išreikštam mojant skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu skersai judėjimo juostos ir važiuojant iš paskos su įjungtais patruliavimo automobilio mėlynais ir raudonais švyturėliais; A. K. vairuojamas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), buvo sustabdytas tik 11-ame kilometre nuo stabdymo pradžios. Savo veika A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 62, 123.1 punktų reikalavimus.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. gegužės 4 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą ir jam paskirta 3500 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. gegužės 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra neteisėtas, nes jis pakluso reikalavimui sustoti pagal garso ir šviesos signalus, kito reikalavimo sustoti, išreikšto mojant skrituliu su raudonais atšvaitais, nepastebėjo. Stabdymo vieta nebuvo pažymėta kaip reikalauja teisės aktai, pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo stabdyti jo vairuojamos transporto priemonės, neteisėtai išlaikė sustabdymo vietoje apie 2 valandas.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija Klaipėdos teritorinė muitinė prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad muitinės pareigūnai įvykdė visus transporto priemonės stabdymo tvarkos teisėtumo reikalavimus, turėjo teisę stabdyti transporto priemonę, o A. K. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir sustojo tik už 11 kilometrų nuo stabdymo vietos pradžios.
II
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. nutarimu nutarė skundą patenkinti, panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2006-05-04 nutarimą ir bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojo R. S. parodymais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2005-10-07, 16.15 val., kelio „Šiauliai – Tauragė“ 70-ame kilometre Šiaulių teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai R. S. ir D. J. patruliavo, vykdydami iš anksto suplanuotą transporto priemonių tikrinimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareigūnai turėjo užduotį tikrinti tik asmenis ir dokumentus, todėl tikrinimo vieta turėjo būti pažymėta, kaip yra numatyta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtintų nuostatų 34 punkte. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti muitinės pareigūnų paaiškinimais, kad A. K. , vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, nepakluso uniformuoto muitinės pareigūno reikalavimui, išreikštam mojant skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu skersai judėjimo juostos sustoti, tačiau muitinės pareigūnai nepažymėjo stabdymo vietos specialiaisiais laikinaisiais ženklais, nustatytais draudžiamaisiais ženklais „Muitinė“, plastikiniais kūgio formos ženklais, stabdymo vieta nebuvo aptverta specialia juosta, atitvėrimo stovais ar kitais daiktais. Teismas padarė išvadą, kad muitinės pareigūnai vairuotojo veiksmą (nesustojimą) neteisingai įvertino kaip turintį rizikos požymių. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas paliudijo, kad buvo nuspręsta sustabdyti transporto priemonę muitinės ženklu pažymėtu automobiliu; A. K. vairuojama transporto priemonė nespruko, nedidino greičio (važiavo 90 km/val. greičiu); ją sustabdyti pavyko nuvažiavus 11 kilometrų nuo stabdymo vietos pradžios. Persekiojimas vyko apie 7 minutes, tačiau byloje neįrodyta, kad pareigūnai įjungė patrulinio automobilio švyturėlius nuo persekiojimo pradžios ar būtų panaudoję garsiakalbį ir specialiuosius garso signalus, todėl nėra pagrindo netikėti A. K. paaiškinimais, jog jis sustabdė automobilį po to, kai galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė muitinės tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais. Šiuos A. K. paaiškinimus iš esmės patvirtino ir liudytojas R. S. . Todėl teismas konstatavo, kad A. K. veikoje nėra protokole ir nutarime nurodytų Kelių eismo taisyklių 62 ir 123.1 punktų reikalavimų pažeidimo. Teismas bylą nutraukė nesant A. K. veiksmuose ATPK 130 str. 2 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. l p.).
III
Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Paaiškina, kad ATPK 130 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir šios teisės normos 2 dalies dispozicija išdėstyta taip, kad administracinė atsakomybė atsiranda už nepaklusimą uniformuoto muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai šis reikalavimas išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „Stop“. Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir muitinės ženklu pažymėtą automobilį. Pažeidimas laikomas baigtu nepaklusus teisėtam reikalavimui sustoti, t.y. neįvykdžius vairuotojo pareigos, kuri numatyta Kelių eismo taisyklių 62, 63.1 ir 123.1 punktuose. A. K. šių reikalavimų neįvykdė - stabdomas muitinės pareigūno nesustojo. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad muitinės pareigūnų veiksmai neatitiko reikalavimų, numatytų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtintų Nuostatų 35 punkte. Vykdydami muitinės funkcijas, muitinės pareigūnai stabdyti transporto priemones asmenų bei dokumentų patikrinimui turi teisę vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, ir esant tarnybiniam būtinumui, pasiųsti transporto priemonę detaliam jos ir krovinio patikrinimui į tam pritaikytą vietą, t. y. pažymėtą specialiaisiais ženklais. Stabdymo vietos žymėti specialiais ženklais neprivaloma. Be to, remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtintų Nuostatų 4.1 punktu, mobilios grupės pareigūnai pagal nustatytus požymius atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimą visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Toks tikrinimas gali būti iš anksto suplanuotas arba operatyvus (Nuostatų 27 p.). Byloje nustatyta, kad muitinės pareigūnai vykdė suplanuotą tikrinimą, turėdami informacijos. Kaip kelyje gali būti stabdomos transporto priemonės nurodyta Nuostatų 42 punkte. Byloje rašytiniais įrodymais, paaiškinimais ir parodymais įrodyta, kad muitinės pareigūnai įvykdė visus stabdymo teisėtumo reikalavimus -pirma stabdė mojant skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu skersai judėjimo krypties, o vėliau važiuojant iš paskos su įjungtais patruliavimo automobilio mėlynais ir raudonais švyturėliais. Tokiu būdu stabdomas automobilis, pravažiavęs 11 km, sustojo. Paaiškina, kad pareigūnai, vykdydami jiems pavestas pareigas, tikrino lengvuosius automobilius, kurie atitiko rizikos požymius. Stabdant A. K. vairuojamą automobilį, vairuotojas pastebėjo, kad yra stabdomas ir sumažino greitį, pažvelgė į pareigūną ir padidinęs greitį nuvažiavo. Toliau automobilis buvo stabdomas įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos ir garso signalus.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad byloje nustatyta, jog pareigūnai vykdė iš anksto suplanuotą transporto priemonių tikrinimą, tačiau stabdymo vieta nebuvo pažymėta kaip yra numatyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. l B-1048 patvirtintų Nuostatų 34 punkte, t.y. muitinės pareigūnai nepažymėjo stabdymo vietos specialiais ženklais, plastikiniais kūgio formos ženklais, stabdymo vieta nebuvo aptverta specialia juosta, atitvėrimo stovais ar kitais ženklais. Taip pat pareigūnų parodymais nustatyta, kad jis nedidino greičio, važiavo leistinu kelyje greičiu apie 90 km/h. Tai patvirtina, jog jis nesiekė išvengti muitinės pareigūnų sustabdymo bei patikrinimo. Pareiškėjo nuomone, jis buvo stabdomas neturint nei juridinio, nei faktinio pagrindo. Skundžiamame nutarime iš vis nepasakyta, kuo pasireiškė teisėtas muitinės pareigūno reikalavimas. Teismo posėdyje pareigūnas negalėjo įvardinti teisės aktų nustatytų rizikos požymių, kurie duotų pagrindo manyti, jog gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai turėjo užduotį tikrinti tik asmenis bei dokumentus, tačiau sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę buvo atliktas detalus jos patikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. To paties straipsnio „Pastaboje“ nurodoma, kad uniformuoto policijos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „Stop“. Neturintis tarnybinio ženklo policijos arba muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiu paros metu policijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo automobilio stabdymo teisėtumo įvertinimu. ATPK 130 str. yra apibrėžti būtini policijos ar muitinės pareigūno teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę požymiai. Pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, išreikštas ATPK 130 str. „Pastaboje“ nurodytu būdu transporto priemonę vairuojančiam asmeniui yra privalomas, o tokio reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtintuose Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatuose nurodyti reikalavimai muitinio tikrinimo vietos paženklinimui esminės reikšmės sprendžiant dėl transporto priemonės stabdymo teisėtumo neturi. Tuo labiau vairuotojui nesuteikta teisė vertinti, ar jis atitinka minėtuose Nuostatuose nustatytus rizikos požymius, dėl kurių gali būti stabdomas, ir priklausomai nuo to paklusti arba nepaklusti pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Byloje esama duomenų, kad A. K. vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma uniformuotų muitinės pareigūnų, laikantis ATPK 130 str. „Pastaboje“ nurodytų reikalavimų (mojant skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu), taip pat esama duomenų, kad pareiškėjas matė ir suprato, kad jis tokiu būdu yra stabdomas uniformuotų muitinės pareigūnų. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, pažeidimas laikomas baigtu nuo to momento, kai pareiškėjas nesustojo stabdomas skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu, o vėlesni pareiškėjo veiksmai (nedidino greičio, sustojo pareigūnams pasivijus automobilį ir jį stabdant su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais) gali būti reikšmingi tik sprendžiant apie taikytinos atsakomybės dydį.
Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos įrodymų. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės iš esmės yra nustatinėjamos liudytojų parodymais, tačiau teismas visai neapklausė liudytoju pareigūno D. J. . Be to, Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. II-1279-335/205 2005 m. lapkričio 18 d. nutartyje vertindamas tą patį eismo įvykį yra konstatavęs kitokias faktines aplinkybes - teismas nustatė, kad pareiškėjo automobilį pareigūnai stebėjo pro žiūronus, matė, kaip automobilis dar iki stabdymo nemotyvuotai sumažino greitį, automobilyje sėdėjo du jauni vyrai, pravažiuojant jie pažiūrėjo į stabdantįjį pareigūną (b.l. 29). Minėtoje Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje gali būti reikšmingų duomenų šiai bylai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi (b.l. 3) nepagrįstai atsisakė minėtą bylą prijungti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.