- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-102-245/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V. 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad D. V., būdamas fizinis asmuo ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai apdailininko darbus L. R. ir K. B. nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. bei pagalbiniam darbininkui M. B. dvi dienas nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešus apie šių darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Visa tai įvyko renovuojamo prekybos centro ,,M.“ statybvietėje esančioje (duomenys neskelbtini).Alytaus apylinkės teismas, konstatavęs, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje požymių, 2018 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį D. V. nutraukė. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą nutraukti D. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepilnai įvertino aplinkybes, kurias savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė L. R., K. B. ir M. B., pastarieji savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl darbo tarėsi su D. V.. Visi šie asmenys išsamiai nurodė įsidarbinimo aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik D. V. teiktais paaiškinimais, kurie buvo priešingi darbuotojų nurodytoms aplinkybėms. Be to, skunde teigiama, kad visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir D. Ž. paaiškinimais, kuris yra UAB ,,E.“ vadovas ir davė parodymus palankius D. V., nurodydamas, kad nei D. V., nei kitų asmenų nepažįsta ir statybvietėje nėra matęs, nors L. R., K. B. ir M. B. nurodė, kad D. V. daugiausiai bendravo su D. Ž.. Institucija nurodo ir tai, kad D. V. darbo skelbimų paieškos portaluose ieškojo darbo susijusio su statybomis ir tai patvirtina faktą, kad jis kartu su brigada dirbo ,,M.“ statybvietėje. Be to, argumentuojama, kad apylinkės teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats nedirbo ,,M.“ statybvietėje, tai jis ir negalėjo įdarbinti kitų asmenų, nors dirbę asmenys tiek savo paaiškinimuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino priešingas aplinkybes. Juo labiau VDI darbuotojai minimą statybvietę buvo ankščiau tikrinę ir nelegalaus darbo faktų nustatę nebuvo, tačiau tikrinimo laikotarpis buvo vėlesnis, nei darbuotojų paaiškinimuose nurodytas nelegalaus darbo laikas. Be to, teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nelegalaus darbo bylose, kur tiksliai nurodoma, kad nelegalių darbuotojų parodymai, tokio tipo bylose yra pagrindiniai įrodymai, o šiuo atveju L. R., K. B. ir M. B. paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir tikslios bei patvirtinančios nelegalaus darbo faktą. Pažymima, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl L. R., konstatuodamas, kad jis vienu metu negalėjo dirbti D. V. ir UAB ,,C.“ (nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.), nors L. R. šią aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad tokioje įmonėje niekada nedirbo ir nebuvo įdarbintas, o apie tokį faktą sužinojo tik apklausiamas VDI pareigūnų. Teismas kritiškai įvertino ir aplinkybes susijusias su nelegalaus darbo pradžia - poilsio diena ir darbo pabaiga – poilsio diena, nors visi nelegalūs darbuotojai patvirtino aplinkybes, kad tik sekmadienis buvo išeiginė diena. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl D. V. nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nagrinėjamu atveju kaltinimai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį D. V. buvo pareikšti dėl to, kad esant darbinių santykių požymiams su L. R., K. B. ir M. B. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą, sutikti su tokiais D. V. pareikštais kaltinimais, nėra objektyvaus pagrindo, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir apylinkės teismas. Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant D. V. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.Analizuojamu atveju nustatyta, kad pagal 2017 m. birželio 26 d. Rangos darbų sutartį Nr. 2017/06/26-1 (b. l. 28) UAB ,,E.“ pagal techninį darbo projektą, prekybos centre M., esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbus, kurie numatyti sutartyje. Iš bylos duomenų matyti, kad atliekamų darbų vadovas buvo D. Ž., kuris savo paaiškinime nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. liepos 3 d., darbuotojų į darbą nepriėminėja, tai daro įmonės vadovas. D. V., L. R., K. B., M. B., nepažįsta ir šie asmenys, aukščiau paminėtoje statybvietėje niekada nedirbo (b. l. 12). O L. R., K. B., M. B. savo pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), o į darbą juos priėmė D. V., kuris nurodydavo, kokius darbus atlikti ir su jais atsiskaitydavo (b. l. 4, 5, 6, 7, 8, 9). Tačiau iš aukščiau aptartų D. Ž. paaiškinimų yra akivaizdu, kad jo vadovaujamoje statybvietėje minimi asmenys nedirbo ir netikėti šiais darbų vadovo paaiškinimais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, juo labiau, kad jis, o ne D. V., sudarytos rangos sutarties pagrindu, buvo atsakingas už statybvietėje atliekamus darbus ir vadovavimą darbams.Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad fizinis asmuo D. V., turėtų savo įmonę, užsiimtų individualia veikla ar užimtų vadovaujančias pareigas (b. l. 13), kurių pagrindų jis turėtų galimybę su asmenimis sudaryti atitinkamos formos darbo sutartis. Konstatuotina, kad D. V. būdamas netinkamas subjektas darbo santykių įforminimui neturėjo galimybės ir negalėjo įdarbinti asmenų į ne jam pavaldžią įmonę (UAB ,,E.“), su kuria pats neturėjo jokių darbinių santykių. Tuo labiau jis neturėjo galimybės įdarbinti nelegalius darbuotojos aptariamoje statybvietėje, kadangi kaip nurodė D. Ž. savo paaiškinimuose, darbo sutartis su darbuotojais sudarydavo UAB ,,E.“ direktorius. Iš aukščiau aptartos rangos sutarties akivaizdu, kad UAB ,,E.“ direktorius yra G. B., tokiu būdu ši aplinkybė tik patvirtina, kad D. V. negalėjo sukurti jokių darbo sutarčių, susijusių su įdarbinimu statybvietėje esančioje (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad D. V. darbo skelbimų portaluose ieškojo darbo susijusio su statybomis, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, teismo vertinimu nelaikoma neabejotinu pagrindu spręsti, kad jis ir kiti asmenys nelegaliai dirbo UAB ,,M.“ statybvietėje.Atmetant Institucijos skundą, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, jog L. R. VSDF duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. dirba UAB ,,C.“, kuri taip pat užsiima statybos darbais ir pagrįstai sprendė, kad iki 2017 m. rugsėjo 9 d. jis negalėjo dirbti ir UAB ,,M.“ statybvietėje, kadangi tai būtų tapatus atliekamų darbų laikotarpis. Tai, kad L. R. savo paaiškinime nurodė, kad įmonėje UAB ,,C.“ niekada nedirbo, aukštesnės instancijos teismo vertinimu laikytina, realybės neatitinkančiu faktu, juo labiau, kad VSDF informacinėje sistemoje jis yra registruotas kaip darbuotojas, o be jo aiškios valios išraiškos niekas negalėjo sudaryti darbo sutarties, kurios pagrindu jis būtų įdarbintas aptariamoje įstaigoje. Šių duomenų visumoje vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties D. V. veiksmuose nėra, dėl ko administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo pagrįstai nutraukta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. Tokiu būdu, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.