Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Laimonui Stančikui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K.-S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėja ištekėjusi už Austrijos piliečio ir jų vaikas turi Lietuvos ir Austrijos pilietybę. Vaiko pavardė įrašyta su raide ,,W’’. Pažymėjo, kad Lietuvoje yra 157 asmenys, kurie galiojančiuose dokumentuose turi įrašytą pavardę su raide ,,W”. Šeima nori turėti tėvo pavardę, todėl pareiškėja irgi kreipėsi į teismą dėl pavardės. Nurodė, kad sunkumų dėl skirtingos pavardės gali atsirasti keliaujant bei įgyjant turtą,

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. birželio 12 d. sudarė santuoką su Austrijos Respublikos piliečiu J. C. S. (el. b. l. 15). 2019 m. liepos 8 m. gimė pareiškėjos sūnus L. C. S., kurio gimimo duomenys įrašyti Belgijos civilinėje metrikacijoje (el. b. l. 20).Taip pat pareiškėjos sūnui Austrijos ambasadoje Briuselyje išduotas Austrijos Respublikos piliečio pasas, jame įrašant pavardę – S. (el. b. l. 23-24). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama įtraukti sūnaus gimimą į apskaitą ir įregistruoti sūnui suteiktą vardą bei tėvo pavardę, tačiau prašymas nebuvo tenkintas (el. b. l. 9-10). Tokį sprendimą skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.). Šių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai nėra raidės „w“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos vaiko pavardė skiriasi nuo jo abiejų tėvų pavardės. Akivaizdu, kad tokia situacija sukuria rimtus tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus visiems šeimos nariams, kuomet pareiškėjai nuolatos reikia imtis papildomų veiksmų (su savimi turint bei pateikiant papildomus dokumentus), įrodinėjant, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra sūnaus tėvai (siekiant gauti viešas paslaugas, laisvai judėti Europos Sąjungoje ir pan.). Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos/apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjos bei teismo posėdžio metu jos atstovo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, suinteresuoto asmens nuomonę, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiškėja patirtų, esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinio ir vaiko pavardėms. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. A133-3135/19 (2.4.1.27-TD) „Dėl gimimo įtraukimo į apskaitą“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos vaiko – L. C. S. gimimo duomenis į apskaitą, gimimo įraše įrašant vaiko pavardę ,,S.”.

Pareiškėja prašo priteisti suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jos patirtas 1 450,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei nurodė, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo – įrašyti jos vaiko pavardę gimimo įraše ,,S.”. Taip pat pažymėjo, kad kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ne priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas sąlygojo pareiškėjos kreipimąsi į teismą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Panaikinti 2019-08-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą A133-3135/19 (2.4.1.27-TD).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos vaiko – L. C. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo duomenis į apskaitą, gimimo įraše įrašant vaiko pavardę ,,S.”.

Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.