Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-11-15 · Administracinė byla Nr. A-663-1907-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2006-11-15
Bylos Nr.
A-663-1907-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Serdikauskas ir KO“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A15– 1907/2006Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2; 23.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Zitai Bareikienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serdikauskas ir KO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serdikauskas ir KO“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Serdikauskas ir KO“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-2-(7-517/2005), 2005 m. lapkričio 18 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) sprendimą Nr. 1A-18.5-564 ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 16KP-18-81 ir 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 16KP-18-87, kuriais nuspręsta įregistruoti importo skolą muitinei atitinkamai pagal TI deklaraciją Nr. 05LTVR100001118641: 1250 Lt muito ir 2475 Lt PVM, ir pagal TI deklaraciją Nr. 05LTVR100001162849: 1690 Lt muito ir 3346 Lt PVM, remiantis tuo, kad pareiškėja nustatyta tvarka neužbaigė lengvųjų automobilių Mitsubishi Galant ir BMW 528i tranzito procedūrų. Nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesį pateikė Vilniaus teritorinei muitinei 2005 m. balandžio 4 d. Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos pažymą Nr. 178, liudijančią, kad automobilis BMW 528i buvo registruotas Ukrainoje. Taip pat buvo pateikta ir Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos pažyma, liudijanti, kad automobilis Mitsubishi Galant taip pat buvo registruotas Ukrainoje. Savo pareigą pateikti įrodymus, kad procedūra buvo užbaigta, numatytą 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 365 straipsnyje, pareiškėja įvykdė. Pateikti dokumentai yra pakankami įrodymai, jog automobilis išvyko iš Europos Bendrijų teritorijos. Nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas minėtų dokumentų nevertino, nenurodė motyvų, kodėl jais nesiremia, nesikreipė į Ukrainos Volynės srities automobilių inspekciją su prašymu patvirtinti, ar minėti automobiliai tikrai buvo registruoti Ukrainoje, neužklausė, ar šios institucijos išduotos pažymos yra teisėtos ir galiojančios. Mokesčių įstatymų pažeidimus turi įrodyti mokesčių administratorius. Ukrainos muitinės 2005 m. gegužės 16 d. ir 2005 m. birželio 16 d. raštai nepaneigia pateiktų dokumentų apie minėtų automobilių registraciją Ukrainoje teisingumo. Šie dokumentai nebuvo tikrinami ir vertinami. Pabrėžė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra galiojantys, vadinasi, remiantis objektyvumo principu, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir bet koks kitas muitinės pateiktas dokumentas. Taip pat nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė nesivadovavo 1998 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 205 patvirtinta Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos 6 punktu, nes esant visiems įrodymams, kad automobiliai Mitsubishi Galant ir BMW 528i išvyko iš Lietuvos Respublikos ir yra registruoti Ukrainoje, teritorinės muitinės viršininkas arba jo įgaliotas muitinės pareigūnas nepriėmė sprendimo įforminti pažymą apie automobilių pripažinimą išvežtais iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Taip pat nurodė, jog tai, kad automobiliai buvo išgabenti iš Lietuvos po jų muitinio patikrinimo ir muitinių procedūrų sutvarkymo, netiesioginiai patvirtina ir tai, kad teisėsaugos institucijos netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200, 300 straipsniuose numatytų sankcijų.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prašė skundą atmesti. Nurodė, jog A. Serdikausko individualios įmonės įformintose TI deklaracijose buvo nurodyta, jog iš Bendrijos lengvieji automobiliai Mitsubishi Galant ir BMV 528i bus išgabenti per Zosin paskirties muitinės įstaigą Lenkijoje. Negavusi įrodymų apie minėtų automobilių tranzito procedūros užbaigimą bei užsienio šalių muitinių tarnyboms nepatvirtinus įvežimo į jų šalį fakto, iš procedūros vykdytojo buvo pareikalauta pateikti įrodymus, kad šie automobiliai išgabenti iš Bendrijos teritorijos. Tačiau pareiškėja Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnyje numatytų dokumentų ar jų patvirtintų kopiją arba fotokopijų nepateikė. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio 1 dalį, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Pabrėžė, kad 2005 m. gegužės 16 d. ir 2005 m. birželio 16 d. buvo gauti Ukrainos muitinės atsakymai, kad lengvieji automobiliai Mitsubishi Galant ir BMW 528i nebuvo įvežti į Ukrainos muitų teritoriją ir pateikti Ukrainos muitinei. Dėl minėtų automobilių Lenkijos muitinei taip pat buvo išsiųsta tyrimo užklausa TC20 Nr. 1KP-14-1544 (2005 m. balandžio 11 d.), į kurią 2005 m. gegužės 19 d. gautas atsakymas (paskirties muitinės įstaigos - Lenkijos Respublikos Zosin muitinės užpildytas šios užklausos IV dalies 5 langelis), jog automobiliai nebuvo pateikti Lenkijos muitinės kontrolei.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutiko. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Muitinės departamentas. Taip pat nurodė, kad pateikta Volynės srities Lucko automobilių inspekcijos pažymą dėl automobilio Mitsubishi yra be datos ir numerio. Ji neįrodo iš Bendrijos reeksportuojamų ir Ukrainoje registruotų automobilių tapatumo. Taip pat teigė, kad pagal Muitinės departamento 1998 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 205 patvirtintos Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos 6 punktą prekės, kurioms buvo įforminta muitinio tranzito procedūra ir sienos perėjimo punkte esančioje paskirties muitinės įstaigoje nustatyta tvarka ji nebuvo užbaigta, pripažįstamos išvežtomis tik tuo atveju jeigu, atlikus tyrimą, nustatoma, kad prekės yra išvežtos iš kontroliuojamos muitų teritorijos. To pareiškėja neįrodė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas, įvertinęs Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio nuostatas, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju būtinoji sąlyga muitinės procedūros užbaigimui yra paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas. Taigi, nagrinėjamu atveju tik oficialus paskirties valstybės muitinės dokumentas pateiktas išvykimo valstybės narės muitinei yra pagrindas užbaigti muitinės procedūrą. Todėl pareiškėjos pateikti 2005 m. balandžio 4 d. Ukrainos Volynės srities Valstybinės autoinspekcijos skyriaus raštas, kuriuo patvirtinta, jog BMW 5281 nuimtas nuo įskaitos 2005 m. kovo 24 d., bei to pačios institucijos raštas be datos, patvirtinantis, jog automobilis Mitsubishi nuimtas nuo įskaitos 2005 m. sausio 19 d., negali būti laikomi dokumentais pagal minėtą nuostatų 365 straipsnį. Pareiškėja neatliko jai privalomų veiksmų, t. y. nepateikė muitinei reikiamų paskirties valstybės narės muitinės patvirtintų dokumentų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog minėti automobiliai buvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos. Teismas nusprendė, kad pareiškėjai importo skola įregistruota pagrįstai (Muitinės kodekso 204 straipsnio 1, 3 dalys). Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertes mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalį prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Bendrijų teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemes ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu. atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teises aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemes ūkio ar kitas rinkliavas. Argumentus, kad muitinės institucijos nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar minėti automobiliai tikrai buvo registruoti Ukrainoje, teismas vertino kaip nepagrįstus. Vilniaus teritorinė muitinė Lenkijos muitinei išsiuntė tyrimo užklausas TC20 Nr. 1 KP-11-2068 (2005-06-10), TC20 Nr.1KP-14-1544 (2005-04-11), per Muitinės departamentą buvo užklausta Ukrainos muitinė, iš kur gauti atsakymai, jog automobiliai Lenkijos ir Ukrainos muitinės kontrolei nebuvo pateikti. Teismas taip pat nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 205 patvirtinta Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos 6 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes prekės, kurioms buvo įforminta muitinio tranzito procedūra ir sienos perėjimo punkte esančioje paskirties muitinės įstaigoje nustatyta tvarka ji nebuvo užbaigta, pripažįstamos išvežtomis pagal minėtos tvarkos 6 punktą tik tuo atveju, jeigu, atlikus tyrimą, nustatoma, kad prekės yra išvežtos iš kontroliuojamos muitų teritorijos. Pareiškėja šio fakto neįrodė.

III.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. balandžio 7 d. teismo sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

2. Teismas netinkamai išaiškino teisės aktus, nustatančius pareigas, susijusias su tranzito procedūros užbaigimu.

3. Teismas nepagrįstai jam perkėlė atsakomybę dėl valstybinių institucijų veiksmų.

4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pateiktą pirmos instancijos teismui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pateiktą pirmos instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, jog pareiškėjas, būdamas išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas, Vilniaus teritorinės muitinei pateikė tranzito deklaracijas dėl lengvųjų automobilių Mitsubishi Galant ir BMW 528i reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti, kuriose buvo nustatyta, kad šie automobiliai bus išgabenti iš Bendrijos teritorijos per Lenkijos muitinės įstaigą Zosin OC (paskirties muitinė). Pagal bylos duomenis, minėtų tranzito deklaracijų 5 egzemplioriai nebuvo gauti išvykimo muitinėje nei per du, nei per keturis mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pareiškėjui Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą pateikti procedūros užbaigimą patvirtinantį įrodymą ir pradėjo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje numatytą tyrimo procedūrą. Kolegija pažymi, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės pareiškėjo iš esmės neginčijamos, jas patvirtina byloje esantys atitinkami įrodymai. Todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu jos (bylai reikšmingos aplinkybės) yra nustatytos. Taip pat konstatuotina, kad minėti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 1 dalyje bei 366 straipsnyje numatyti veiksmai trečiojo suinteresuoto asmens buvo atlikti pagrįstai. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra įrodymų, patvirtinančių išorinio tranzito procedūros užbaigimą, įvertinimas jų leistinumo bei patikimumo aspektais.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnį, išorinio tranzito procedūra baigiama, kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Aiškinant šią teisės normą aukščiau nurodytais aspektais pažymėtina, kad joje yra nurodytas specialus subjektas, kuriam turi būti pateikti prekės ir atitinkami dokumentai. Tai yra paskirties muitinės įstaiga. Todėl nagrinėjamoje byloje tokiu (tinkamu) subjektu laikytina aukščiau nurodyta Lenkijos muitinės įstaiga Zosin OC, o ne kitos Lenkijos muitinės įstaigos. Taip pat pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra akcentuojamas (tranzitinių) prekių su atitinkamais dokumentais pateikimo tokiai muitinės įstaigai faktas, t. y. nurodyti prekės ir dokumentai nėra atskiriami. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodyta teisės norma turi blanketinį pobūdį, nes joje yra pateikta nuoroda į išorinio tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančias nuostatas. Todėl ją taikant būtina vadovautis ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatomis.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (2000-12-15 Komisijos reglamento (EB) Nr. 2787/2000 redakcija) 365 straipsnio 1 dalį, jeigu tranzito deklaracijos 5 egzempliorius išvykimo valstybės narės muitinei negrąžinamas per du mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos, minėta muitinė informuoja vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra buvo užbaigta. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nurodytu įrodymu muitinei pripažįstamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai arba, jei taikomas 406 straipsnis, įgaliotajam gavėjui. Iš šių straipsnio nuostatų matyti, kad jose (kaip ir Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje) yra kalbama tik apie paskirties valstybės narės muitinės (aukščiau įvardintos kaip specialus subjektas) išduotą dokumentą. Todėl, pagal šį požymį, pareiškėjo pateiktos Ukrainos Volynės srities Lucko automobilių inspekcijos skyriaus pažymos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 dalies taikymo prasme negali būti pripažintos tinkamu (leistinu) įrodymu, patvirtinančiu minėtų išorinio tranzito procedūrų užbaigimą.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 3 dalį, Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, patvirtinantį, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją ar fotokopiją. Iš šios normos matyti, kad joje nurodytas alternatyvus (palyginus su nuostatų 365 straipsnio 2 dalyje nurodytu) išorinio tranzito procedūros pripažinimo užbaigta variantas, siejamas su trečiosios šalies išduoto dokumento įvertinimu. Tačiau tokio dokumento įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos. Pagal šį pripažinimo įrodymu kriterijų, pareiškėjo pateiktos Ukrainos Volynės srities Lucko automobilių inspekcijos skyriaus pažymos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 3 dalies taikymo prasme negali būti pripažinti tinkamais (leistinais) įrodymais, patvirtinančiais minėtos išorinio tranzito procedūros užbaigimą. Tuo tarpu atsakovas į bylą yra pateikęs Valstybinės Ukrainos muitinės tarnybos raštus, kuriuose nurodoma, kad apie pareiškėjo automobilių įvežimą į Ukrainos muitų teritoriją, ši muitinės tarnyba neturi jokių žinių.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas į bylą buvo pateikęs naujus rašytinius įrodymus, tačiau nenurodė, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis, minėti įrodymai nevertintini.

Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai. Šiuo klausimu pateikti apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius