- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2K-649/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Greičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- V. P.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutarties.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. piktybiškai vengė pareigos pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 15 d. sprendimą išlaikyti vaikus G. P. ir A. P. ar teikti kitą būtiną materialią paramą. Taip A. P. įsiskolino 24 000 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus pakeisti, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio l dalies nuostatas, be to, paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti, nes jis negalės dirbti ir išlaikyti vaikų. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir BK 27 straipsnio l dalies nuostatas, nes iš esmės jo padaryta veika turėjo tęstinį pobūdį, priklausė tik nuo objektyvių priežasčių, savo valia jis negalėjo pakeisti situacijos – savo sveikatos būklės (invalidumo), turimos specialybės ir egzistuojančio nedarbo problemos.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepastebėjo esminio BPK 305 straipsnio l dalies pažeidimo, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad nenustatytos lengvinančios aplinkybės, nors iš nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, kad jos yra. Kasatorius nurodo, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio l dalies 2, 4 punktai). Taip pat teismas galėjo pripažinti jo kaltę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio l dalyje nenurodytas aplinkybes, t. y. jo sveikatos būklę ir negalėjimą gauti darbo pagal specialybę. Faktiškai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas ir nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką, nes jis norėjo išlaikyti vaikus, tačiau savo valia ir jėgomis to padaryti negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog teismai turėjo pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, ir kad buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes byloje nėra duomenų, kad kasatorius pripažino kaltę (teisiamasis tik sutiko su įsiskolinimo suma, bet kaltės dėl šio įsiskolinimo susidarymo nepripažino), taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių teiginį, kad teisiamasis nuoširdžiai gailisi, kaip ir nėra duomenų, kad teisiamasis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties: kasatorius pats byloje pripažino, kad darbo biržoje nesiregistravo, kad tam tikrą laiką dirbo ir, gaudamas per mėnesį apie 800 Lt pajamų, dukterims išlaikyti pinigų neskyrė; Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijos išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad kasatorius yra nemotyvuotas dirbti – pataisos namų administracijos siūlomą darbą dirbti atsisakė.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą, išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Apeliaciniame skunde nebuvo prašoma patikrinti bylą dėl BPK 305 straipsnio nuostatų taikymo, todėl teismas šiuo klausimu ir nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas BK 61 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir priežastis bei į byloje esamus nuteistojo asmenybę ir jo sveikatą apibūdinančius duomenis. V. P. skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme už vengimą nuo 2002 m. gegužės 15 d. iki 2005 m. lapkričio 15 d. išlaikyti savo vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad po minėto nuosprendžio priėmimo nuteistasis išvadų nepadarė ir už skirtų įpareigojimų nevykdymą Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartimi, nuosprendžiu paskirta bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, kurią jis atliko 2009 m. rugsėjo 10 d., tačiau ir po to jokių išvadų nepadarė, geranoriškai išlaikymo vaikams neteikė. V. P. nuteisimas už nusikalstamą veiką, kuri truko nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., rodo, kad jis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, įstatymus ir toliau piktybiškai pažeidinėjo, tad skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, ir kad šios skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už padarytą nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Paskirdamas nuteistajam šios rūšies bausmę, teismas įstatymą taikė teisingai, pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatė. Kasatoriaus skundo teiginiai, kad jis dėl objektyvių priežasčių nedirbo ir negalėjo teikti vaikams išlaikymo, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. pagal BK 164 straipsnį realią laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, – tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas, taip pat tai, kad jis yra neįgalus, Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų arešto bausmės skyriaus apibūdinamas patenkinamai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio taikymo, taip pat sprendė, kad nėra pagrindo taikyti V. P. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad V. P. buvo teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taigi būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už padarytą tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat konstatavo, kad nuteistojo skundo teiginiai, jog jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo teikti vaikams išlaikymo, nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Konstatuotina, kad paskirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pakankamai motyvuota ir individualizuota, teismų argumentai, pagrindžiantys šios bausmės skyrimą, logiški ir atitinkantys padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.
Kasatoriaus skundo argumentai dėl nepagrįstai nenustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių paliekami nenagrinėti, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo ir jie nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo sveikatos būkle, turtine padėtimi, negalėjimu susirasti darbą, teismams buvo žinomos ir įvertintos skiriant jam bausmę.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. P. kasacinį skundą.