- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-631-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00375-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės tarybai, Visagino savivaldybės administracijai, Visagino kultūros centrui
- Trečiasis asmuo
- Visagino miesto bendrijai „Černobylis“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-631-252-2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-758-2016 pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje ieškinį dėl Visagino savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo, panaudos sutarties papildymo ir susitarimo dėl panaudos sutarties pakeitimo pripažinimo niekiniais atsakovams Visagino savivaldybės tarybai, Visagino savivaldybės administracijai, Visagino kultūros centrui, tretiesiems asmenims Visagino miesto bendrijai „Černobylis“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Visagino miesto savivaldybės 2012-12-13 sprendimą Nr. TS-201 (toliau – I Sprendimas) ir Visagino savivaldybės tarybos 2014-04-03 sprendimą Nr. TS-62 (toliau – II Sprendimas). Taip pat pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo momento šių sprendimų pagrindu sudarytus Visagino savivaldybės turto 2010 m. spalio 28 d. panaudos sutarties Nr. 2010-01 2013-01-02 papildymą (toliau – Papildymas) ir 2014-05-02 susitarimą Nr. 5-121 dėl 2014-02-07 Visagino savivaldybės panaudos sutarties Nr. 5-29, pakeitimo (toliau – Susitarimas). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad I Sprendimo 1 punktu nusprendė papildyti Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. TS- 179 2 punktu ir nustatyti panaudos sąlygą: Visagino miesto bendrija „Černobylis“ apmoka sąskaitas už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas. Mokesčius už šildymo paslaugas moka Visagino kultūros centras, kuris valdo patalpas, esančias Vilties g. 1. Visagine patikėjimo teise. Panaudos davėjas - Visagino kultūros centras ir panaudos gavėjas – Visagino miesto bendrija „Černobylis“ sudarė Papildymą, kurio 5 punkte nustatė, kad panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas. II Sprendimo 1 punktu nusprendė papildyti Visagino savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. TS-I73 2 punktu, kuriame nustatė panaudos sąlyga: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyrius apmoka sąskaitas už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšiu paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas. Mokesčius už šildymo paslaugas moka Visagino savivaldybės administracija, kuri patalpas, esančias Taikos pr. 11, Visagine, valdo patikėjimo teise. 2014-05-02 panaudos davėjas - Visagino savivaldybės administracija ir panaudos gavėjas - Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyrius pasirašė ginčijamą Susitarimą, kuriuo pakeitė 2014 m. vasario 7 d. Visagino savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 5-29 5 punktą, jame nustatant, kad panaudos gavėjas apmoka sąskaitas už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas. Mokesčius už šildymo paslaugas moka Visagino savivaldybės administracija, kuri patalpas, esančias Taikos pr. 11, Visagine, valdo patikėjimo teise. Teigia, kad I ir II Sprendimų, taip pat jų pagrindų priimtų Papildymo bei Susitarimo nuostatos ta apimtimi, kur nustatyta, kad panaudos gavėjai neapmoka sąskaitų už šildymo paslaugas, o mokesčius už šias paslaugas moka įstaigos, kurios patikėjimo teise valdo panaudos pagrindais perduotą turtą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t.y. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – LR VSTVNDĮ) 9 straipsnio 3, 4 punktams, 14 straipsnio 5 daliai; LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsniui; LR biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, 23 straipsniui; LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 50 straipsnio 3 daliai, kadangi nėra numatytos viešojo administravimo subjektams teisės ar pareigos suteikti panaudos gavėjams galimybę nemokėti turto išlaikymo mokesčio ar jo dalies. LR Vyriausybės 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890 1 p. patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, 1 priede nustatytos Valstybės turto panaudos sutarties formos 5 punkte yra nustatyta, jog panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Suteikiant turtą pagal panaudos sutartį, nėra numatyta galimybė atleisti panaudos gavėją nuo mokesčio ar jo dalies už patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Visagino savivaldybės taryba 2014-10-30 posėdyje netenkino Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje 2014-09-03 teikimo Nr. 10- 93(1.13.), t.y. nepritarė I ir II Sprendimų panaikinimo projektams, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Visagino savivaldybės tarybos 2010-10-22 sprendimu Nr. TS-179 taryba nusprendė perduoti Visagino miesto bendrijai „Černobylis“ panaudos pagrindais 5 metams Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir šiuo metu Visagino kultūros centro patikėjimo teise valdomas 33,33 m² ploto, esančias Vilties g. 1, Visagine, įstatuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Taip pat Visagino savivaldybės tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. TS-173 taryba nusprendė perduoti 5 metams Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriui panaudos pagrindais Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančius ir šiuo metu Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas 44,56 m² negyvenamas patalpas, esančias Visagine, Taikos per. 11, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įstatuose numatytai veiklai vykdyti. I Sprendimu taryba nusprendė papildyti Visagino savivaldybės tarybos 2010-10-22 sprendimą Nr. TS-179 2 punktu ir nustatyti panaudos sąlygą, kad Visagino miesto bendrija „Černobylis“ apmoka sąskaitas už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas, mokesčius už šildymo paslaugas moka Visagino kultūros centras, kuris valdo patalpas patikėjimo teise. Visagino savivaldybės turto panaudos 2010-10-28 sutartimi Nr. 2010-01, panaudos davėjas Visagino kultūros centras panaudos gavėjui perduoda neatlygintinai valdyti ir naudotis patikėjimo teise valdomą turtą 5 metams: patalpas 33,33 m² ploto, esančias Visagine, Vilties g. 1, o panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. II Sprendimu taryba nusprendė nustatyti panaudos sąlygą: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyrius apmoka sąskaitas už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas; mokesčius už šildymo paslaugas moka Visagino savivaldybės administracija, kuri patalpas valdo patikėjimo teise. Iš Visagino savivaldybės turto panaudos 2014-02-07 sutarties Nr. 5-29 nustatė, kad panaudos davėjas Visagino savivaldybė panaudos gavėjui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriui perduoda laikinai neatlygintinai naudotis 44,56 m² ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Visagine, Taikos per. 11 5 metams, o pagal 5 punktą panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Pažymėjo, kad po trečiųjų asmenų pateiktų prašymų, Visagino savivaldybės administracijos skyrių pateiktų išvadų, priimtų aiškinamųjų raštų buvo sudaryti ginčijami Papildymas bei Susitarimas, kuriuose numatytos išlygos, kad panaudos gavėjai moka užmokestį už negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, išskyrus šildymo paslaugas.
Pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl teisės aktų aiškinimo ir taikymo, sudarant ir keičiant savivaldybės turto panaudos sutartis, ar yra imperatyvus reikalavimas panaudos gavėjui nustatyti pareigą apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Pripažino, kad pagal LR VSTVNDĮ 13 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01), 14 straipsnio 5 dalies (redakcija nuo 2014-10-01), CK 6.636 straipsnio, LR biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio, LR savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies, 48 straipsnio nuostatas negalima pripažinti, kad ginčijamais I ir II Sprendimais buvo pažeisti panaudos sutartis reglamentuojantys teisės aktai. LR VSTVNDĮ 13 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01 Visagino savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo metu), 14 straipsnio 5 dalyje (redakcija nuo 2014-10-01), be kitų panaudos sąlygų yra nuoroda į CK 6.636 straipsnį, reglamentuojantį panaudos gavėjo pareigas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad sutarties šalys gali numatyti ir kitokias sąlygas. Pripažino, kad kiti norminiai aktai, kuriais remiasi ieškovas, nenumato kažkokių imperatyvių reikalavimų nagrinėjamiems panaudos teisiniams santykiams reglamentuoti, todėl teismas jais nesivadovauja. Sprendė, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir tokiam ginčo santykių teisiniam reglamentavimui, teismas neturi pagrindo naikinti I ir II Sprendimų bei niekiniais pripažinti jų pagrindu sudarytų Papildymo ir Susitarimo dėl panaudos sutarčių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepateikė nustatytų byloje aplinkybių, nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, teisinių argumentų, kodėl vadovavosi tik pasirinktų teisės aktų nuostatomis, apsiribojo teisės aktų išvardinimu ir atskirų normų perrašymu, nepateikiant motyvuoto ir pagrįsto vertinimo. Nurodo, kad šioje byloje atsakovas yra ne Visagino savivaldybė, o jos atstovaujamoji institucija – Visagino savivaldybės taryba, turinti tik tas teises ir pareigas, kurias numato įstatymai, o šiuo atveju nei viename teisės akte nėra nurodoma, kad viešojo administravimo institucija turi teisę atleisti jai nuosavybės teise priklausančio turto panaudos gavėjus nuo dalies ar viso komunalinių paslaugų mokesčio. Nors teismas ginčą apibūdino kilus iš panaudos teisinių santykių, o jo esme laikė klausimo, ar yra imperatyvus reikalavimas panaudos gavėjui nustatyti pareigą apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, išsprendimą, tačiau santykiai tarp šalių nėra vien privatūs, kadangi turtas, kuriuo per savo institucijas disponuoja savivaldybė, yra viešas. Teigia, kad I ir II Sprendimų nuostatos ta apimtimi, kur nustatyta, kad panaudos gavėjai neapmoka sąskaitų už šildymo paslaugas, o mokesčius už šias paslaugas moka įstaigos, kurios patikėjimo teise valdo panaudos pagrindais perduotą turtą, prieštarauja šioms nuostatoms: LR VSTVNDĮ 9 straipsnio 3, 4 punktams, 14 straipsnio 5 daliai; CK 6.636 straipsniui; LR biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, 23 straipsniui, pagal kuriuos biudžetinės įstaigos negali naudoti joms skirtų asignavimų kitų juridinių asmenų panaudos sutarties pagrindais naudojamo turto išlaikymui; LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 50 straipsnio 3 daliai. Taip pat LR Vyriausybės 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890 1 p. patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, 1 priede nustatytos Valstybės turto panaudos sutarties formos 5 punkte nustatyta, jog panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Suteikiant turtą pagal panaudos sutartį, nėra numatyta galimybė atleisti panaudos gavėją nuo mokesčio ar jo dalies už patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Nors šio nutarimo nuostatos, taikomos valstybės turtui, neleidžia turto panaudos teisiniams santykiams pritaikyti VSTVNDJĮ 14 straipsnio 5 dalies (redakcija nuo 2014-10-01) nuostatos dėl galimybės nemokėti visų daikto išlaikymo išlaidų, jei tai yra numatyta panaudos sutartyje. Savivaldybės turtui neturėtų būti nustatomas lengvatinis turto rėžimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-83 nurodyta, kad panaudos santykiuose šalys gali susitarti dėl daikto išlaikymo išlaidų apmokėjimo, tačiau sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), pažeisti sutarčių teisės principų; kai įstatymas nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisų ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovų sprendimai išskirti iš esamų savivaldybės turto panaudos gavėjų rato dvi asociacijas, suteikiant joms neteisėtas lengvatas, yra galimas politinės korupcijos atvejis, kai visos bendruomenės sąskaita sudaromos išskirtinės sąlygos tam tikrais požymiais apibūdinamoms rinkėjų grupėms taip diskriminuojant kitus panaudos turėtojus, yra neracionalu ir neprotinga išlaikyti turtą, kuriuo turto patikėtinis nesinaudoja, o VSTVNDJĮ nuostatos (26, 27 str.) kaip tik ir numato galimybę turtą perduoti pagal panaudos sutartį kitiems subjektams, kurie privalo pasirūpinti jo išlaikymu. Kadangi minėti teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjektams teisės ar pareigos suteikti panaudos gavėjams galimybę nemokėti turto išlaikymo mokesčio ar jo dalies, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Visagino savivaldybės taryba prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, tinkamai jas įvertino ir pritaikė, o apeliantas savo skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais ir teisės normomis, kurių pagrindu buvo pareikštas ieškinys. Šiuo atveju Visagino savivaldybės taryba veikė kaip nuosavybės teise jai priklausančio turto savininkas - turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinių santykių dalyvis, - o ne kaip viešojo administravimo subjektas. LR VSTVNDĮ 13 straipsnio 2, 3 dalių (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01), CK 6.636 straipsnio nuostatos suteikia teisę net ir viešosios teisės subjektui nustatyti kitas panaudos sąlygas, taip pat ir sąlygą, kad panaudos gavėjas nemoka už šildymo išlaidas, o šildymo išlaidos apmokamos iš savivaldybės ir biudžetinėms įstaigoms skirtų asignavimų. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Visagino savivaldybės taryba, nepažeisdama įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nuostatų, laiku reaguodama į visuomenės interesus bei priimdama aukščiau minėtus sprendimus, siekė užtikrinti viešąjį interesą, sudaryti sąlygas ypač jautrių ir pažeidžiamų visuomenės narių, dalyvavusių šalinant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, susijungusių į bendriją „Černobylis", nepertraukiamai veiklai, taip pat asmenims, patiriantiems socialinę riziką ir turintiems priklausomybių, gauti medicininę ir materialinę pagalbą, kurią užtikrina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyrius.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Visagino savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, tinkamai jas įvertino ir pritaikė. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Visagino savivaldybės taryba, nepažeisdama įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nuostatų, laiku reaguodama į visuomenės interesus bei priimdama aukščiau minėtus sprendimus, siekė užtikrinti viešąjį interesą, sudaryti sąlygas ypač jautrių ir pažeidžiamų visuomenės narių, dalyvavusių šalinant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, susijungusių į bendriją „Černobylis“, nepertraukiamai veiklai, taip pat asmenims, patiriantiems socialinę riziką ir turintiems priklausomybių, gauti medicininę ir materialinę pagalbą, kurią užtikrina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Tiesėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nebekartoja ir pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sprendimų priėmimo keičiant nekilnojamojo turto panaudos sutartis, kai sutarčių objektas yra savivaldybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka.
Apeliantas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje ginčija teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jo reikalavimas panaikinti Visagino miesto savivaldybės ir Visagino savivaldybės tarybos sprendimus, kuriais pakeisti ankstesni savivaldybės tarybos sprendimai dėl tam tikrų patalpų perdavimo tretiesiems asmenims panaudos pagrindais, nustatant panaudos sąlygą, jog mokesčių už šildymo paslaugas, teikiamas ginčo patalpose, apmoka ne panaudos gavėjai, o įstaigos, patikėjimo teise valdančios panaudos pagrindais perduotą nekilnojamąjį turtą bei atitinkamai netenkintas reikalavimas pripažinti niekiniais šių sprendimų pagrindu atliktus panaudos sutarčių pakeitimus (Papildymą ir Susitarimą). Apeliantas laikosi pozicijos, kad viešojo administravimo institucija neturi teisės atleisti jai nuosavybės teise priklausančio turto panaudos gavėjus nuo dalies ar visų komunalinių paslaugų mokesčių, o I ir II Sprendimų nuostatos to apimtimi, kur nustatyta, kad panaudos gavėjai neapmoka sąskaitų už šildymo paslaugas, o mokesčius už šias paslaugas moka įstaigos, kurios patikėjimo teise valdo panaudos pagrindais perduotą turtą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Sutiktina su apeliantu, kad byloje kilęs ginčas nėra vien privatus, kadangi panaudos sutarčių objektas yra savivaldybės disponuojamas viešas turtas, o teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi pripažinta, jog ginčijamais aktais yra iš dalies keičiami civiliniai turto panaudos teisiniai santykiai, o priimdama šiuos aktus Visagino savivaldybės taryba veikė civiliniuose panaudos teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas (panaudos davėjas), o ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas.
Šiuo atveju sprendžiant ginčą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo naudotis ir valdyti panaudos sutarties pagrindu yra taikytinas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuojantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), nustatantis esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus bei turintis viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šio įstatymo 8¹ straipsnyje numatytais principais: 1) visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDJĮ redakcija, galiojusi iki 2014-10-01). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama valstybės ir savivaldybių turto socialinė paskirtis, kuri pasireiškia tuo, kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarimas). Todėl valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ar savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Šis principas reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; kt.). Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinant valstybės ar savivaldybės turto paskirtį – teikti visuomeninę naudą. Valstybės ir savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
Nagrinėjamoje byloje buvo reikšminga nustatyti, ar ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Apeliantas teigia, kad I ir II Sprendimų nuostatos dėl panaudos gavėjų atleidimo nuo mokesčių už šildymą mokėjimo, prieštarauja VSTVNDJĮ 14 straipsnio 5 daliai, numatančiai, kad panaudos sutartyje be kitų sąlygų turi būti nustatyta panaudos gavėjo pareiga apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad ginčijami I ir II Sprendimai buvo priimti atitinkamai 2012-12-13 ir 2014-04-03, jų pagrindų atlikti panaudos sutarčių pakeitimai – atitinkamai 2013-01-02 (Papildymas) ir 2014-05-02 (Susitarimas), t.y. šioje byloje taikoma VSTVNDJĮ redakcija, galiojusi iki 2014-10-01. Minėtos redakcijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad savivaldybei priklausantis materialusis turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams, 2 dalyje numatyta, kad sprendime dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos, kurios privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos CK nustatytos panaudos sąlygos.
Todėl darytina išvada, kad VSTVNDJĮ ginčijamų sprendimų bei jų pagrindu atliktų panaudos sutarčių pakeitimų priėmimo metu nebuvo nustatytas imperatyvus reikalavimas panaudos sutartyje numatyti sąlygą, kad panaudos gavėjo pareiga yra apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, taip pat nedraudžiama savo nuožiūra nustatyti kitas CK nustatytas panaudos sąlygas. Pastebėtina, kad CK 6.636 straipsnyje yra numatyta, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Todėl pripažintina, kad ir Kodekso nuostatos nedraudžia numatyti kitokias panaudos sutarties sąlygas dėl daikto išlaikymo išlaidų apmokėjimo. Minėtos aplinkybės neginčija ir apeliantas, sutikdamas, kad panaudos santykiuose pagal CK nuostatas šalys gali susitarti dėl daikto išlaikymo išlaidų apmokėjimo, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nepažeidžia sutarčių teisės principų.
Apeliantas nurodo, kad LR Vyriausybės 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890 1 punktu patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, 1 priede nustatytos Valstybės turto panaudos sutarties formos 5 punkte nustatyta, jog panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Teigia, kad suteikiant turtą pagal panaudos sutartį, nėra numatyta galimybė atleisti panaudos gavėją nuo mokesčio ar jo dalies už patalpų naudojimą. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Aukščiau minėto nutarimo nuostatos, kurios patvirtintos vadovaujantis VSTVNDJĮ 13 straipsniu, Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas taikomi valstybės turto valdytojams priimant sprendimus dėl nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pripažįsta, jog panaudos sutartimis perduotas turtas yra ne valstybės, o savivaldybės nuosavybė, todėl minėto nutarimo bei juo patvirtinto aprašo nuostatos sprendžiant dėl savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis negali būti taikomos. Taip pat pastebėtina, kad nutarimu (redakcija galiojusi iki 2014-11-12) patvirtinto aprašo nuostatos taip pat nenumato draudimo susitarti dėl konkrečių panaudos sąlygų. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, kad LR Vyriausybės nutarime, LR aplinkos ministro įsakyme ar valstybės turto valdytojo sprendime turi būti nurodyta panaudos sutarties terminas, perduodamo turto naudojimo paskirtis, gali būti nurodytos ir kitos panaudos sąlygos. Pagal aprašo 11 punkte numatytą tvarką sudaroma ir pasirašoma valstybės turto panaudos sutartis pagal 1 aprašo priedą, kurio pavyzdinės sutarties 5 punkte nurodyta, kad panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas. Pastebėtina, kad 1 priede pateiktas sutarties formos pavyzdys, o pagal aprašo 3 punktą nėra draudimo nustatyti kitas panaudos sąlygas.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų sprendimų priėmimo bei panaudos sutarčių pakeitimų metu galiojusiu Visagino savivaldybės tarybos 2009-03-26 sprendimu Nr. TS-81, kuris priimtas vadovaujantis VSTVNDJĮ nuostatomis, tame tarpe ir šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta patvirtinti Visagino savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą. Šio aprašo 3 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos sprendime turi būti nurodyta panaudos sutarties terminas, perduodamo turto naudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos ir kitos panaudos sąlygos, kurios privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Pastebėtina, kad 1 aprašo priede yra pateikiamas panaudos sutarties pavyzdys, kurios 5 punkte nurodyta, kad panaudos gavėjas moka užmokestį už perduotų negyvenamųjų patalpų eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, aprašo 3 punktu leidžiama sutartyje be būtinųjų sąlygų (sutarties termino, turto naudojimo paskirties) numatyti ir kitas panaudos sąlygas. Be to, kadangi Aprašo 12 punkte numatyta, jog savivaldybės turto panaudos sutartį (pagal 1 priedą) rengia Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, manytina, jog sudarant konkrečią sutartį, nors ir yra vadovaujamasi 1 priede nurodytu sutarties pavyzdžiu, tačiau nėra ribojama galimybė pavyzdinę sutartį pakeisti atsižvelgiant į savivaldybės tarybos sprendime nurodytas sąlygas.
Pastebėtina, kad tiek valstybės turto, tiek savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos nuostatos dėl panaudos sutarčių sąlygų numatymo norminiuose aktuose reglamentuojama panašiai, kadangi nėra draudžiama panaudos sutartyse numatyti individualias sąlygas, todėl negalima sutikti su apeliantu, jog savivaldybės turtui, palyginus su valstybės turtu, nepagrįstai teismo yra taikomas lengvatinis rėžimas.
Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad be VSTVNDJĮ ir CK nuostatų, kiti ieškovo nurodyti norminiai aktai nenumato imperatyvių reikalavimų panaudos teisiniams santykiams reglamentuoti ir jais nebūtina vadovautis. Teigia, kad teismas turėjo dėl jo nurodomų teisės aktų pasisakyti, kadangi pagal LR biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 23 dalies nuostatas biudžetinės įstaigos (Visagino kultūros centras ir Visagino savivaldybės administracija, kurioms tenka pareiga apmokėti už šildymo išlaidas) negali naudoti joms skirtų asignavimų kitų juridinių asmenų naudojamo turto išlaikymui, pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybių lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti, savivaldybės veikla ir savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi būti teisėti, atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ne tik pacitavo LR biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos 50 straipsnio 3 dalies, 48 straipsnio nuostatas, kaip teigia apeliantas, tačiau ir pasisakė dėl to, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba savivaldybės turtu, o savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo metu nenustačius, kad būtų buvę pažeisti imperatyvūs VSTVNDJĮ, kuris numato esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, reikalavimų, taip pat nenustačius, kad būtų pažeisti Visagino savivaldybės tarybos 2009-03-26 sprendimu Nr. TS-81, patvirtinto Visagino savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, reikalavimai, negalima sutikti, kad priimti sprendimai neatitinka teisėtumo reikalavimų, dėl ko būtų galima juos panaikinti, taip pat konstatuoti, kad savivaldybei priklausančiu turtu, kurį reikalinga išlaikyti, neleistinai disponuojama.
Nors apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nepateikė nustatytų byloje aplinkybių, įrodymų, kuriais grindžiamos išvados, vertinimo, nepateikė teisinių argumentų, kodėl vadovavosi tik pasirinktų teisės aktų nuostatomis, nepateikė motyvuoto ir pagrįsto vertinimo dėl teisės aktų nuostatų, teisėjų kolegijos nuomone, su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad apelianto netenkina teismo sprendimo surašymo stilius, motyvavimo būdas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.