Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-04 · Administracinė byla Nr. I-2643-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-04
Bylos Nr.
I-2643-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00321-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
M. Č.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2643-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00321-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui M. Č.,atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. S.-M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Č. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 64-TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. Č.“ (b. l. 14-18).

Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. nuo 15 val. 00 min. iki kitos dienos 03 val.00 min. dirbo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariate (toliau - Vilkaviškio r. PK) pagal tarnybos grafiką kartu su Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu P. M.. Būdamas ekipažo vyresniuoju vairavo priskirtą automobilį ŠKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Baigęs tarnybą minėtą tarnybinį automobilį pastatė Vilkaviškio r. PK teritorijoje (kieme) esančiame tarnybiniame garaže. Automobilį užrakino paspaudęs centrinio užrakto mygtuką (po užrakinimo centriniu užraktu automobilio durelių netikrino, ar jos tikrai užsirakino, nes tam nebuvo jokios būtinybės, įtarimų, kad automobilio užraktas neužsirakino nebuvo - paspaudus centrinio užrakinimo mygtuką suveikė automobilio centrinio užrakto šviesos signalas ir pasigirdo centrinio užrakto užrakinimo garsas. Be to, jokios informacijos apie tai, kad būtų buvę šio tarnybinio automobilio užrakinimo gedimų prieš tai, kas būtų pareiškėją įpareigoję patikrinti automobilio dureles atskirai, nebuvo gavęs nei iš kolegų, nei iš tiesioginių savo viršininkų. Tai, kad nebuvo automobilio užrakinimo gedimo yra konstatuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Laikydamasis papildomų apsaugos priemonių, garažo, kuriame paliko tarnybinį automobilį, duris nuleido žemyn, tokiu būdu jas uždarydamas, po to raktu užrakindamas durų užraktą. Raktus nuo garažo durų bei nuo tarnybinio automobilio paliko Vilkaviškio r. PK patalpose raktams laikyti skirtoje vietoje, kuri laisvai prieinama ir kitiems pareigūnams. Pareiškėjas įsitikinęs, kad ėmėsi visų galimų tiek tarnybinio automobilio, tiek tarnybinio garažo, kuriame paliko tarnybinį automobilį, apsaugos priemonių, ką nurodė savo 2016 m. sausio 7 d. tarnybiniame paaiškinime.

Apie tai, kad 2015 m. gruodžio 21 d. pareigūnų tarnybos vykdymo patikrinimo metu buvo rastas neužrakintas garažas ir jame stovintis tarnybinis automobilis ŠKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo iš savo tiesioginių viršininkų bei iš pareiškėjui pateikto 2016 m. sausio 4 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo. Pateikė tarnybinį paaiškinimą, konstatuodamas, kad tarnybinį automobilį užrakino. Buvo įsitikinęs, kad tyrimo metu bus patikrintos visos galimos kitų asmenų garažo bei tarnybinio automobilio atrakinimo versijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, nebuvo vertinta ir tai, kad komisariato kiemas ir jame esančios patalpos yra filmuojamos (2016 m. sausio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje apie tai iš vis neužsiminta). Pareiškėjo žiniomis filmuotos medžiagos nėra, kadangi buvo techniniai filmavimo gedimai, todėl nėra jokių faktinių vaizdo įrodymų, kad po jo tame garaže nesilankė kiti pareigūnai, t. y. nebuvo atrakinę to garažo durų, bei nebuvo atrakinę tame garaže esančio tarnybinio automobilio durelių, po to jų neužrakindami.

Nebuvo vertinta ir ta aplinkybė, kad garažų bei tarnybinių automobilių raktai yra laikomi bendrose komisariato patalpose ir yra laisvai prieinami visiems pareigūnams, todėl neatmetama versija, kad po pareiškėjo minėtame tarnybiniame garaže galėjo lankytis ir kiti pareigūnai.

Be to, nebuvo tyrimo metu bendrauta su kitais pareiškėjo budėjimo metu bei vėlesnių budėjimų (iki patikrinimo) pareigūnais, kurie galimai galėjo lankytis minėtame garaže, tarnybiniame automobilyje (iš tarnybinio patikrinimo išvados matosi, kad priimant sprendimą dėl padaryto pažeidimo konstatavimo pareiškėjo atžvilgiu buvo formaliai apsiribota tik vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis).

Pagal esančią komisariate praktiką darbo priemonės (pvz., priverstinio stabdymo priemonė „Ežys“) yra ne visuose tarnybiniuose automobiliuose, jomis keičiamasi priklausomai su kuriuo tarnybiniu automobiliu yra dirbama (priverstinio stabdymo priemonė dėl savo techninių parametrų yra sunki, nėra pakankamai lengvai transportuojama), todėl kiekvieną kartą pabaigus tarnybą nėra pernešama iš to automobilio, kuriuo buvo baigta tarnyba, ir paliekama tame automobilyje. Nėra galimybės to padaryti pabaigus tarnybą ir dėl to, nes ne visada yra žinoma, kuris automobilis bus priskirtas konkretiems pareigūnams kitam budėjimui (tai yra numatyta tik vienai parai į priekį). Šios, kaip ir kitos darbo priemonės, tarnybos metu yra laikomos tarnybinio automobilio bagažinėje. Pažymėjo, kad Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje yra fiksuojama tik automobilio durelių atidarymo/uždarymo momentai, tačiau ši sistema nefiksuoja automobilio bagažinės durelių atidarymo, kadangi bagažinėje nėra įrengtas minėtų duomenų fiksatorius. Ši versija (dėl bagažinės durelių) iš vis nebuvo įvertinta ir tikrinta.

Skaitant tarnybinio patikrinimo išvadą matosi, kad tarnybinio patikrinimo metu išsamiai ir nešališkai nebuvo ištirtos visos aplinkybės, o pareiškėjo padarytas pažeidimas grindžiamas tik prielaidomis ir nepilnai ištirtais faktais. Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu jam ir buvo skirta tarnybinė nuobauda, vertina kaip vienpusišką ir neobjektyvią, kas sąlygoja, kad šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl paskirtos nuobaudos skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Mano, jog pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Teigė, kad kiekvienu atveju, siekiant išvengti tokio momento, kad pats tarnybinio patikrinimo pradėjimas sukelia įtampą ir neigiamas emocijas pareigūnui, turi būti pirmiausia atliekamas tyrimas ir tik esant objektyviems pareigūno nusižengimo požymiams pareigūnui įteikiamas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Mano, kad objektyvus bei išsamus tyrimas nebuvo atliktas nei iki pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, nei po jo įteikimo, buvo konstatuotas tik formalus nusižengimas, formaliai konstatuojant pareiškėjo kaltę, be jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-35).

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas vieną iš motyvų nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinta ir analizuota Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK kiemo filmuota medžiaga. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jo žiniomis filmuotos medžiagos nėra dėl techninių gedimų. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas reikalauja analizuoti tą informaciją, ir ją nurodo kaip buvusią reikšmingą tarnybinio patikrinimo metu, nors pats nurodo, kad minėtos medžiagos nėra. Atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, Marijampolės AVPK vidaus Tyrimų grupės pareigūnai turėjo informaciją, kad saugomos vaizdo medžiagos nėra, kadangi buvo keistos vaizdo filmavimo kameros. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo metu ir nebuvo analizuota informacija dėl vaizdo medžiagos, kadangi pats faktas, t. y. vaizdo medžiagos nebuvimas - papildomos informacijos, reikšmingos tyrimui,

suteikti negalėjo. Pažymėjo tai, kad pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas dėl paliktų atrakintų garažo durų, ir pareigūno veiksmai tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinti tik dėl tarnybinio automobilio, kuriame buvo palikta tarnybinė įranga, kompiuterinė technika, neužrakinimo fakto. Atsakovo atstovė teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu, tarnybinio nusižengimo faktas, jį padariusio pareigūno - pareiškėjo kaltė buvo įrodyta kitais, tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo apsiribota tik vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau - VPVS) duomenimis. Atsižvelgus į VPVS duomenis buvo nustatyta, kad būtent tarnybinio automobilio durelės buvo daromos 2015 m. gruodžio 19 d. 2.44 val. ir paskui jau tik tikrintojų tikrinimo laiku, t. y. 2015 m. gruodžio 20 d. 20.49 val. Šia informacija yra paneigiama pareiškėjo iškelta versija, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas faktas dėl kitų asmenų naudojimosi tarnybiniu automobiliu. Ši versija paneigiama ir transporto priemonės kelionės lape esančia informacija. Pareiškėjo skunde iškelta versija, kad minėtu laikotarpiu (kuomet galimai galėjo lankytis kiti pareigūnai), buvo dingęs raktas nuo vienos iš patalpų, ir jam yra žinoma, kad kiti pareigūnai jo ieškojo stovinčiuose tarnybiniuose automobiliuose. Pažymėjo, kad būtent VPVS duomenimis ir buvo nustatyta, jog tarnybinio automobilio durelės nebuvo darinėjamos, todėl tokia aplinkybė, kad jame buvo ieškomi raktai, yra atmestina.

Kita skunde nurodyta pareiškėjo versija - automobilio priverstinio stabdymo priemonės „Ežio“ paėmimas iš tarnybinio automobilio bagažinės, kurią darinėjant VPVS jos atidarymo nefiksuoja. Ši versija taip pat yra atmestina, kadangi pareigūnui tarnybos laikotarpiu, minėta priemonė išduota nebuvo ir jos nebuvo tarnybiniame automobilyje. Tai patvirtina 2015 m. gruodžio 18 d. pajėgų išdėstymo planas. Minėta priemonė buvo išduota kitiems tarnybą vykdžiusiems ekipažams. Mano, kad pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytomis tikrinamo pareigūno teisėmis, t. y. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo yra nurodoma, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo metu buvęs tikrinamu pareigūnu teikdamas paaiškinimą (2016 m. sausio 7 d. tarnybinis paaiškinimas) nurodė tik tiek, kad jis atliko visus veiksmus, susijusius su tarnybinio automobilio apsauga, t. y. kad jis tinkamai užrakino tiek tarnybinį automobilį, tiek garažą. Pareiškėjas neteikė prašymų ar įrodymų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas teikdamas skundą teismui, priešingai negu teikdamas informaciją tarnybinio patikrinimo metu, kelia daug versijų. Mano, kad pareiškėjo teismui pateiktos nepagrįstos versijos, yra siekis suklaidinti teismą ir taip išvengti tarnybinės atsakomybės.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 64-TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. Č.“, kuriuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui viršilai M. Č. paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l.41).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. Č. yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis). Atlikus tarnybinį patikrinimą 2016 m. sausio 19 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.64-13-10 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau- Išvada), kuria siūloma vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui M. Č. už tarnybinį nusižengimą, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 15 punkto 15.7 papunkčio netinkamą vykdymą skirti tarnybinę nuobaudą- pastabą (b.l.36-59).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01- 01 iki 2016-07-01) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau –Tvarkos aprašas)( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01).

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad už tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda- pastaba.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 26 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šiame punkte numatytų sprendimų.

Išvadoje nurodyta, jog patikrinus Vilkaviškio r. PK kieme esančius garažus buvo rasti du neužrakinti garažai, viename iš jų atrakintas tarnybinis automobilis ŠKODA OKTAVIA, M5022, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sumontuota radijo ryšio palaikymo bei kita įranga, automobilyje buvo laikomas tarnybinis nešiojamas kompiuteris LENOVO Inv. Nr. 12082005188. Dėl rasto neužrakinto tarnybinio automobilio ŠKODA OKTAVIA M5022, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sumontuota radijo ryšio palaikymo bei kita įranga, jame rasto tarnybinio nešiojamo kompiuterio LENOVO Inv. Nr. 12082005188, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.

Pagal Transporto priemonės (TP) kelionės lapą Nr. 0032369, išrašytą 2015 m. gruodžio mėn. tarnybiniam automobiliui ŠKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 18 d. tarnybinę transporto priemonę vairavo M. Č.. Šiuo tarnybiniu automobiliu nei gruodžio 19 d., nei gruodžio 20 d. nebuvo naudojamasi.

Marijampolės apskr. VPK viršininkas 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 64-V-743 „Dėl leidimo vairuoti tarnybines transporto priemones ir atsakingų už jų techninę būklę paskyrimo“ su vėlesniais pakeitimais) vadovaujantis Marijampolės apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 64-V-197 (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis, 1.4.21 papunkčiu leista vairuoti tarnybinį automobilį ŠKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui M. Č.. Šiuo įsakymu minėta tarnybine transporto priemone leista naudotis ir kitiems Vilkaviškio r. PK pareigūnams.

Dėl patikrinimo metu nustatytų faktų Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis M. Č. pateikė 2016 m. sausio 7 d. tarnybinį paaiškinimą Nr. 64-PR2-163, kuriame nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 15.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą. Tarnybą vykdyti baigė 2015 m. gruodžio 19 d. 3.00 val. Baigęs tarnybą automobilį ŠKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvarė į Vilkaviškio r. PK esantį garažą, automobilį užrakino paspausdamas raktelyje esantį mygtuką. Garažo duris uždarė ir užrakino joms skirtu raktu.

Nors pareigūnas nesutinka su tuo, kad jis paliko tarnybinę transporto priemonę atrakintą, t.y. nurodė, kad jis užrakino tiek tarnybinę transporto priemonę, tiek garažą, tačiau patikrinus informaciją, esančią Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje (toliau - VPVS) matyti, kad tarnybiniu automobiliu ŠKODA OKTAVIA M5022, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 19 d. 2.44 val. niekas nesinaudojo, t. y. nuo Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio M. Č. tarnybos pabaigos, atsižvelgiant į Transporto priemonės (TP) kelionės lape Nr. 0032369 esančią informaciją. Pažymėjo ir tai, kad pagal VPVS esančius duomenis galima matyti, kad minėta tarnybine transporto priemone ne tik kad nebuvo niekur važiuojama (duomenys esantys kelionės lape yra teisingi), tačiau svarbu ir tai, kad tarnybinio automobilio durelės nuo to laiko, kada jas uždarė baigęs vykdyti tarnybą pareigūnas, buvo atidarytos tik tikrintojų tikrinimo laiku, t. y. 2015 m. gruodžio 20 d. nuo 20.49 val. iki 20.52 val. Laikotarpiu nuo tada, kai pareigūnas baigė vykdyti tarnybą, iki tikrintojų patikrinimo minėtos tarnybinės transporto priemonės durelės nebuvo darinėjamos. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad minėta tarnybine transporto priemone niekas nesinaudojo ne tik, kad važiuodami, bet jos niekas ir nedarinėjo. Duomenų, kad buvo sugedęs tarnybinės transporto priemonės užraktas, negauta. Tokiais neteisėtais veiksmais Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis M. Č. nesaugojo jam patikėto turto, t. y. tarnybinio automobilio bei jame esančių daiktų, ir taip pažeidė Marijampolės apskr. VPK Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15.7 papunktyje numatytus reikalavimus, t. y. saugoti patikėtą Marijampolės apskr. VPK turtą.

Nors Marijampolės apskr. VPK žalos dėl netinkamų pareigūno veiksmų nepatyrė, tačiau buvo sudarytos realios galimybės atsirasti materialinei žalai. Pažymėjo, kad ne tik tarnybinis automobilis buvo paliktas atrakintas, tačiau jame buvo paliktas nešiojamas kompiuteris, sumontuota įranga. Pareigūno veiksmuose lengvinančių ar sunkinančių tarnybinę atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgė į tai, kad pareigūnas nepripažino savo kaltės.

Apibendrinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjui inkriminuotas tarnybinis nusižengimas iš esmės yra susijęs su jo neveikimu, t. y. patikėto turto (tarnybinio automobilio ŠKODA OKTAVIA M5022, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame sumontuotos radijo ryšio palaikymo bei kitos įrangos, automobilyje laikomo tarnybinio nešiojamo kompiuterio LENOVO Inv. Nr. 12082005188) nesaugojimu, ir pareiškėjas pripažįsta, kad pareiga saugoti patikėtą Marijampolės apskr. VPK turtą, jam kyla iš Marijampolės apskr. VPK Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15.7 papunktyje numatyto reikalavimo.

Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad objektyvus bei išsamus tyrimas nebuvo atliktas nei iki pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, nei po jo įteikimo, o buvo konstatuotas tik formalus nusižengimas, formaliai konstatuojant pareiškėjo kaltę, be jokių objektyvių pareiškėjo kaltės įrodymų.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

Tarnybinio patikrinimo metu objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėjo jam sutrukdyti tinkamai atlikti pareigą saugoti turtą, nebuvo nustatyta, nors pareiškėjas 2016 m. sausio 7 d. tarnybiniame paaiškinime Nr. 64-PR2-163 nurodė, kad baigęs tarnybą automobilį ŠKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užrakino paspausdamas raktelyje esantį mygtuką. Dėl šių aplinkybių nebuvo nustatinėjamos jokios faktinės aplinkybės ir renkami objektyvūs įrodymai (Išvadoje tik apsiribota nurodymu, jog duomenų, kad buvo sugedęs tarnybinės transporto priemonės užraktas negauta, tačiau nesurinkti objektyvūs įrodymai dėl užrakto techninės būklės patikros tarnybinio nusižengimo padarymo metu).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje, Aprašo 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 –1514/2006). Kaip jau buvo minėta, nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo padarytos priešingos teisei veikos neveikimo formą, ar jis padarė ją dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių, todėl pripažintina, kad atsakovas netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė ir tik formaliai Išvadoje pažymėjo, kad pareigūnas nepripažino savo kaltės, iš esmės kaltės netyręs. Nenustačius pareigūno kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.

Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos tariamo pažeidimo, dėl kurio tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjo kaltę įrodančių duomenų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, taigi, ir tarnybinės nuobaudos skyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo nuostatas. Minėtame Tvarkos apraše įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 64-TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. Č.“ pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Č. skundą patenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 64-TE-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. Č.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė