- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1-50-503/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01836-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- G. J., M. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkų tautybės, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) cecho darbuotoju, nevedęs, profesinio išsilavinimo, asmens tapatybę liudijantis dokumentas - LR asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:
1) 2004-04-19 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 1 d., LR BK 25 str. 2 d., LR BK 178 str. 2 d. paskirtas areštas 10 parų. Pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpyje tęsti mokslą. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas.
2) 2005-11-21 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 5 epizod., LR BK 90 str. 4 d. - 5 epizod., LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 4 d., paskirtas areštas 30 parų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su 2004-04-19 Šalčininkų r. apyl. nuosprendžiu, galutinė bausmė - 35 paros arešto.
3) 2006-02-21 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d., LR BK 178 str. 2 d., paskirtas laisvės atėmimas 6 mėn. vadovaujantis LR B K 92 str., bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant pradėti dirbti.
4) 2006-06-20 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR B K 25 str. 2 d., LR BK 178 str. 2 d., paskirta bauda 5 MGL (625 Lt) bauda, kuri turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
5) 2007-09-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimas 4 mėn. vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų r. apyl. teismo 2007-05-14 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė 8 mėn. laisvės atėmimo su 5 MGL (625 Lt) bauda. Į atliktos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šalčininkų r. apyl. teismo 2007-05-14 nutartį nuo 2007-03-28 iki 2007-09-24, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. P. panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2009-08-24 apie 19.00 val., pievoje, netoli M. Mažvydo ir Smalinės gatvių sankryžos, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą tyčia, be jokios priežasties sudavė prie jo priėjusiam nepilnamečiui M. J. ne mažiau aštuonių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešininėje, nubrozdinimus kairiajame smilkinyje, dešiniajame skruoste, smakre, abiejose alkūnėse, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei iš pastarojo kišenės ištraukęs mobiliojo ryšio telefoną Samsung SGA-X 160, 300 Lt vertės, priklausantį G. J., pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. J. 300 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis R. P. teisiamajame nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju M. J. susimušė. Be to, teismui paaiškino, kad jis su drauge J. R., draugu D. S. ir jo draugu A.umi nuėjo į autobusų stotelę. Čia jis pamatė toliau sėdinčią kitą kompaniją. Jo draugai nuėjo pas juos paprašyti cigaretės. Už minutės pas juos jie grįžo, nes cigaretės jiems nedavė, nes kaip šie jiems sakė cigarečių jie neturi. Nusprendė eiti toliau link Buivydiškių. Pamatė, kad prie jų ateina nepažįstamas nukentėjusysis M. J. su draugu. Nukentėjusysis ėjo link jų taip, kad jam atrodė, jog šis nori su jais muštis. Jis, nežinodamas, kad nukentėjusysis nepilnametis, su šiuo susimušė. Tuo metu prie jų buvo nukentėjusiojo draugas. M. priėjo prie jo artyn, jis jam pirmas trinktelėjo delnu per skruostą, po to taip pat antrą kartą. Po ko nukentėjusysis jam taip pat sudavė du smūgius. Po to jis nukentėjusįjį laikė už rankos, po ko jiems besigrumiant, abudu nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis nugriuvęs pasakė, kad jis atėjo cigaretės duoti, tačiau šis rankoje cigaretės neturėjo. Pastebėjo, kad jam nukentėjusysis suplėšė megztinį. Po ko jis liepė gulinčiam nukentėjusiajam grąžinti pinigus už megztinį. Į tai jis atsakė, kad jis paimtų jo telefoną, o po to atiduos, kai šis jam atiduos pinigus už suplėšytą megztinį. Nukentėjusysis gulėdamas ant žemės iš kišenės išsitraukė telefoną ir jam šį padavė, o jis jį paėmė. Po jis nukentėjusįjį paleido. Tačiau nukentėjusysis iš už nugaros priėjo prie jo ir pradėjo muštis. Nukentėjusysis jį pargriovė. Po ko jis atsikėlė ir šiam sudavė gal kokius 5 kartus, rankomis 3 smūgius, o kojomis vieną kartą į pilvo sritį, o kitą į šoną. Po to nukentėjusysis pasakė, kad grąžintų telefoną. O jis jam, kad šis grąžintų pinigus už suplėšytą megztinį. Po to nusiėmė megztinį ir nukentėjusiajam šį numetė. Nukentėjusysis koja nuspyrė megztinį į griovį. Po to atėjo draugai ir jis su šiais nuėjo tolyn nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis jo daugiau nebesivijo. Po ko jis su draugais nuėjo iki stotelės, kur išsiskyrė. Po to, ar tą pačią dieną, ar sekančią jo draugas D. pasakė, kad reikia grąžinti telefoną, nes jo pažįstamas nukentėjusysis rašys pareiškimą policijai. Jis telefoną padavė J. R., kad šį ji perduotų D., o jis atiduotų jį nukentėjusiajam. Atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui davė teisingus paaiškinimus, jų nekeičia. Be to, paaiškino, kad pagal nukentėjusiojo elgesį, išvaizdą šis konflikto metu buvo išgėręs.
Nors kaltinamasis R. P. nepripažino kaltu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pagrobęs svetimą turtą, tačiau jo kaltė tai padarius pasitvirtino šiais duomenimis.
Nukentėjusiojo G. J. teisme duotais paaiškinimais, kad sūnus M. parėjo vakare namo. Jis nieko įtartino nepastebėjo. Sūnus nuėjo miegoti. Sūnus ryte atsikėlęs pasakė, kad jam galvą skauda, gal reikia važiuoti į polikliniką. Jis pradėjo sūnaus klausinėti, o šis jam viską papasakojo, t.y., kad jį sumušė ir iš jo atėmė telefoną. Po ko jiedu nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Po ko jiedu nuvažiavo į klinikas, paėmė abdukciją. Atsakė, kad pagrobtas telefonas pirktas jo vardu, o jis sūnui davė juo naudotis. Telefonas jam grąžintas.
Nukentėjusiojo M. J. teisme duotais paaiškinimais, kad galėjo būti 2009-08-24 d., apie 18-19 val., jis sėdėjo su draugais, prie jų atėjo du jaunuoliai, iš kurių nei vienas nebuvo kaltinamasis, paprašė parūkyti. Šie jiems pagrasino. Po ko jis paėmė vieną cigaretę ir su J. P. nuėjo prie jų jiems duoti parūkyti. Pamatė du jaunuolius, kaltinamąjį, dar vieną panelę. Priėjo prie iš anksčiau nepažįstamo kaltinamojo ir pasakė, kad imtų cigaretę. Šis jam trenkė į veidą ir pasakė rusiškai ... Jis bandė gintis, kaltinamajam suduodant. Pirma šis jį mušė rankomis, paskui ant žemės spardė kojomis. Sudavė maždaug 20-30 smūgių. Su rankomis sudavė į veidą, jis ginėsi, užsidengdamas sau veidą. Kai kaltinamasis paguldė jį ant žemės, jam šis kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, spardė kojomis į galvą. Po smūgių jis buvo apsvaigęs. Po to jam gulint ant žemės, kaltinamais jį apieškojo, apčiupinėjo ir ištraukė jo telefoną iš kelnių kišenės. Jis negalėjo priešintis, nes nuo smūgių buvo apsvaigęs, gulėjo ant žemės. Po to atbėgo jo draugai jo gelbėti, pradėjo jį kelti, tačiau jis negalėjo atsikelti, nes svaigo galva. Aplinkoje pradėjo orientuotis gal po 5 minučių, kai draugai jį vedė į Pilaitę, link namų. Atsakė, kad kaltinamasis prieš muštynes nereikalavo jo atiduoti telefoną. Šį įvykį matė J. P. bei su juo buvę draugai. Pagrobtą telefoną buvo nupirkę tėvai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškinimus palaiko. Taip pat atsakė, kad jis jokio įvykio metu suplėšyto megztinio neatsimena. Patikslino, kad jis kaltinamajam megztinio nesuplėšė, pats telefono už suplėšytą megztinį neatidavė. Be to, atsakė, kad jis po jo sumušimo kaltinamojo, kai šis turėjo jo telefoną, nesivijo, su kaltinamuoju du kartus nesimušė.
Liudytojo J. P. teisme duotais paaiškinimais, kad datos, laiko tiksliai neatsimena, nes daug laiko praėjo. Jis su draugais, kurių tarpe buvo M. J. sėdėjo ant kalniuko, truputį gėrė sidro, rūkė tik tai cigaretes. Paskui atėjo kažkokie vyrukai, tarp kurių kaltinamojo nebuvo, normaliai paprašė jų cigaretės. Jie pasakė, kad neturi ir nedavė. Šie du vaikinai jiems pasakė, kad jiems bus problemų. Jie išsigandę, kad nebūtų problemų, sugalvojo, kad reikia tiems nunešti cigaretę, nes M. jų turėjo. Jis su M. nuėjo pas nepažįstamus vaikinus. M. pasiūlė kaltinamajam cigaretę ir ją šiam padavė. Tada kaltinamasis trenkė M. kumščiu į veidą, bet M. nenukrito. M. davė atgal, gynėsi, nes kaltinamasis toliau ketino, bandė M. mušti. M. gynėsi. Kaip viskas buvo toliau jis nematė, nes M. jam sakė, kad bėgtų pakviesti kitus. Jis nubėgo. Grįžęs jis ir A. L. rado M. gulintį ant žemės. M. buvo vienas, kraujuotas. Aplink jį nieko nesimėtė. Po to M. sakė, kad iš jo buvo pavogtas jo telefonas, šalikas. Paskui jie iškvietė policiją. Policijos pareigūnams neatvažiavus, jie sutiko pareigūnų ekipažą. Šiems apie įvykį paaiškino. Atsakė, kad kai jis grįžo su Algirdu prie M., tai šiam buvo šokas, jis negalėjo paaiškinti kas atsitiko su jo telefonu. M. iš pradžių sakė, kad telefoną pametė, paskui kai prisiminė tai sakė, kad kaltinamasis ištraukė iš kišenės. M. telefonas buvo atlenkiamas. Jis jį laikė galinėje kelnių kišenėje.
Liudytojo K. L. teisme duotais paaiškinimais, kad jis, galėjo būti 2009-08-24 d., dieną, galėjo būti apie 19 val., atėjo su A. A. už „Rimi“ į miškelį, Pilaitės rajone. Po to atėjo Sania, Vika. Po to jie kortomis žaidė. Paskui atėjo vaikinai ir jų paprašė cigaretės. M. pasakė, kad neduos cigaretės. Po to su juo ir kitais buvęs P. ir M. nuėjo pas tuos vaikinus, nunešė šiems vieną cigaretę. Po to grįžo P. ir pasakė, kad gali įvykti muštynės. Jis liko saugoti paneles, daugiau nieko nematė. Po to M. grįžo sumuštas, jo veidas, buvo kruvinas, nosis nukentėjus. Jis buvo su P.. Neprisimena, ar M. pasakė, kad davė vaikinui cigaretę, tačiau pasakė, kad šis jį sumušė. Atsakė, kad berods M. pasakė, kad pas jį mobilų telefoną paėmė, kai sumušė. Jis nepastebėjo, kad grįžęs M. prie savęs būtų turėjęs kokius tai daiktus.
Liudytojo A. L. teisme duotais paaiškinimais, kad 2009 metais, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, vakare, prie Buivydiškių rajono, Pilaitės rajone, už prekybos centro „Pupa“, jis miškelyje buvo su draugais K. L., Viktorija, Justinu, pavardės neatsimena, M. J., Sania, A. A.. Čia jie leido laisvalaikį, žaidė kortomis, o Justinas gėrė alų. Kai jie sėdėjo, prie jų atėjo du apie 15 metų vaikinukai, paprašė cigaretės. M. nesutiko duoti. Po to M. pagalvojo, kad kils problemų, todėl nuėjo su P. duoti cigaretės. Po to P. atbėgo ir pasakė, kad M. muša. Po to jis nubėgo pas M. ir pamatė kaip šis keliasi nuo žemės. Kas už ką, dėl ko, kaip mušė M. jis nematė. Jis tik po to pamatė vieną M. sumuštą. Šio buvo sumuštas, nubrozdintas veidas, praskelta lūpa. Kai jis pamatė M., šis iš pradžių nesiorientavo, paskui pradėjo normaliai orientuotis, ėmė skambinti policijai. Tačiau paprašė jų paskambinti, nes apsižiūrėjo, kad neturi savo mobilaus telefono. Paskui M. vėl taip pat elgėsi, nes buvo kažkoks „apdujęs“. Atsakė, kad jis nematė jokio megztinio, ir kad M. būtų turėjęs kokį tai megztinį.
Liudytojo A. A. teisme duotais paaiškinimais, kad įvykiai prasidėjo apie 18 val., jis su kitais susitiko prie „Pupos“ ir nuėjo į miškelį. Čia jie sėdėjo ir kalbėjosi. Atėjo du vaikinai, vienas aukštas, kitas žemės, ir paprašė cigaretės. M. pasakė, kad neduos cigarečių. Tie vaikinai pasakė, tada jums duosim. Po ko M. su Jonu nuėjo tiems vaikinams duoti cigaretę. Kažkur po 5 minučių atbėgo Jonas, pasakė, kad jie mušasi. Jie nubėgo pas M. M. rado praskelta galva, o tie vaikinai jau buvo pasišalinę.
Liudytojos J. R. teisme duotais paaiškinimais, kad ji su Robertu ir kitais nuėjo prie parduotuvės „Pupa“. Po to jie nuėjo į „Pupą“. Čia D. ir A. nusipirko po butelį alaus. Po ko jie visi nusprendė eiti link Buivydiškių. Po to D. su A. nuėjo pas sutiktus vaikinus paprašyti cigaretės. Šie sugrįžo, jiems cigaretės nedavė. Po to atėjo du vaikinai ir agresyviai nusiteikęs, irzlus pasakė Robertui, ko čia tavo draugai nori iš jų, lenda. Tada R. taip pasakiusiam vaikinui ranka sudavė į veidą, po ko jiedu susimušė, vienas kitam sudavė smūgius. Po ko šie susikibo, pargriuvo ant žemės. Paskui jiedu šnekėjosi stovėdami ant kelio. Paskui tas vaikinas šoko ant Roberto. Po ko šie vėl susimušė. Atsakė, kad R. pradėjo muštynes, tačiau ji nematė kiek kartų, kaip šie viens kitam sudavė, nes šios muštynės vyko krūmuose. Patikslino, kad po pirmų muštynių R. su kitu tarpusavy kalbėjosi. R. kitam sakė, kad atiduos telefoną, kai šis turės pinigus. Tačiau ji nelabai girdėjo jų pokalbį. Taip pat patikslino, kad netgi ranką M. buvo padavęs Robertui, po ko M. sakė, kad atiduos pinigus už megztinį, o tada R. grąžins telefoną. Po įvykių R. jai davė telefoną, kad ji šį paduotų D.. Kad telefone nebuvo SIM kortelės, ji pamatė vėliau namuose. Taip pat atsakė, kad ji suplėšytą Roberto megztinį matė, R. jį išmėtė, kai jie jau grįžo į Buivydiškes, po ko ji nuėjo namo ir toliau nieko nematė. Atsakė, kad ji matė, kad po muštynių vaikinas kažką padavė Robertui. Tačiau tiksliai ką padavė, ar tai padavė telefoną nematė. Tačiau jai R. davė telefoną, tą pačią dieną, jiems einant link namų. Be to šis jai sakė, kad ji jį paimtų, paskui paduotų D., o paskui atiduotų Robertui. Po ko ji nuėjo namo, o telefonas liko pas ją. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnas ir ji jį jam atidavė. Be to, atsakė, kad girdėjo kaip R. pasakė vaikinui su kuriuo jis mušėsi, kad atiduotų pinigus už megztinį, bet šis pasakė, kad neturi, bet gali duoti telefoną. Po ko ji matė, kaip vaikinas kažką duoda Robertui. Atsakė, kad šie jos paaiškinimai skiriasi nuo pareigūnui duotų paaiškinimų, nes ji pas pareigūną buvo susinervavusi, jai buvo šokas, nes pirmą kartą davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atsakė, kad jai D. kažką sakė apie SIM, bet ji nematė ar ją R. išmetė.
Liudytojo A. D. teisme duotais paaiškinimais, kad jis buvo su draugu D. Pilaitės rajone, atsitiktinai sutiko Robertą su Justina. Eidami link Buivydiškių, pamatė sėdinčius žmones. Jis su D. nuėjo paprašyti parūkyt, jie atsakė, kad neturi. Tada jie nusileido nuo kalniuko. Po to nukentėjęs M. ir vienas jo draugas juos pasivijo. Po to, nieko nesakęs, arba jis negirdėjo, R. pradėjo muštis. R. ranka trenkė nukentėjusiajam, tačiau neatsimena į kur. Po ko šiedu mušėsi, grumėsi. Po ko nukentėjusiojo draugas pabėgo. M. gulėjo ant žemės. Po to M. buvo įsiutęs ir po ko buvo antros jų muštynės. Po ko antrą kartą M. nugriuvo ir R. jam spyrė du kartus su koja į šoną. Po to jie nuo M. nuėjo. Po to R. pamatė, kad suplyšęs jo megztinis ir jį jis išmetė. Atsakė, kad jis negirdėjo, ar R. reikalavo atlyginti žalą, nes jis ten visko nestebėjo. Patikslino, kad jis apie tai nieko negirdėjo. Taip pat atsakė, kad jis stovėjo kartu su Justina ir su D., matė, kad pas Robertą yra telefonas. Su juo kalbos apie telefoną nebuvo, SIM kortelės nematė. Patikslino, kad matė kaip R. laikė rankoje telefoną, jis numanė, kad ne jo šis telefonas, o iš kur tas telefonas atsirado pas Robertą jis nematė.
Liudytojo D. S. teisme duotais paaiškinimais, kad konfliktas buvo netoli prekybos centro „Pupa“, miškelyje. Jis su A. susitiko, išgėrė alaus, po ko ėjo link Buivydiškių. Po to jie su Robertu kartu išgėrė alaus, priėjo prie miškelio, pamatė kompaniją. Po ko neatsimena su kuo jis nuėjo iki tos kompanijos. Jis jų paprašė cigaretės, nes jis su Robertu norėjo parūkyti. Buvęs kompanijoje jam atsakė, kad išmoktų prašyti. Jis sugrįžo, ir jie nusprendė eiti namo. Atsakė, kad negavęs cigaretės negrasino. Be to, jis nematė, kas pirmas kuriam sudavė, nes jis tuomet kalbėjosi su kitu. Jis nežino kodėl kitas pabėgo, gal todėl, kad pamatė, kad mušasi ir todėl nubėgo kviestis pagalbos. Tačiau šis nubėgo pas kitus į jų kompaniją. Tačiau kaltinamasis su nukentėjusiuoju du kartus mušėsi. Tačiau jis visų antrų muštinių aplinkybių nematė, nes stovėjo su A. Be to, nukentėjusysis Robertui suplėšė megztinį, po ko R. nuėjo išsiaiškinti, už megztinį prašyti pinigų. Tada prie jo priėjo nukentėjusysis ir jie pradėjo muštis. Po to R. sakė, kad už suplėšytą megztinį nukentėjusysis davė jam telefoną, o kad R. atimtų iš nukentėjusiojo telefoną, kad R. ištrauktų telefoną iš kišenės nukentėjusiajam, jis tai nematė. Jis šio pokalbio negirdėjo, nes buvo toliau nuo jų. Po to R. atėjo pas juos ir davė Justinai telefoną ir pasakė, kad ši jį palaikytų. Po to jam R. padavė SIM kortelę ir pasakė, kad ją išmesčiau. Tačiau jis jam taip daryti neliepė. Patikslino, kad R. pats iš telefono išėmė SIM kortelę, o jis (D. S.) pats ją išmetė, nes jam ji nereikalinga. Paprasčiausiai jo paprašė išmest ir jis ją išmetė į balą. Kodėl skiriasi šie paaiškinimai nuo anksčiau pareigūnui duotų paaiškinimų atsakė, kad jis apklausos pas pareigūną metu buvo išsigandęs, be to jį pareigūnai 6-7 val. laikė uždarytą, o šiuo metu jis nebijo, nors antrą kartą apklausoje pas pareigūną jis buvo su mama, kaip ir jį gąsdinusio pareigūno jis nurodyti negali. Be to, šiuo metu jis atsimena daugiau.
Specialisto išvada Nr. G 3405/09(01) pagal kurią, M. J. padaryta kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje, subrozdinimai kairiame smilkinyje, dešiniame skruoste, smakre, abiejose alkūnėse, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, paveikus daiktais, galimai 2009-08-24; sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais; sužalojimai nepavojingi gyvybei; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nukentėjusiojo M. J., iš dalies liudytojų J. P., K. L., A. L., A. A., J. R., A. D., D. S. teisme duoti paaiškinimai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Tai yra, kad R. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pirmas pradėjo mušti nukentėjusįjį M. J., kad jų muštynių metu M. J. buvo padaryti sužalojimai, kad po muštynių R. P. turėjo mobilųjį telefoną.
Be to nukentėjusysis M. J. teisme iš esmės paaiškino, kad iš jo kaltinamasis R. P., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė tėvui priklausantį mobilųjį telefoną. Nukentėjusiojo M. J. teisme duoti paaiškinimai nuoseklūs, jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, be to šie jo paaiškinimai nepaneigti kitų teisme apklaustų liudytojų paaiškinimais. Nenustatyta priežasties dėl kurios būtų galima šiais nukentėjusiojo M. J. paaiškinimais netikėti, abejoti.
Taip pat minėta specialisto išvada papildomai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Ji neprieštarauja nukentėjusiojo M. J., kaltinamojo ir minėtų liudytojų teisme duotiems paaiškinimams. Ja taip pat nenustatyta priežasties netikėti, abejoti.
Tokiu būdu minėti duomenys (M. M. J., iš dalies liudytojų J. P., K. L., A. L., A. A., J. R., A. D., D. S. paaiškinimai, specialisto išvada) laikomi kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis R. P. teisme neigė, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė iš nukentėjusiojo M. J. jo tėvo mobilųjį telefoną. Šią poziciją argumentavo tuo, kad pats M. J. jam už jo suplėšytą megztinį padavė minėtą telefoną. Beje, M. J. jam telefoną davė iki tol, kol jam už suplėšytą megztinį atiduos pinigus. Ši jo pozicija nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis, o šiai jo pozicijai prieštaravo nukentėjusysis M. J. Juo labiau, kad teisme apklausti kiek įvykį matę liudytojai, nei vienas nepatvirtino, jog matė kaip pats M. J. padavė R. P. mobilųjį telefoną. Be to ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui liudytojas D. S. paaiškino, kad matė kaip iš gulinčio vaikino kelnių kišenės R. P. ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmė sau. Tai šis liudytojas teisme nepaaiškino, tačiau aiškiai neatsakė, kodėl pakeitė anksčiau pareigūnui duotus paaiškinimus teisme. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. P. minėta pozicija neįtikinama.
Tokiu būdu, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis R. P., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudodamas prieš nukentėjusįjį M. J. fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo R. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P., atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. P. padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. P. anksčiau teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei. Pavojingesnį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl ankstesnių nuteisimų tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, nėra kritiškas savo ankstesniam neigiamam elgesiui, o priešingai linkęs nusikalsti.
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam R. P. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, sunkiančių aplinkybių, nustatant sankcijoje numatytam bausmės dydžio vidurkiui.
Šios bausmės vykdymas atidėtinas, nes R. P. jauno amžiaus, šiuo metu dirba, byloje po nusikaltimo padarymo nėra duomenų jį charakterizuojančių neigiamai.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301-305, 307, 308 str. str., teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir paskirti trejų metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, R. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.