- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-183-238/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59635-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 91-338 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 26 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai 27 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d.).Komisijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 91-338 nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 6 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, pataisos įstaigoje dirba neatlygintinai; po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (51 balas pagal OASys metodiką), tačiau nuteistasis daro pažangą ją mažinant – pataisos namuose dirba, dengia priteistus ieškinius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, motyvuotas dirbti po bausmės atlikimo, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nors nuteistasis A. V. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, organizuoja šaškių turnyrus, skaito laikraščius ligoniams ir pan., atlieka kitus jam paskirtus darbus. Teigia, kad Komisija pateikė melagingus duomenis apie tai, kad jis yra lengvatikis ir lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms, nes visus nusikaltimus jis darė vienas ir jokio poveikio nusikalstamoje veikoje draugai jam nedarė. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti pateiktą medžiagą ir ją paneigti. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 51 balas. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką – 51 balas, taigi išlieka vidutinė (41–99 balai) ir netgi nėra artima žemai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas keturis kartus, tačiau anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas, o dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. V. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Be to, nuteistajam anksčiau yra taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas, kadangi nuteistasis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, taigi darytina išvada, kad nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikaltimus, o sistemingas analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų), darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Taip pat nustatyti ir reikšmingi nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu – impulsyvumas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), o kriminogeniniams veiksniams artimos ir nuteistojo nuostatos (nesilaikė jam keliamų reikalavimų). Nors nuteistasis skunde neigia, kad jis yra lengvatikis ir lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms, nes visus nusikaltimus jis darė vienas ir jokio poveikio nusikalstamoje veikoje draugai jam nedarė, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti kvalifikuotais socialinio tyrimo išvados rengėjais, kurie padarė tokią išvadą apie nuteistąjį, ir patikėti vien nuteistojo žodžiais, kuriais jis tokią išvadą neigia. Vien tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė vienas, nepaneigia specialistų išvados apie tai, kad jis yra lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje.Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nuteistasis dirba, vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. V. skundą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.