Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims skolininkei A. G., R. G., antstoliui E. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad skolininkė A. G. yra ištekėjusi nuo 1992-07-17, sutuoktinis R. G., santuoka nenutraukta (vykdomosios b.l. 72). Antstolio E. S. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal VMI 2015-01-29 Sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-1714, dėl 79,61 Eur iš skolininkės A. G. (vykdomosios b.l. 3-4). Vykdydamas išieškojimą, 2015-04-01 antstolis areštavo skolininkės turtą 79,61 Eur sumai (vykdomosios b.l. 21-23, 32). Antstolis nustatė, kad A. G. nedirba (vykdomosios b.l. 50), skolininkės sutuoktinis R. G. dirba UAB „Transporto vystymo grupė“ (vykdomosios b.l. 52). Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (vykdomosios b.l. 74).

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), t.y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.).

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (CK 4.89 str. 1 d.). CK 4.89 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikta atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kadangi A. G. ir R. G. yra sutuoktiniai, tai taikoma bendroji prezumpcija, jog jų turto dalys yra lygios. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkės prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininkė turėtų savo asmeninio turto (CK 3.89 str. 2 d.). Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.

Iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo 2015-12-22 duomenų nustatyta, kad skolininkės vyras dirba UAB „Transporto vystymo grupė“. Siekiant efektyvaus skolos išieškojimo, pareiškėjo prašymas tenkinamas, nustatant, kad skolininkei A. G. tenka ½ dalis R. G. darbo užmokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 667 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti antstoliui E. S.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.