Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-634-883/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
2S-634-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01226-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
A. U., J. U.
Trečiasis asmuo
notarei V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-634-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01226-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovams A. U., J. U., trečiajam asmeniui notarei V. Ž., dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. U. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų A. U. ir J. U. solidariai priteisti 1 295 Eur laidojimo išlaidų, 600 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų A. U. ir J. U. paveldėtą nekilnojamąjį turtą –žemės sklypą (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį parduoti arba vykdyti kitas prievoles, kol atsakovai atsiskaitys su ieškove už savo tėvo skolas. Nurodė, kad teismui nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Telšių apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 4. Teismas nurodė, jog prie ieškinio nėra pridėta nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio, kad atsakovai nemokūs, kad atsakovai slepia turtą ar lėšas, perduoda turtą tretiesiems asmenims, ar kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. 5. Teismas paaiškino, kad vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamos sumos, – pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėjo, kad vien iš šio ieškinio turinio ir pateiktų dokumentų, nežinant atsakovų argumentų ir atsiliepimų bei pateiktų įrodymų, teismas negali iš anksto daryti išvados dėl to, ar ieškinys galimai gali būti pagrįstas ir tenkintinas. 6. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 7. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes turto areštas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išimtiniais atvejais, esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu ieškovė V. U. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų A. U. ir J. U. paveldėtą nekilnojamąjį turtą –žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo. Taip pat prašo iš Telšių apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-3277-715/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 8.1. priešingai nei nurodė teismas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra visiškai pagrįstas ir motyvuotas, nes prie ieškinio yra pridėti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas, nes atsakovų paveldėtas turtas mirus jų tėvui, gali būti realizuotas, parduotas taip ir neatsiskaičius su ieškove; 8.2. teismo nurodytas teiginys, kad neįvertinęs atsakovų argumentų ir atsiliepimų bei pateiktų įrodymų, jis negali daryti išvados dėl to, ar ieškinys galimai gali būti pagrįstas ir tenkintinas, patvirtina, kad nagrinėdamas bylą iš esmės jis gali būti šališkas ir neobjektyvus; 8.3. pagal pateiktą ieškinį CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai yra, tačiau teismas priimdamas ieškinį neįsigilino į ieškinio esmę; 8.4. atsakovas A. U. yra įgaliotas bet kada, bet kam parduoti, perleisti, realizuoti savo ir savo sesers iš tėvo paveldėto turto dalį, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti pritaikytos, užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą išnagrinėjus civilinę bylą teisme; 8.5. teismo priimta nutartis yra neteisėta, neobjektyvi, priimta pažeidžiant ieškovės interesus ir civilinio proceso normas, tokia nutartimi užkertama galimybė tolimesniam objektyviam ir teisingam bylos nagrinėjimui, nuosekliai ir greitai bylos eigai. 9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo 12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. 13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad yra reali būsimo jai galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizika, nes atsakovų paveldėtas turtas mirus jų tėvui, gali būti realizuotas, parduotas taip ir neatsiskaičius su ieškove. 14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-217-943/2020 ir kt.). 15. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. 16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik abstrakčiais teiginiais, kad atsakovai neginčo tvarka atsisakė atlyginti ieškovei skolą ir kad atsakovų paveldėtas turtas gali būti realizuotas, parduotas. Jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningus atsakovų ketinimus (paveldėto turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų atsakovams teismo sprendimą, ieškovė nenurodo, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovų nesąžiningumas grindžiamas ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su įpėdinių atsakomybe už palikėjo skolas, tačiau šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios negali būti pagrindu konstatuoti atsakovų nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinyje išdėstytų argumentų dėl atsakovų veiksmų, iš kurių ieškovė kildina skolą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje. 17. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. 18. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantė (ieškovė), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje. 19. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų apie ieškinio (ne)pagrįstumą nagrinėdamas bylą iš esmės gali būti šališkas ir neobjektyvus. Pažymėtina, jog, jei apeliantė turi duomenų, jog yra aplinkybių apie CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimą, ji turi šias aplinkybes nurodyti ir pagrįsti. O vien tik apeliantės subjektyvi nuomonė teismui priėmus apeliantei nepalankų procesinį sprendimą (netaikius laikinųjų apsaugos priemonių) nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumo, todėl apeliantės argumentas apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl procesinės bylos baigties 20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 21. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė