Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-02-15 · Byla Nr. TS-18-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-15
Bylos Nr.
TS-18-1015/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-18-1015/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 59-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis 2012 m. sausio 27 d. bei 2012 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi nuteistojo V. M. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia - 2011 balandžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2016 m. balandžio 20 d., ½ bausmės dalį atliko 2013 m. spalio 20 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 58-2 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2016 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 59-15 nutarė netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2012 m. liepos 5 d. Atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Asmuo šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, drausmine tvarka baustas 1 kartą, 2 kartus buvo apsiribota prevenciniais pokalbiais. Šiuo metu nuobauda galioja. Nuteistasis 4 kartus skatintas. Priskirtas paprastajai grupei. V. M. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. vasario 7 d. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programoje, Vilniaus pataisos namuose baigė vidurinę mokyklą. Teigia, kad turi suvirintojo ir mūrininko - plytelių klojėjo specialybes. V. M. dažniausiai dirbo, tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių. Laisvėje mokykloje mokėsi iki 15 metų. Šiuo metu yra motyvuotas dirbti laisvėje. Nuo 2013 m. liepos 18 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos už įstaigos ribų. Nuteistasis yra savanoris VšĮ „Pal. Kun. Mikolo Sopočkos hospisas“, iš kurio pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad hospiso direktorė nuteistojo tarnystės sunkiai sergantiems asmenims metu pažino jį kaip jautrų, darbštų asmenį. Direktorė tiki, kad ankstesnis paleidimas prisidės prie jo ankstesnio sugrįžimo į šeimos aplinką bei ankstesnės visuomenės adaptacijos. Ji prašo teigiamo komisijos sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Taip pat ji deklaruoja, kad lygtinio paleidimo atveju įdarbintų V. M. hospise 0,5 etato. Nuteistasis yra visiškai atlyginęs nuosprendžiu priteistą žalą, palaiko socialinius ryšius su motina ir broliu, bendrauja su jais telefonu, yra išsituokęs. Po paleidimo planuoja gyventi pas brolį adresu: (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., brolis tam neprieštarauja, yra gautas teigiamas atsakymas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 65 balai.

Taip pat nurodyta, kad V. M. anksčiau buvo teistas 14 kartų, jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir penkis kartus lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos nebuvo pažeistos, tačiau vieną kartą jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Amžius pirmojo teistumo metu 18 metų. Dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltę pripažįsta. Nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu. Yra užfiksuotas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo metu, gavęs atostogas ir grįžęs namo, taip pat vartojo alkoholį, tačiau priklausomybę nuo alkoholio neigia. Supranta tam tikrus alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Anksčiau yra dalyvavęs pataisos įstaigos priklausomybių reabilitacijos užsiėmimuose. Šiuo metu teigia, jog ketina ir toliau vartoti alkoholį, išreiškia negatyvias nuostatas gydymosi dėl probleminio alkoholio vartojimo atžvilgiu. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi, nors savitvardą praranda retai, savireguliacijos problemų nėra. Nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų, ir neigiamų. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Tačiau apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. V. M. yra linkęs minimizuoti savo nusikalstamą elgesį. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Asmuo yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Savo atsakomybę dėl padaryto prasižengimo yra linkęs sumenkinti. Nuteistasis supranta, jog nors jis ir nesilaiko visų visuomenės taisyklių, tai nepaneigia visuomenės vertybių sistemos. Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 65 balus, į kriminogeninius veiksnius, mąstymą ir elgesį, nuostatas, galiojančią nuobaudą, Komisija nusprendė, kad V. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 59-15 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Vilniaus pataisos namų vadovybė nėra suinteresuota mažinti nuteistųjų skaičiaus įkalinimo įstaigoje. Jo teigimu, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujai BVK redakcijai yra numatyta, kad kai kurių socialinės reabilitacijos priemonių vykdymas gali būti tęstinio pobūdžio, todėl sumažėja tikimybė, jog teismas atsisakys taikyti lygtinį paleidimą vien todėl, kad nuteistasis nėra pabaigęs vykdyti šių priemonių. Taip pat yra sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo integracijai į visuomenę, nes jis turi daugiau galimybių susirasti darbą prieš išeinant į laisvę. Nuteistasis nurodo, kad jis yra motyvuotas dirbti laisvėje, tai patvirtina VšĮ Pal.Kun. Mykolo Sopočkos hospiso direktorės rekomendacija, iš kurios matyti, kad nuteistojo tarnystės hospise sunkiai sergantiems asmenims metu ji apibūdina V. M. jautriu, darbščiu, geru, pasišventusiu bei atsidavusiu darbui žmogumi, prašo teigiamo sprendimo dėl jo lygtinio paleidimo ir sutinka jį įdarbinti hospise pagal darbo sutartį 0,5 etato. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis šiame hospise neatlygintinai savanoriauja nuo 2013 m. liepos 18 d. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, akivaizdžiai rodo, kad Lygtinio paleidimo komisija aplaidžiai išnagrinėjo jo prašymą likusią bausmės dalį leisti atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam, nepagrįstai remiasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei pakartotinai „šabloniškai“ teikia tas pačias rekomendacijas. Tokiais veiksmais Komisija pažeidžia BVK nuostatas, numatančias, kad nuteistojo teisinės padėties pokyčiai turėtų būti siejami išimtinai su jo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pagal galimybes vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pagal aktualų teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad V. M. prieš skundžiamo nutarimo priėmimą buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijoje tris kartus ir visais atvejais Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo. 2014 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarime nurodoma, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 62 balai (Asmens byla, t. 1, b.l. 85-86). Svarstant nuteistojo prašymą antrą kartą 2014 m. spalio 22 d. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistajam buvo nustatyta 61 balo nusikalstamo elgesio rizika (Asmens byla, t. 1, b. l. 95-96), t. y. ji sumažėjo vienu balu. Svarstant nuteistojo prašymą trečią kartą 2015 m. balandžio 13 d. Komisijos nutarime nurodyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dar vienu balu iki 60 balų (Asmens byla, t. 1, b. l. 105-106). Tačiau atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą prieš skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimą, buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 65 balai. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas padidėjo 5 balais, kadangi nuteistasis 2015 m. rugpjūčio 25 d. gavo nuobaudą už tai, kad grįžo iš trumpalaikės išvykos į namus apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nuteistajam V. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, nesant tam įstatyme numatyto formalaus pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant, o priešingai, yra nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas net 5 balais. Kadangi nuteistasis šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo pagrindo vertinimu, nenagrinėjami.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 59-15 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė