Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 59-112 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. M., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 59-112 nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas.

4. Skunde nurodoma, kad padaryta nusikalstama veika nėra vienas iš kriterijų, kuris pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį turi būti vertinamas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nusikaltimo pobūdį įvertino teismas, skirdamas A. M. bausmę. Nuteistasis prašo būti paleistas lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą, o tam, kaip numato įstatymai, nereikia atlikti pusės paskirtos bausmės. Likęs bausmės terminas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tai, ar A. M. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, sprendžiama, vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, o bausmės atlikimo metu jis naujų nusikaltimų nepadarė, jokių nuobaudų neturi, dirba, žalą atlygino. Bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistąjį paleidus lygtinai, nes jis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų, bus laikomasi teisės aktų reikalavimų. A. M. įvertino savo elgesį, padarė tinkamas išvadas, suvokia, kad bausmės laikas pasibaigs tik paskutinę jos dieną, o teistumas liks visam gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, A. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 4 d.

8. Bausmės vykdymo pradžia: 2016 m. gegužės 26 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2023 m. gegužės 24 d.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2019 m. lapkričio 24 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau jis kreipėsi dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo, o toks prašymas gali būti teikiamas ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalis). A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikus jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (13 balų). Tokiu atveju laikytina, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Žemesnės instancijos teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl aukštesnės instancijos teismas pakartotinai jų išsamiai neanalizuoja. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu dirba, mokosi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nuosprendžiu priteistą žalą atlygino, finansinių sunkumų neturi, drausmine tvarka nebaustas, keturis kartus skatintas, nuolat dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, kriminalinių subkultūrų nepalaiko, yra mandagus, paslaugus, nekonfliktiškas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, leidžia pagrįstai manyti, kad jis orientuojasi į teigiamus elgesio pokyčius.

12. Visgi, svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus nukentėjusiųjų ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės A. M. paleisti lygtinai, pagrįstai atsižvelgė ir į atliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį, o būtent į tai, kad A. M. tik 2019 m. lapkričio 24 d. atliks pusę 7 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nepaisant to, kad įstatyme yra numatytos atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys tam, kad asmenį būtų galimybė paleisti lygtinai, šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. pabaigos A. M. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistojo teisės varžomos mažiausiai, o nuo 2019 m. pradžios vyksta pas tėvus į trumpalaikes (dviejų parų) išvykas. Toks laisvės atėmimo bausmės režimas, jei nuteistasis jo nepažeis, ilgainiui leis įsitikinti, ar A. M. elgesio koregavimas teigiama linkme yra užtikrintas ir jis iš tiesų suvokia griežtą teisės aktų laikymosi prasmę, kadangi pasekmių įvertinimo stoka yra įvardinta kaip nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys, kurį yra galimybė mažinti. Kad nuteistasis stokoja tinkamo pasekmių suvokimo, atspindi ir A. M. reiškiamas savo nusikalstamų veiksmų menkinimas. Nors nuteistasis savo kaltę pripažįsta ir teigia, kad yra įvertinęs savo elgesį, jis taip pat nurodo, kad nusikaltimo darymo metu neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nuraminti nukentėjusįjį. Vis dėlto, toks brutalus „nuraminimo“ būdas niekaip negali būti pateisinamas.

13. Taigi, šiuo atveju lygtinai paleidus nuteistąjį A. M., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, o būtent nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.